Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница99/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   95   96   97   98   99   100   101   102   ...   197
Dam Carl Peter Henrik (Karlas Peteris Henrikas Damas) 1895 m. vasario 21 d. Kopenhaga - 1976 m. balandžio 17 d. ten pat, danų biochemikas. 1920 m. baigęs Kopenhagos politechnikos institutą, dėstė Kopenhagos žemės ūkio ir veterinarijos mokykloje, dirbo Kopenhagos universiteto Fiziologijos laboratorijoje. 1940 m. išvyko į JAV, dirbo Rochesterio universitete (Niujorko valstija). Nustatė, kad organizme trūkstant riebaluose tirpios medžiagos, kurios yra žaliuose lapuose, atsiranda polinkis kraujuoti, ilgiau kreša kraujas. Šią medžiagą pavadino vitaminu K. 1939 m. A. P. Karreris (Šveicarija) ir E. A. Doisy (JAV) atskirai vienas nuo kito išskyrė gryną vitaminų K. Grįžęs į Daniją (1946 m. ) daugiausia tyrė vitaminus K, E, lipidus, cholesterolį. Nobelio premija 1943 m. su Edward Adelbert Doisy|Edvardu Duasy. Sigitas Ryliškis


van Dam José J. Van Dam.


ad Damam (Ad-Dammam, ad Damamas), miestas Saudo Arabijos rytuose, prie Persijos ji., Rytų provincijos centras. 697 700 gyv. (2003 m. , aglomeracijoje 1, 6 mln. gyv.). Prekybos (naftos, konteinerių terminalai, išvežama nafta ir jos produktai, įvežama mašinos ir pram, įranga) ir žvejybos uostas. Geležinkelis ir automobilių magistralė į Rijadą. Naftotiekiai į Ras at Tannuros, Janbu ai Bachro uostus. Naftos perdirbimas, chemijos (azoto trąšų), cemento pramonė. Petromin naftos koncerno būstinė. Prie A gaunama nafta. Karaliaus Feisalio universitetas (įkurta 1975 m. ) . A pradėjo kurtis 1938 m. atradus ir pradėjus eksploatuoti naftos telkinius.


436

Daman (angį., hindi k. Daman, Diminuas), miestas Indijos vakaruose, apie 160 km į šiaurę nuo Bombėjaus, prie Khambhato įlankos, Damano ir Diju saj. teritorijos centras. 37 100 gyv. (2003 m. ). prekybos ir žvejybos uostas. Maisto (daugiausia pieno) pramonė, klijų (iš žuvų) gamyba. Alkoholio prekyba. Portugalijos valdymo laikų fortų ir bažnyčių griuvėsiai.


damanai (Hyracoidea), žinduolių (Mammalia) klasės būrys. Viena - damaninių (Procaviidae) - šeima, 7 rūšys. Paplitę Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje. Kiškio dydžio augalėdžiai, panašūs į graužikus (turi nuolat augančius ilgus kandžius), bet kilme artimesni straubliniams ir sirenoms. Ausys trumpos, liemuo storas, uodega neišsivysčiusi. Kojos trumpos, priekinės keturpirštės, užpakalinės tripirštės. Kojų padai minkšti, elastingi. Pirštai trumpi, nagai plokšti, panašūs į puskanopes. Kailis tankus. A gali laipioti lygiais medžių kamienais ir stačiomis uolomis (net galva žemyn), nes po kojų padais susidaro vakuumas. Gyvena bendruomenėmis miškuose (Dendrohyrax genties A) arba ant uolų (Procavia genties A). Augustinas Mačionis


Damanas ir Diju (hindi k. Daman aur Dļyu, anglų Daman and Diu), saj. teritorija Indijos vakaruose, prie Arabijos jūros. Plotas 110 km2. 164300 gyv. (2003 m. ). Centras - Damanas (37 100 gyv., 2003 m. ), kitas didž. miestas - Diju (22 400 gyv., 2003 m. ). A susideda iš 2 atskirų teritorijų: Damano (Gudžarato valstijoje, į šiaurę nuo Bombėjaus, prie Khambhato ji.) ir Diju (Kathiavaro pusiasalio p. dalyje bei gretimose Diju ir Panikoto salose). Svarbiausios ūkio šakos - žemdirbystė (daugiausia auginama ryžiai, bananai), žvejyba. Alkoholio prekyba. Nuo XVI a. iki 1961 A buvo Portugalijos kolonija, 1961-1987 m. - Goa, Damano ir Diju saj. teritorijos dalis. Petras Lingė


Damanhur (Damanhūr, Damanhłras), miestas Egipte, Nilo deltoje, prie Aleksandrijos - Kairo geležinkelio ir automobilių magistralės, ai Buchairos muchafazos centras. 248 100 gyv. (2003 m. ). Audžiami kilimai, valoma medvilnė, spaudžiamas aliejus, tekstilės pramonė. Medvilnės, ryžių, datulių prekyba. Netoli A yra senovės miesto Naukratijos griuvėsiai. Helenizmo laikotarpiu miestas vadintas Hermopoliu Parva.


Damanskas Jonas 1929 m. gegužės 26 d. Kaunas, treneris, kūno kultūros ir sporto veikėjas. daktaras (biomedicinos mokslų, Biologijos mokslų kandidatas 1970 m. ) . 1952 m. baigė LKKI. 1952-1955 m. dėstė LVA, 1955-1992 Fiz. auklėjimo katedros vedėjas. Lietuvos lengvosios atletikos vyriausiasis treneris, treneris (1957-67 m. ) . Svarbiausi darbai apie fiz. pratimų poveikį organizmui. Padarė išradimų. Kn.: Šuolis į aukštį krūtine (su kitais, 1966 m. ), Masažas (su kitais, 1995 m. ) . Jonas Žilinskas


damarą (malaj. damar), baltojo agatmedžio Agathis alba sukietėję sakai. Bespalvė, gelsvos arba rausvos spalvos. Tankis 1040-1060 kg/m, minkštėja 75-80 °C temperatūroje. Gaunama Malajų salyne. A naudojama aliejinių, celiuliozės esterių lakų gamybai (pagerina jų sukibimą su lakuojamu paviršiumi, blizgesį, kietumą), šviesi - gaminant liuminescencinius dažus ir tapybai.


damarai, bergdamai, kalnų damarai, Afrikos tauta. Gyvena Namibijoje (-100 000 žm., XX a. pab.). Kalba gemsboknamos kalba (f khoinų kalbų šeima). Dalis A protestantai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus. Pagrindiniai tradiciniai verslai: klajoklinė medžioklė, rinkimas, gyvulininkystė, rečiau žemdirbystė. Namų forma, geležies lydymo ir apdirbimo būdais bei kitais materialinės kultūros bruožais panašūs į hotentotus. 17-XIX a. gyvavo Damaros valst. junginys. A yra hererų, kurie per XIX a. kovas su hotentotais buvo išstumti į kalnus, tapo vergais ir buvo asimiliuoti, palikuoniai. Išlaikė hererų social, organizaciją, matriarchato ir patriarchato (pastarasis vyrauja) bruožų.


Damas Léon-Gontran (Leonas Gontranas Dama) 1912 m. kovo 22 d. Cayenne (Prancūzijos Gajana) - 1978 m. sausio 22 d. Vašingtonas, Gajanos rašytojas. Rašė prancūzų kalba. Paryžiuje studijavo teisę ir antropologiją. 1951-1978 m. dirbo UNESCO. Vienas negritiudinio judėjimo pradininkų. Propagavo Afrikos ist. ir kult. savitumą. Kūryboje nagrinėjamos Afrikos ir Amerikos juodaodžių laisvės problemos. Poezijai (rink. Pigmentai (Pigments 1937 m. , Juodaodžių poemos pagal afrikietiškas giesmes (Počmes negres sur des airs africains 1948 m. , Skausmai (Névralgies 1966 m. ) būdinga lyrizmas, ironija, eilėdaroje atsispindi afrikiečių šokių ritmai. Parašė apsakymų (rink. Tamsios vakaronės (Veillées noires 1943 m. ), esė (rink. Sugrįžimas iš Gajanos (Retour de Guyane 1938 m. ). Išleido prancūzų kalba rašančių juodaodžių poez. antologijas (1947 m. , 1966 m. ) . Gvidonas Bartkus


Damaskas (Dimashq), Sirijos sostinė. 1, 9 mln. gyv. (2003 m. , aglomeracijoje 2, 4 mln. gyv.). A įsikūręs Sirijos pietvakariuose, Antilibano kalnų rytų šlaituose, Sirijos dykumos v. pakraštyje, Barados upės slėnyje. Tarptautinis oro uostas (-40 km nuo miesto). Geležinkeliai ir automobilių magistralės į Chalebą, Amaną (Jordaniją), plentas ir geležinkelis į Beirutą (Libanas). Tekstilės (medvilnės), siuvimo, odos, stiklo, cemento, elektrotechnikos (televizorių), chemijos, maisto pramonė, mašinų gamyba. Ašmeninių ginklų (kardų), damasto, bižuterijos, fajanso dirbinių, kilimų audimo amatai. Medvilnės, odos, amatininkų dirbinių prekybos centras, kasmetinės tarpt, mugės. Turizmas. Arabų mokslų akademija (įkurta 1919 m. ) . universitetas (nuo 1923 m. ), politechnikos institutas, aukštoji medicinos mokykla. Arabistikos institutas, Dykumų MTI. Assado nacionalinė biblioteka (įkurta 1984 m. ) . Nacionalinis (įkurta 1919 m. ), karo, arabų meno muziejai. A - vienas musulmonų šventųjų miestų, į jį keliauja maldininkai. ARCHITEKTŪRA. Senamiestį (Pasaulio paveldo paminklas) iš dalies juosia sienos. Išliko Omejadų mečetė (VIII a. perstatyta iš Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, yra VIII a. mozaikos liekanos), jos didįjį kiemą juosia arkados su 3 minaretais. Nur ad Dino mauzoliejus (XII-XIII a.) su ligonine, citadelė (13-XIV a.), As - Sakifo mečetė (joje gausiai dekoruoti mauzoliejai). A turku dalyje - kupolinės mečetės: Dervišo Pašos (1571 m. ) ir Sinano Pašos (1585 m. ), Azado Pašos rūmai (1749 m. ) su keliais kiemais, Abd Allah Pašos medresė (1799 m. ), karavansarajai, turgūs, gyvenamieji namai su vidiniais kiemais.

ISTORIJA. Manoma, A yra vienas seniausių pasaulio miestų. gyvenvietė dąb. A vietoje gyvavo jau 4 tūkstantmetyje prieš Kristų. Miestas minimas tarp Egipto nukariautų kraštų XV a. p.m.e. molinėse ai Amarnos lentelėse (Egipto Ūbi provincijos centras). X a.-732 m. p.m.e. Damasko karalystės sostinė, vėliau priklausė Asirijai (VIII a. pab.), Babilonijai (VII a.), Persijai (VI a.), Aleksandro Makedoniečio valstybei (nuo 333 m. p.m.e.). IV a. p.m.e. pab. A atiteko Seleukidams, 64 po Kr. - užimtas romėnų, nuo IV a. pab. priklausė Bizantijai. 635 m. - užkariavo arabai. 661-750 m. Omejadų kalifato sostinė, Artimųjų Rytų polit., kult. ir prekybos svarb. centras, vėliau tapo Abasidų kalifato provincijos centru ir prarado reikšmę. 9-XIII a. AvaldėTulunidai, Fatimidai, Seldžiukai, Ajubidai. 1125, 1129 ir 1148 m. užkariauti A nesėkmingai bandė kryžininkai. 1260 A užgrobė mameliukai, 1401-Timūras. 1516-1918 priklausė Osmanų imperijai. Čia 1840 m. įvyko žydų, 186 (1 krikščionių žudynės. Per Pirmąjį pasaulinį karą A buvo Artimųjų Rytų regiono Turkijos kar. vadovybės (ir talkininkų vokiečių) būstinė. 1918 A užėmė jungtinės Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir arabų pajėgos. 1920-1946 m. Prancūzijos mandatinės teritorijos administracinis centras. 1925-1927 m. keliskart (per arabų sukilimus) prancūzų bombarduotas. 1946 m. tapo Sirijos sostine, jos polit., ekonomikos, kult. ir mokslo centru. v S.


damaskinažas (pranc. damasquinage, pagal Damasko miesto vardą), metalo dirbinių dekoravimo būdas sidabrine arba auksine vielele. Inkrustacijos atmaina. Į tam tikru raštu išraižytus arba rūgštimi išėsdintus griovelius šaltuoju būdu įkalama tauriųjų metalų vielelė. Dekoras dažniausiai geometrinis arba augalinis. A puošė daugiausia geležinius ginklus (kardus, kalavijus), skydus, šarvus, kartais bronzinius ir varinius indus. Žinotas senovės Egipte ir Mesopotamijoje. Ypač paplito vid. amžiais Bizantijoje, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose ir maurų valdytoje Ispanijoje, nuo XV a. - kitur Europoje. Islamo šalių A puoštų dirbinių centras buvo Damaskas. Lijoną Šutavičiūtė


Damasko kalifatas, arabų valstybė Kalifatas, kuri 661-750 m. valdė Omejadų dinastija.


Damasko karalystė, senovės valstybė dab. Sirijos teritorijoje. Žinoma iš asirų - babiloniečių, egipt. šaltinių ir Biblijos. Įkurtatlkriausiai XI a.-X a. p.m.e. pradžioje aramėjų, kurie Damasko apylinkėse pasirodė - XII a. prieš Kristų. X a. p.m.e. pradžioje buvo pajungta Izraelio karalystės, tačiau amžiaus viduryje išsivadavo. Karaliaus Ben Adado I laikais (-914-880 m. ) buvo stipriausia Sirijoje ir Palestinoje, vadovavo valstybių koalicijai. Karaliaus Ben Adado II laikais (-880-844 m. ) sutelkė prieš Asiriją nukreiptą valstybių sąjungą. Beveik nuolatos kariavo su Izraelio karalyste. IX a. p.m.e. pab. tapo Asirijos duoklininke, 732 m. p.m.e. buvo jos užkariauta ir paversta Asirijos provincija.


Damasko plienas, vienas ginklų plienu (bulatų). Kalamas tam tikru būdu iš suvirintų į vieną juostą įvairaus anglingumo plieno gabalų arba supintų vielų. Gamintas ankstyvaisiais vid. amžiais Indijoje, ištobulintas Damaske (iš čia pavadinimas) ir Persijoje, per arabus paplito Europoje. Iš A daryti labai kieti ir lankstūs kardai arba durklai. S.Vakarų Lietuvoje rasta vietinės gamybos (10-XI a.) kalavijo geležtė ir ietigalių, kurie buvo nukalti iš geležies ir anglinio plieno juostelių.


damastas (vok. Damast, pagal Sirijos miesto Damasko, kur buvo gaminamas, vardą), tankus žakardinis audinys, kurio fonas audžiamas papr. atlasiniu pynimu, o raštas (langeliai ar juostos) - satininiu. Labiausiai paplitęs lininis, puslininis, medvilninis A, rečiau audžiamas iš kitokio pluošto verpalų. Iš A daugiausia siuvamos staltiesės, servetėlės, lovos baltiniai.


Damaševič Vladzimir (Vladzimiras Damaševičius) 1928 m. vasario 17 d. Vadziacina (Liachavičių rajonas, Bresto sritis), bltr. rašytojas. 1953 m. baigė Baltarusijos universitetą. Dirbo leidyklose, periodinių leidinių redakcijose. Apsakymuose (rink. Užkeikiu nuo kulkos (Zaklinaju ad kuli 1960 m. , Pabudimas (Abudžėnne 1968, Gatvių labirinte (U labirynce vulic 1979 m. ) ir apysakose vaizduojama Vakarų Baltarusijos pokario kaimo buitis, romane Akmuo nuo kalno (Kamen z gary 1990 m. ) - atšilimo laikotarpio įvykiai. Kūriniai aktualios problematikos, pasižymi psichologiškumu. Alma Lapinskienė


Damaševičius Vytautas 1940 m. vasario 11 d. Skomaičiai (Gudžiūnų valsčius), kino režisierius, operatorius. Nuo 1963 dirbo Lietuvos kino studijoje. 1980 baigė Teatro, muzikos ir kinematografijos institutą Leningrade. 1980-1992 m. Lietuvos kino studijos dok. filmų režisierius. Nuo 1993 su J. Matoniu kuria TV dok. filmus. Sukūrė filmų portretų (Kaimo mokytojas 1983, Viktoras Petkus: Esu toks, koks esu 1993, Kad įvykdyčiau Dievo valią: Kardinolas Vincentas Sladkevičius 1996 m. ), istorinių (Barikadų vaikai 1991, tikra Armijos Krajovos istorija 1993 m. ), buitinės (Liūdnoji Venecija 1990, Mano kaimas 1992 m. ) ir socialinės (ciklas Įveikti negalią, nuo 1996 m. ) tematikos filmų. Didžiąją A kūrybos dalį sudaro kultūros tematikos filmų ciklai (Menininkų portretai, nuo 1994, daugiau, kaip 60 filmų, Lietuvos kultūros paveldas, nuo 1996, Repeticija: Teatro pulsas, nuo 1997 m. ) . Skirmantas Valiulis


Damavand Demavend.


Damazas 1 (Damasus I) apie 305 Roma 1384 m. gruodžio 11 d. ten pat, popiežius (nuo 366 m. ) . Šventasis (šventė - gruodžio 11 d. ). Pirmasis Romos bažnyčią pavadino Apaštalų sostu. Priešinosi Konstantinopolio bažn. rango iškėlimui. Pradėjo formuoti popiežiaus kanceliariją (buvo rengiamos brčves, dekretalijos ir kt. dokumentai). Sunormino Švč. Trejybės terminiją (dėl to galėjo baigtis ginčas dėl Nikėjos tikėjimo išpažinimo). Prisidėjo prie krikščionybės paskelbimo valst. religija 380 Romos imperijoje. Stiprino Šv. Sosto įtaką pasaulietinei valdžiai, apie 382 sinode įtvirtino Romos vyskupo pirmumą prieš imperatorių. Smerkė arijonizmą. Pasisakė už šventųjų garbinimą, iškėlė šv. Petro kultą. Pakrikštijo šv. Jeronimą, pavedė jam pataisyti liturgijoje vartotus Biblijos lot. tekstus (NT, Psalmyną). Restauravo katakombas, popiežių kriptą, tvarkė kankinių kapus, sukūrė jiems epitafijų.


damba (oi. dam), neaukštas pylimo pavidalo hidrotechn. statinys, nepertveriantis vandens tėkmės. Saugo ž.O. naudmenas, gyvenvietes, pram, įmones, kad jų neužlietų potvynio vanduo (apsauginė A), atitveria hidrotechn. statinio statybos vietą (T užtūra), įrengiamą tvenkinį nuo aplinkinės teritorijos (kontūrinė A), nuo upės arba kito vandens telkinio, skiria kelis tvenkinius (skiriamoji A), nukreipia upės tėkmę, mažina paviršinį nuotėkį. Būna slėginė (labiau paplitusi, daroma kaip žemės užtvanka) ir beslėgė (paprastesnės konstrukcijos, ją veikiatlk vandens tėkmė), neužliejamoji ir užliejamoji, išilginė ir skersinė. A skerspjūvis papr. trapecinis. dažniausiai statoma iš vietinių gruntinių medžiagų, būna vienalytė arba su filtraciją mažinančiu ekranu, branduoliu. Lietuvoje didžiausia yra Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aukštutinio akumuliacinio baseino damba (ilgis 6, 5 km, didžiausias aukštis 35 m). Bronislovas Ruplys


Dambartonas Dumbarton.

Dambarton Okso konferencija Dumbarton Oakso konferencija.

Dambavaragio piliakalnis Bambininkų piliakalnis. Dambavos piliakalnis, vienas fPelekonių piliakalnių.


Dambe Vallija (Valija Dambė) 1912 m. gegužės 26 d. Ryga f1995 m. spalio 15 d. ten pat, latvių kalbininkė. daktaras (1963 m. ) . Latvijos mokslų akademijos garbės daktaras (1993 m. ) . 1941 m. baigė Latvijos universitetą. Nuo 1946 m. dirbo Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute. Daugiausia tyrė baltų toponimiką. Parašė studiją apie Blidienės vietovardžius (1959 m. ), Latvijos pietvakarių toponimiją (1963 m. ) . Prisidėjo prie J. Endzelļno Latvijos TSR vietovardžių (Latvijas PSR vietvardi 2 1.1956-61 m. ) ir Rinktinių raštų (Darbu izlase 4 1.1971-82 m. ) parengimo. Išleido kn. Latvijos gyvenamųjų vietų ir jų gyventojų pavadinimai (Latvijas apdzļvoto vietų un to iedzlvotaju nosauklimi 1990 m. ) . Algirdas Sabaliauskas


Dambis Pauls (Paulas Darnbis) 1936 m. birželio 30 d. Ryga, latvių kompozitorius. 1962 baigė Latvijos konservatoriją, nuo 1972 joje dėsto, profesorius (1986 m. ) . 1984-1989 m. Latvijos kompozitorių sąjungos pirmininkas. Sukūrė operų, tarp jų - Sparnai (Sparni 1970 m. ), opera monodrama Laiškai į ateitį (Vėstules nėkamlbai 1972 m. ), oratorijų, tarp jų - Žydroji planeta (Zita planeta 1967 m. ), Stanza di Michelangelo (1971 m. ), Atomus (1981 m. ), 2 kantatas, poemų ir ciklų chorui, simfonijų (1972, 1975, 1978 m. ), koncertų (koncertas fantazija miš riam chorui, fortepijonui, mušamiesiems ir diaprojekcijai A. Dürerio atminimui, 1985 m. ), 4 sonatas fortepijonui, chorų, styginių kvartetų, dramos spektaklių ir kino filmų muzikos. Kūryba turi sąsajų su latvių muzikos folkloru, vyrauja modernios muzikos raiškos priemonės. Vadovas Juodpusis


Dambrauskaitė Antanina 1905 m. kovo 7 d. Šiauliai - 1994 m. gegužės 18 d. Miami (floridos valstija, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse), dainininkė (sopranas). 1925-1929 m. dainuoti mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje (M. Čerkaskajos mokinė), 1929-1930 m. Kauno muzikos mokykloje (pas V. Grigaitienę). Klaipėdos lietuvių operoje dainavo m. Petrausko operoje Birutė ir C. Gounod Faustas. 1929 debiutavo Valstybės operoje, 1929-1944 m. solistė. 1933 m. vasarą tobulinosi Šv. Cecilijos akademijoje Romoje. 1934 dainavo radijo koncertuose Prahoje, Vienoje, Budapešte, Liepojoje. 1935-1936 m. koncertavo Rygoje, Taline. Svarbiausi operų vaidmenys: Dona Elvira (W. A. Mozarto Don Žuanas), Dezdemona (G. Verdi Otelas), Margarita (C. Gounod Faustas), Elizabetė (R. Wagnerio Tanhoizens), Tatjana (P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas), Čio Čio San, Mimi (G. Puccini Madam Bater fli, Bohema), Marzenka (B. Smetanos Parduotoji nuotaka), Tamara (A. Rubinšteino Demonas), Sofija (J. Karnavičiaus Radvila Perkūnas), Eglė (M. Petrausko ir J. Dambrausko Eglė), Danutė (S. Šimkaus Pagirėnai). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, koncertavo lietuvių stovyklose ir kitur. 1947 m. Augsburge atliko pagrindinius vaidmenis G. Puccini operoje Madam Bater fli ir B. Smetanos Parduotoji nuotaka, vėliau dainavo per Miuncheno radiją (lietuviškai). 1949 m. su A. Kalvaityte, S. Baru, I. Nauragiu, V. Jakubėnu koncertavo Anglijoje. 1949 m. atvyko į JAV, koncertavo lietuvių kolonijose, vėliau apsigyveno Miami. 1948 m. Miunchene išleista kn. Antanina Dambrauskaitė. Operos dainininkės meno kelias. Vadovas.hiodpitsis


Dambrauskaitė Teresė 1932 m. sausio 7 d. Slanimas (Baltarusija), istorikė. 1958 m. baigė VU Istorijos ir filologijos fakultetą. Nuo 1959 m. dirbo Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, nuo 1969 Paminklų konservavimo institute (nuo 1988 Paminklų restauravimo projektavimo institutas) ist. tyrimų skyriuje. Parengė Vilniaus Augustinų, Bazilijonų, Pranciškonų, Bonifratrų, Vizitiečių vienuolynų, Alumnato, Brzostowskiu rūmų (Universiteto g.) ist. apybraižas, Vilniaus Aukštutinės pilies, Visų šventųjų ir Šv. Jonų bažnyčių, Filharmonijos, Pacų rūmų (Šv. Jono g.), Siesikų rūmų ist. tyrimų ataskaitas. Tyrė Vilniaus amatų cechų namų lokalizaciją, Vokiečių g. bulvaro vietoje buvusį užstatymą, daugumą senamiesčio kvartalų. Romanas Jaloveckas


Dambrauskas Aleksandras A. Jakštas.


438

Dambrauskas Algirdas 1932 m. sausio 08 Žemaičiai (Dotnuvos valsčius), inžinierius elektromechanikas. Habilituotas daktaras (technol. m. , technikos mokslų daktaras 1983 m. ) . 1964 baigęs Krasnojarsko politechnikos institutą jame dėstė, 1984-1991 m. Robototechnikos ir techninės kibernetikos katedros vedėjas, profesorius (1984 m. ) . Nuo 1991 dėsto [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] (iki 1996 Vilniaus techn. universitetas), 1991-1996 m. Automatikos katedros vedėjas. Svarbiausi darbai iš automatinio valdymo teorijos. Knygos: Simpleksinė paieška (1979, rusų k.), Simpleksinės paieškos algoritmai ir programos (1992, rusų k.), Simpleksinės paieškos metodai (1995 m. ) .


Dambrauskas Antanas (lenk. Antoni Dąbrowski) 1896 m. gegužės 08 Kovališkiai (prie Kauno) 1947 m. balandžio 16 d. Kaunas, kunigas, teologas. Jėzuitas (1918 m. ) . Jėzuitų misijų V. Ukrainoje ir V. Baltarusijoje vienas organizatorių. Iki 1925 teologiją ir filosofiją studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, Nowy Sącze, Krokuvoje ir Romoje (Popiežiškajame Grigaliaus universitete). 1923 įšventintas kunigu. 1925-1931 m. Albertino (Slanimo apskritis) jėzuitų misijos dvasios tėvas ir noviciato magistras, neounitų parapijos administratorius, 1931-1933 m. Popiežiškosios Rytų seminarijos Dubne (Voluinė) rektorius, 1933-1938 m. Rytų misijų superioras, 1938-1940 m. Albertino misijos rektorius. Antrojo pasaulinio karo metais kunigavo Šiauliuose, buvo Pagryžuvio jėzuitų noviciato rektorius. Nuo 1944 m. dėstė (teologiją ir filosofiją) Kauno kunigų seminarijoje. 1927-1934 m. lot., lenkų ir rusų kalbomis paskelbė studijų apie misijų jėzuitų veiklą. /. T.


Dambrauskas Antanas 1911 m. vasario 10 d. Norkūnai (Rokiškio valsčius) - 1995 m. lapkričio 21 d. Druskininkai, vertėjas. 1936 m. VDU baigė Hum. mokslų fakultetą (klasikinę filologiją). Dirbo mokytoju, dėstė Kauno tarpdiecezinėje kun. seminarijoje. 1945 m. sov. saugumo suimtas, nuteistas 10 m. kalėti. Kalintas Čeliabinsko sr., Kazachijos, Kemerovo sr., Omsko lageriuose. 1956 m. grižo į Lietuvą, iki 1976 dirbo Druskininkų vaikų sanatorijoje. Išvertė antikos rašytojų kūrinių: Vergilijaus Eneidą (1967 m. ) ir Bukolikas. Georgikas (1971 m. ), Homero Odisėją (1979 m. ) ir Iliadą (1981 m. ), Sofoklio tragedijas (2 rink. Tragedijos 1974 ir 1984 m. ), Aristofano, Plauto, Terencijaus komedijų. Vertė ST. Parašė lagerio atsiminimų kn. Viskas praeina (1991 m. ) . Vytautas Kubilius


Dambrauskas Antanas 1940 m. rugpjūčio 24 d. Papelkiai (Kuršėnų apskritis) - 1995 m. balandžio 27 d. Gegužinė (Kaišiadorių rajonas), teisininkas. G. Dambrauskienės vyras. daktaras (socialinių mokslų , teisės mokslų kandidatas 1975 m. ) . 1965 baigė VU. Dirbo Aukščiausiajame Teisme, 1966-1968 m. Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijoje. Nuo 1968 dėstė VU, docentas (1976 m. ) . Svarbiausi veikalai: Darbo teisės pagrindai (2 d. 1978-84 m. ), Darbo ginčai (1985 m. ), Vadovų ir specialistų atestavimas (su kitais, 1982 m. ), Garantijos ir kompensacijos (su G. Dambrauskiene, 1982 m. ), Darbo drausmės teisinis reguliavimas (1987 m. ), Darbo įstatymų taikymas (1990 m. ) .


Dambrauskas Jonas 18920523 Parausiai (Širvintų valsčius) - 1982 m. kovo 08 Kaunas, kompozitorius, dirigentas, vargonininkas. 1917 baigė Varšuvos muzikos institutą (vargonų klasę). 1922-1946 m. Valstybės teatro, Lietuvos OBT orkestro artistas, chormeisteris. 1923-1928 m. Kaune vadovavo draugijai Gabija ir jos chorui. 1946-1950 m. Kauno universiteto, 1951-1952 m. KPI studentų choro vadovas. Sukūrė operą Valdovas (1943, neišliko), oratoriją Pro hominibus (1936 m. ), Patetinę kantatą (1967 m. ), choro ir solo dainų, giesmių, dramos spektaklių, bažn. muzikos, harmonizavo liaudies dainų (>100 m. ), redagavo ir instrumentavo m. Petrausko operą Eglė žalčių karalienė (Eglės pavadinimu past. 1939 m. , pats dirigavo). Kūryboje laikėsi klasikinių tradicijų. L: V. Dambrauskas Kompozitorius Jonas Dambrauskas Kaunas 2002 m. Arvydas Karaška


Dambrauskas Liudas 1921 m. balandžio 25 d. Kuronys (Pagirių valsčius, Ukmergės apskritis), Lietuvos pasipriešinimo sov. okup. režimui veikėjas, publicistas, chemikas. daktaras (technol. m. , technikos mokslų kand. 1969 m. ) . 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1942-1943 m. ir 1944-1945 m. VDU studijavo chemiją. 1942 m. Ateitininkų moksleivių sąjungos vienas vadovų. Dalyvavo LF antinacinėje veikloje, prisidėjo prie VLIK įkūrimo (1943 m. lapkričio ). Su kitais 1944 m. [kūrė Lietuvos išlaisvinimo tarybą, aktinis jos vadovas. 1945 m. balandžio suimtas. 1945-1955 m. kalintas Urale ir Kazachijoje. 1962 baigė Maskvos politechnikos institutą, Maskvoje apgynė disertaciją (Lietuvoje neleista). Iki 1973 dirbo Inkaro gamykloje Kaune, 1973-1984 m. Termoizoliacijos institute Vilniuje (iki 1981 Sintetinių rišiklių laboratorijos vedėjas, svarb. tyrimai iš šios srities). Su kitais padarė 21 išradimą. Rašė straipsnius į neleg. leidinius. 1984 vėl suimtas, iki 1987 m. vasario kalintas Mordovijoje. JAV lietuvių fondo / laisvę lietuvių kultūrai ugdyti filialo Lietuvoje vienas steigėjų (1990 m. ), 1990-1992 m. tarybos pirmininkas. Rezistencinio paveldo bendrijos Atmintis vienas steigėjų (1993 m. ), vadovas. Parašė atsiminimų (Gyvenimo akimirkos 2 d. 1990, Baravykų raistas 1997 m. ) ir publicistikos (Žvilgsnis į dabartį 1992, Politinių aistrų sukuty 1994, Spingsulė tamsaus tunelio gale 1995, Praeities aidai 1997, Svetimų nepalaužtas, savų nepaklupdytas 1999, Kovo 11 d. tragizmas 2001 m. ) knygų. Gedimino 4 laipsnio ordinas (1996 m. ) . MindaugasBlozndis


Dambrauskienė Genovaitė 1940 m. 1005 (Šešuolių valsčius, Ukmergės apskritis), teisininkė. Teis. A. Dambrausko žmona. daktaras (socialinių mokslų , teisės mokslų kandidatas 1981 m. ) . 1968 baigė VU. 1972-1977 m. dirbo Istorijos, 1977-1990 m. Vadovaujančių darbuotojų ir specialistų tobulinimosi, 1991 - 1994 m. Darbo ir social, tyrimų institute, 1993-1999 m. Teisingumo ministerijoje. 1994-1999 m. dėstė VGTU, 1992- 2002 m. - VU. Nuo 1999 Lietuvos teisės universiteto Darbo teisės ir social, saugos katedros vedėja, profesorius (2001 m. ). Svarbiausi veikalai: Garantijos ir kompensacijos (su A. Dambrausku, 1982 m. ), Darbo (statymų kodekso mokslinis praktinis komentaras (su kitais, 1988 m. ), Tarptautinė darbo organizacija ir Lietuva: Konvencijų priėmimas, ratifikavimas, vykdymas (su I. Mačernyle - Panomarioviene, 2001 m. ), Lietuvos Respublikos darbo kodekso mokslinis komentaras (su kitais, 2003 m. ).


Dambravą Vytautas Antanas 1920 m. birželio lOBabinavičiai (Vitebsko sr., Baltarusija), diplomatas, žurnalistas, visuom. veikėjas. Teisės m. daktaras (1946 m. ). LKM A narys (1986 m. ) . 1943 baigė VU. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1948 m. karo pabėgėlių stovyklos Glasenbache (Austrija) lietuvių ir estų bendruomenių komendantas, kult. ir švietimo reikalų vedėjas, polit, biuletenio Dienos žinios iržrn. Tėvynėn, leisto Zalcburge, redaktorius. 1948 m. apsigyveno JAV. Tarpt, laisvųjų žurnalistų federacijos veikėjas, 1952-1953 m. gen. sekretorius, pirmininkas. 1951-1986 m. dirbo JAV Valstybės departamente ir JAV informacijos agentūroje (US1A) : 1955-1960 m. Miunchene radijo stoties Amerikos balsas spec, įvykių tarnybos Europoje viršininkas, 1960-1965 m. Lot. Amerikos programų direktorius, 1965-1967 m. JAV Jungtinio viešųjų reikalų departamento Saigone (Ho Chi Minh) radijo programų vedėjas (1966-1967 m. dėstė Saigono universitete), 1967-1980 m. JAV ambasadų P. Amerikoje viešųjų ryšių direktorius (La Pase, Monterrey, Buenos Airėse, San Salvadore, Tegusigalpoje), gen. konsulas (Monterrey), patarėjas (Buenos Airėse, Karakase), 1974-1977 m. Karakase USIA krašto direktorius. 1980-1985 m. Venesuelos LB pirmininkas, nuo 1985 garbės pirmininkas. 1986-1990 m. Lietuvos dipl. šefo asmeninis atstovas ir Lietuvos garbės gen. konsulas P. Amerikoje. 1988-1990 m. PLB vicepirmininkas. 1992-1999 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Venesuelai, 1995-991.p. Kolumbijai, 1996-1999 m. - Argentinai, nuo 1996 - Brazilijai, 1997-1999 m. - Urugvajui. 1993-1999 m. spec, misijų ambasadorius Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui. Nuo 1999 LR nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Ispanijai, nuo 2001 m. - t.p. Marokui ir Andorai. Knygos: Kelyje į laisvą (1995 m. ), Vakar, šiandien ir visuomet (2000 m. ) ir kitos. Gedimino 3 (1995 m. ) ir 2 (2000 m. ) laipsnio ordinai. L: Širdis - Lietuva: Bytautas Antanas Dambrava diplomatinėje tarnyboje 1 sud. V. Valiušaitis Kaunas 2000 m. Vidmantus Valiusaitis


dambrelis, bandūrėlis, muzikos instrumentas - gnaibomasis idiofonas. Vartojamas daugelio pasaulio tautų. Daromas iš metalo (Europoje ir S. Azijoje), medžio, bambuko (Centr. ir P. Azijoje, Okeanijoje), kaulo. Latviai ir rusai A vadina varganu, estai - parmupiliu, turkai, uzbekai, kazachai, kirgizai - komüzu, jakutai - chomūsu, lenkai - drumla, ukrainiečiai, moldavai, baltarusiai - drymba. A korpusas būna 5-30 cm ilgio, turi viduryje išpjautą iš korpuso arba pritvirtintą liežuvėlį su vąšeliu. Muzikantas siaurąjį korpuso galą sukanda arba priglaudžia prie dantų, o liežuvėlio vąšelį virpina pirštu. Diapazonas - kvarta arba kvinta. Griežiamos improvizacijos, dainų ir šokių melodijos.

Lietuvoje metalo A nuo seno vartotas liaudies, [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] didikų rūmų muzikantų. Trakų salos pilies teritorijoje rastas XV a. dambrelis. A mini T. Lepneris (1744 m. ), P. Ruigys (1747 m. ), K. Donelaitis poemoje Metai (išl. 1818 m. ) . Iki XX a. I pusės A kaimo kapelose buvo griežiamos šokių, dainų melodijos, improvizacijos. A pirkdavo mieste arba nukaldavo kaimo kalviai. Nuo XX a. 8 dešimtmečio A griežiama folkloro ansambliuose. Arvydas Kūniška irki.


Dambriunas Leonardas, iki 1945 m. Dambrauskas 1906 m. vasario 5 d. Žižmiai (Pagirių valsčius) - 1976 m. lapkričio 24 d. Vašingtonas, kalbininkas, visuom. veikėjas. 1934 baigė VDU, 1941-1944 m. jame dėstė. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. 1945-1949 m. mokytojavo lietuvių pabėgėlių gimnazijoje Miunchene. 1949 m. persikėlė į JAV 1950-1953 m. dėstė Lituanistikos institute, vasaromis - Fordhamo universitete. Parengė lietuvių kalbos vadovėlių nelietuvių mokykloms (1937-39 m. ), Kalbos patarėją (1939 m. ). Tremtyje išleido kn.: Lietuvių kalbos sintaksė (1946 m. ), Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai (1960 m. ), Dabartinės lietuvių kalbos įvadas (Introduction to Modern Lithuanian, su A. Klimu ir W. R. Schmalstiegu, 1966 m. ) . 1936-1937 m. Kaune ir 1961-1968 m. JAV redagavo žrn. Gimtoji kalba. LE (nuo t. 8 m. ) bendradarbis. JAV LB Vašingtono apylinkės steigėjas ir vicepirmininkas (1962-68 m. ), PLB Kultūros tarybos vicepirmininkas. Algirdas Sabaliauskas


Dambrowski Samuel (lenk., lot. Dambrovius, Samuelis Dambrovskis), Dąbrowski 1577 Pogorzela (D. Lenkijos vaivadija) - 1625 m. liepos 15 d. Vilnius, evangelikų liuteronų teologas, pamokslininkas. Mokėsi Torūnėje, teologiją ir filosofiją studijavo Karaliaučiaus ir Wittenbergo universitetuose. Nuo 1600 pamokslininkavo Poznanėje, nuo 1607 evangelikų liuteronų bendruomenių superintendentas. Nuo 1615 Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos pamokslininkas ir Lietuvos bei Žemaitijos bendruomenių superintendentas. Parašė veikalų: Sergančio žmogaus krikščionies sielos vaistai (Lekarstwo duszne człowieka chrześcianskiego w chorobie 1611 m. ), Krikščioniškoji postilė (Postula chrześcianska 1621, perspausdinėjama iki XX a.), Vyrų ir moterų sielų rojus iš psalmių ir maldų su giesmėmis (Raj duszny męski i białogłowski z psalmów i modlitew z pieśniami 1623 m. ), proginių raštų (lot. ir vokiečių kalbomis). I lenkų k. išvertė m. Liuterio katekizmą. J. T.


Dambulla (Dambula), miestas Šri Lankos viduryje, 19 km į pietvakarius nuo Sigirijos. 5000 gyv. (1995 m. ) . Turizmas. Budizmo rel. centras, maldininkai keliauja prie uolose iškaltų šventyklų (la. p.m.e., Pasaulio paveldo paminklas, 1991 m. ) ir prie gulinčio Budos skulptūros (ilgis - 14 m).


Damelis Jonas (bltr. Jan Darnel) 1780? Mintauja - 1840 m. rugpjūčio 30 d. Minskas, lietuvių ir bltr. tapytojas, piešėjas. 1799-1809 VU studijavo dailiuosius menus (pas P. Smuglevičių ir J. Rustemą). Dėstė piešimą Vilniaus gimnazijoje. 1820 už pinigų padirbinėjimą ištremtas į Sibirą. 1823 amnestuotas grįžo į Vilnių. - 1825 apsigyveno Minske. Tapė daugiausia klasicizmo stiliaus portretus (profesorius J. Franko, 1811, A. Guntherio, ~1812, F. N. Golanskio, ~1812, vysk. P. Rawos, 1827 m. ), ist. kompozicijas (Grįžtanti Napoleono armija Vi/niaus Rotušės aikštėje - 1814, Tvardauskas rodo Žygimantui Augustui Barboros Radvilaitės šešėlį), kai kuriuose paveiksluose yra romantizmo apraiškų (Autoportretas 1817 m. ) . Sukūrė religinių paveikslų (Krislus ir samarietė, Abraomo auka), peizažų (Saulėlydis Tobo/ske - 1821 m. ) . Nupiešė daug tikslių piešinių iš natūros. Aleksandras tntliinlaitis


Damfrisas Dumfries.


Damiani Damiano (Damianas Damianis) 1922 m. liepos 23 d. Pasiano (prie Pordenonės), italų kino režisierius, scenaristas. Baigė Dailės akademiją Milane. Kūrė dok. filmus, scenarijus. Nuo 1960 m. režisuoja vaidybinius filmus. Sukūrė psichol. filmų (Lūpų dažai (II rossetto 1960 m. , Artūro sala (L isola di Artūro 1962 m. ), vesternų, komedijų. Žymiausiuose filmuose atskleidė italų mafijos ryšius su politikais (Pelėdos diena (11 giorno délia civetta 1968, pagal L. Sciascią, Policijos komisaro prisipažinimas Respublikos prokurorui (Confessione di un commissario di polizia ai procurators delta Repub/ica 1971, Maskvos kino festivalio prizas, Tardymas baigtas - pamirškite lL istntuoria ė chiusa: dimentichi 1971, TV serialas Aštuonkojis (La Piovra 1984 m. ) . Filmams įtakos turėjo neorealizmas. Gediminas, lankauskas


441

Damiani Piętro Piętro Damiani.


Damięcki Dobiesław (Dobeslavas Damenckis) 1899 m. balandžio 2 d. Karniewek (Pułtusko vaivadija) - 1951 m. balandžio 10 d. Varšuva, lenkų teatro aktorius, režisierius. 1925-1927 m. trupės Reduta aktorius (gastroliavo Vilniuje). 1927-1939 m. vaidino Lodzėje, Lvove, Varšuvoje (1937-1939 m. Tautos teatre). Per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, buvo persekiojamas gestapo. Po karo vaidino ir statė spektaklius (J. Słowackie, G. Zapolskos pjeses) Lenkijos teatruose. Svarbesni vaidmenys: Rodrigas (P. Corneille io Sidas, 3 dešimtmetyje), Stefanas (G. B. Shaw Majoras Barbara), Raskolnikovas (Nusikaltimas ir bausmė, pagal F. Dostojevskį), Holofernas (J. Giraudoux Judita), Edmundas (W. Shakespeare o Karalius Lyras, visi 4 dešimtmetyje), Figaras (P.-A. de Beaumarchais Figaro vedybos 1945 m. ), Vladislovas (W. Perzynskio Lengvabūdė sesuo, po 1945 m. ).


Damietta (Damjetą), Egipto miestas TDumjat.


Damijonaitis Juozas 1871 m. rugpjūčio 15 d. Beržiniškės (Višakio Rūdos valsčius) - 1926 m. gruodžio 16 d. Kaunas, pedagogas. 1890 baigė Veiverių mokytojų seminariją. 1890-1914 dirbo mokytoju Lenkijos pr. mokyklose. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje: Ūkininkas (1893 ir 1895 m. ), Vilniaus žinios (1905-1906 m. ). Per Pirmąjį pasaulinį karą Voroneže dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1915-1918 m. evakuotoje Vilkaviškio berniukų gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. 1918 Kaune dirbo pr. mokyklos mokytoju, nuo 1919 - Kauno pr. mokyklų inspektoriumi. Parengė vadovėlius pr. mokyklai: ABC (1906 m. ), Trumpa lietuvių kalbos gramatika (1906 m. ), Aritmetikos vadovėlis (2 d. 1909-1910 m. ), Aritmetikos uždavinynas (3 d. 1922-23 m. ), skaitinius Vaikų darželis (1922 m. ) .


Damijonaitis Vingaudas Jonas 1935 m. rugsėjo 13 d. Šiauliai, Vokietijos lietuvių visuom. veikėjas. Teologas. 1956 m. baigė Vasario 16 gimnaziją. 1956-1964 m. J. W. Goethe ės universitete Frankfurte prie Maino, Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (baigė 1964 m. ), Filos.-teol. akademijoje Paderborne (Vokietija) studijavo filosofiją ir teologiją. Nuo 1964 mokytojavo vokiečių mokyklose. 1964-1978 m. dirbo Lietuvių katalikų misijoje Vokietijoje, studentų ateitininkų kapelionas. 1965-1969 m. dėstė Vasario 16 gimnazijoje, nuo 1982 gimnazijos kuratorijos narys, nuo 1992 - pirmininkas. 1965-1978 m. Vokietijos lietuvių jaunimo veikėjas: 1965-1970 m. Vokietijos LB Jaunimo sekcijos, vėliau Jaunimo metų komiteto, 1970 perorganizuoto į Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą, pirmininkas. Europos lietuvių studijų savaitės rengėjų komiteto narys. Vokietijos LB veikėjas, 1967 garbės teismo narys, 1982-1984 m. valdybos pirmininkas.


Damitas Maiklas m. Dammet. ad-Dammam ad Damam.


Damodar (Damodar, Damodaras), upė Indijos šiaurės rytuose, Huglio (Gango deltos šaka) dešinysis intakas. Ilgis 595 km, baseino plotas daugiau, kaip 20 000 km2. Prasideda Cota Nagpuro plynaukštėje (Biharo valstija), teka tektonine jduba, vidurupis ir žemupys teka Gango žemuma. Didž. intakas Barakaras (kairysis). A vanduo naudojamas drėkinimui, iškasta daug drėkinamųjų kanalų. Laivybos kanalas (-140 km) jungia A su Kalkuta. A slėnyje yra 3 HE (bendra galia - 1200 MW) ir 4 tvenkiniai. Didž. miestai Ramgarhas, Bokaro, Burnpuras, Ranigandžas, Durgapuras, Bardhamanas, Džamalpurgandžas.


Damoklo kardas, posakis, reiškiąs žmogui nuolat gresiantį pavojų. Pasak graikų legendos, Sirakūzų tironas Dionisijas Vyresnysis (432-367 p.m.e.) pasiūlė vienai dienai sostą savo dvariškiui Damoklui, laikiusiam tironą laimingiausiu žmogumi ir jam pavydėjusiam. Puotos metu pamatęs virš savo galvos ant ašuto kabantį aštrų kardą, Damoklas supratęs valdovo laimės ir gerovės trapumą.


Dampier William (Viljamas Dampiras) 1652 m. rugpjūčio East Coker (Somerseto grafystė) 1715 m. kovo Londonas, anglų keliautojas, jūrininkas. Piratas. Surengė 3 keliones aplink pasaulį (1683-1711 ). Atrado salų Okeanijoje ir Australijos šiaurės vakarų pakrantėje (Dampiero salyną). Nustatė, kad N. Britanija - sala, o sąsiauris skiria ją nuo N. Gvinėjos. Aprašė Ramiojo vand. p. sritis ir sudarė jų žemėlapių. Apie keliones parašė knygų (Nauja kelionė aplink pasaulį IA New Voyage Round the World 1697, Kelionė į N. Olandiją 1699/Voyage to New Holland in 1699 1703-1709 m. ). A vardu pavadintas sąsiauris tarp N. Gvinėjos ir N. Britanijos, salų grupė, pusiasalis Australijoje.


Dampiero Žemė (Dampier Land, Dśmpiro Žemė), pusiasalis Australijos šiaurės vakaruose, tarp Roebucko ir Kingo įlankų (Indijos vand.). Plotas - 15 000 km2. Krantai žemi, lėkšti. Lygumos. Pusdykumės, rytuose - savana. Avininkystė. Vakaruose yra Broome o uostas. Pavadinta anglų keliautojo W. Dampiero vardu.


dampingo sindromas (angį. dumping - išmetimas), simptomų kompleksas, kuris kartais atsiranda po skrandžio operacijos, kai pašalinamas visas skrandis arba jo dalis. Nesuvirškintas maistas per greitai patenka į plonąją žarną, dėl to žarnose susikaupia daug skysčio, į žarnų kraujagysles priplūsta daug kraujo. Sumažėja organizme cirkuliuoj ančio kraujo tūris, juo nepakankamai aprūpinamos smegenys. Dėl to suaktyvėja simpatinės nervų sistemos ir antinksčių žievės veikla. Pavalgius (ypač saldumynų) po 10-15 min darosi silpna, ima svaigti, skaudėti galvą, dažniau plaka širdis, diegia pilvą, ligonis prakaituoja, gali viduriuoti, kartais alpsta. A gydomas dieta, kartais operuojama. Audrius Gradimskus


Adolfas Damušis, iki 1939 m. Domaševičius 1908 m. birželio 16 d. Toščica (Mogiliavo sritis) 2003 m. vasario 27 d. Vilnius, Lietuvos pasipriešinimo sov. ir antinaciniam okupaciniams režimams veikėjas, chemikas.
1   ...   95   96   97   98   99   100   101   102   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом