Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница97/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   93   94   95   96   97   98   99   100   ...   197

Dainavos apygarda, Lietuvos partizanų junginys, 1946-1952 m. Dzūkijoje kovojęs prieš sov. okup. režimą. Veikė Alytaus, Lazdijų, Varėnos apskrityse ir dalyje Trakų, Prienų, Marijampolės apskričių bei Gardino srities. Sudaryta iš A apygardos, prie jos prijungus Alytaus apskrities šiaurėje veikusią Dzūkų rinktinį. Šios vadas D. Jėčys (slap. Ąžuolis), vadovaudamasis P. Lietuvos partizanų štabo nutarimais, A apygardą pavadino A ir tapo jos vadu (1946 m. 06-1947 m. rugpjūčio 11 d. ). A iš pradžių sudarė 3 rinktinės (rinktinę-5 grupės) : Dzūkų, Merkio rinktinė ir Geležinio Vilko rinktinė. Patyrusi daug nuostolių Geležinio Vilko rinktinė 1946 m. rugpjūčio buvo išformuota ir prijungta prie Merkio rinktinės. 1947 m. birželio prie A prijungta Šarūno rinktinė (nuo 1946 m. gegužės priklausė Tauro apygardai). 1947 m. rudenį apygardai priklausė Kazimieraičio rinktinė (buv. Merkio), Dzūkų ir Šarūno rinktinės. Apygardoje buvo keletas šimtų veikiančių partizanų. Rinktinėms vadovavo karininkai, batalionams ir grupėms - puskarininkiai ir viršilos. Tarnavusių Lietuvos kariuomenėje buvo 15%. Nuo 1946 m. vasaros pagal jos statutą pradėtas kar. mokymas. 1947 m. rugpjūčio 11 d. Punios šile (Butrimonių valsčius, Punios šilo kautynės) NKVD sunaikino A vadavietę, žuvo vadas D. Jėčys ir 3 štabo nariai, likę gyvi partizanai suimti. 1947 m. rugsėjo 24-25 rinktinių vadų sąskrydyje (Gardino grupės teritorijoje) A vadu išrinktas A. Ramanauskas (slap. Vanagas). Jis paskyrė naujus rinktinių vadus. Vengdamas D. Jėčio likimo dažnai keitė vadavietę. Dainavos ir Tauro apygardų vadai 1948 m. spalio 20 d. atkūrė P. Lietuvos srities štabą. Tuo metu A turėjo 346 partizanus. 1948 m. rudenį A. Ramanauskui išvykus į Žemaitiją tartis sujos partiz. vadais dėl partiz. sričių centralizavimo, A laikinuoju vadu (1949 m. sausio - kovo 7 d. ) tapo Šarūno rinktinės vadas B. Labėnas (slap. Kariūnas). Dėl infiltruotų į štabą MGB agentų K. Kubilinsko ir A. Skinkio išdavystės A vadavietė buvo sunaikinta. A ir srities vadas A. Ramanauskas 1949 m. vasario dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuris įkūrė LLKS ir suvienijo Lietuvos partiz. sąjūdį. m. gegužės 19 d. jis sukvietė visų A dalinių vadų (dalyvavo 11 m. ) pasitarimą, informavo apie Lietuvos partizanų vyr. vadovybės įkūrimą, supažindino su LLKS tarybos nutarimais. Vyr. vadovybei A. Ramanauską patvirtinus P. Lietuvos srities partizanų vadu, vietoj jo A vadu tapo L. Baliukevičius (slap. Dzūkas). Svarbesnės A kautynės ir susirėmimai: 1946 m. lapkričio 14 d. Purvelių, netoli Daugų), 1947 m. 03 17 d. Snaigupės, netoli Šaulėnų, Alytaus rajonas), 1947 m. rugsėjo 20 d. Rakatanskų, netoli Daugų), susprogdinta - 1948 m. balandžio 16 d. Merkinės, 1948 m. rugpjūčio 14 d. Alovės klubai, 1948 m. spalio 17 d. prie Grendavės, netoli Onuškio) mašina su 17 NKVD baudėjų. A leido period, spaudą: Laisvės varpas (1945-52 m. ), Už tėvų žemę (1945-47 m. ), Mylėk tėvynę (1946-47 m. ), Aukuras (1947 m. ), Laisvės rytas (1947-51 m. ), Svobodnoje slovo (rusų k. 1947-52 m. ), Dainavos partizanas (1949-50 m. ).

1949 m. pirmoje pusėje žuvo 121 A partizanas, 1949 m. 04 jų buvo 218, 1950 m. birželio pab.-175.1950 m. birželio 27 d. žuvo A vadas L. Baliukevičius, 1951 m. rugsėjo 27-vadas J. Gegužis (slap. Diemedis). Paskutinis A vadas (1951 m. spalio 18-1952 m. 0830 m. ) buvo Dzūkų rinktinės vadas V. Daunoras (slap. Ungurys). 1952 m. pr. buvo sunaikinti Šarūno ir Kazimieraičio rinktinių štabai, vasarą nustojo veikti A štabas, suiro Dzūkų rinktinė ir Dainavos apygardos veikla nutrūko. iš viso 1944-1954 m. žuvo apie 2000 A partizanų (2 paskutiniai - 1954 m. rugsėjo ). Alga Kašėta


Dainavos giria, Druskininkų - Varėnos miškai, miškų masyvas Lietuvoje, pietuose, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Druskininkų, Merkinės ir Valkininkų, didžiausias Lietuvoje. Plotas apie 145 tūkst. ha, mišku apaugę apie 129 tūkst. ha. Valst. reikšmės miškų plotas 65 tūkst. ha. A priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui, Druskininkų, Varėnos, Valkininkų urėdijoms ir Čepkelių rezervatui. A susideda iš 250 miškų, didžiausi: Gudų giria, Darželių, Druskininkų, Gircžerio, Grūto, Jaskonių, Lynežerio, Marcinkonių, Mardasavo, Rudnios, Varėnos, Zervynų miškai. A yra Dainavos žemumos Katros - Merkio žemupio lygumoje. Upių ir upelių tankumas apie 0, 5 km/km2. A masyvo pietvakariuose teka Nemunas, jo intakai Ratnyčėlė, Stangė. Per A teka Merkys ir jo intakai: Ūla, Grūda, Skroblus, Derežna, Varėnė. Yra 70 didesnių kaip 10 ha pelkių (Žuvinto pelkė, Čepkelių raistas). Vandens telkinių (ežerų ir tvenkinių) - 90, daugiausia nedidelių ežerėlių, didesnieji - Lavysas (-160 ha) ir Glėbas (-135 ha). Per girią eina plentai iš Vilniaus ir Kauno į Druskininkus, Varėną, Marcinkonis, daug natūralaus grunto miško kelių (2, 5 km/km2 m. ) . Vyrauja nederlingos ir labai nederlingos normalaus drėgnumo augavietės (-87%), nedaug yra nederlingų šlaitinių, derlingų normalaus drėgnumo, nederlingų ir derlingų pelkinių augaviečių. 8, 8% miškų yra rezervatiniai, 8, 9% ekosistemų apsaugos, 3, 7% rekreaciniai, 24, 3% įv. apsauginiai ir 54, 3% ūkiniai. Kult. kilmės medynų 34%. Pušynų yra 90%, eglynų, beržynų ir juodalksnynų po 3%, kt. rūšių medynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 22%, pusamžiai medynai 55%, bręstantys 15%, brandūs 8%. Medynų vid. amžius 59 m. , vid. bonitetas II, 6, skalsumas 0, 75, vid. tūris 195 m /ha. Kasmet priauga 3, 3 m3. Gausu saugomų teritorijų: Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių rezervatas, 12valst. draustinių, įv. apsauginės juostos, zonos, kurortiniai ir rekreaciniai miškai užima apie 45% A teritorijos. Auga daugiau, kaip 700 aukštesniųjų augalų, beveik 300 grybų, 45 samanų ir 15 kerpių rūšių. Gyvena 40 žinduolių, daugiau, kaip 160 paukščių, 9 varliagyvių, 6 roplių, apie 1, 5 tūkst. vabzdžių rūšių. Stambiųjų kanopinių žvėrių palyginti nedaug, pirmieji elniai pasirodė tik XX a. 8 dešimtmetyje. 6 dešimtmetyje išplito bebrų populiacija. Kurtinių XX a. II pusėje nuolat mažėjo, tik per paskutinius 2 dešimtmečius jų kiekis stabilizavosi. Girioje yra daugiau, kaip 100 retų ir nykstančių gyvūnų rūšių (ąžuolinė ir didžioji miegapelės, jūrinis erelis, didysis apuokas, erelis žuvininkas, kukutis ir kt.). 52 medžiai paskelbti gamtos paminklais: 49 pušys, 1 liepa, 2 ąžuolai. Girioje yra 54 archeol. paminklai (9 pik., 18 akmens amžiaus stovyklų), 10 architektūros, 13 dailės, 15 ist. paminklų (1863 sukilimo, Antrojo pasaulinio karo, t.p. ir holokausto aukoms). Įrengta daugiau, kaip 120 trumpalaikio poilsio vietų, Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių rezervate yra pažintinių takų ir apžvalgos vietų, etnokult. ekspozicijų, Druskininkų urėdijoje - Grūto parkas ir vienintelis Lietuvoje miškų muziejus Girios aidas. A didumą 14-XVI a. valdė Lietuvos d. kunigaikščiai, jie čia medžiojo. Gyventojų buvo nedaug, jie telkėsi Merkio ir jo intakų slėniuose. Pagrindiniai verslai - medžioklė, drevinė bitininkystė, grybų ir uogų rinkimas. Gausėjant gyventojų plėtėsi lydiminė žemdirbystė, miškų plotai ėmė mažėti. Atsirado daugiau kaimų, kai kurie girios plotai gavo vardus. Labiausiai miškai buvo kertami 17-XVIII a., pradėjus eksportuoti daug medienos. XIX a. daug geriausių medžių Merkiu ir Nemunu išplukdyta į užsienį. A labai nukentėjo per I ir II pasaul. karus. XX a. II pusėje miškai buvo atkurti, jų našumas padvigubėjo. 1863 girioje veikė sukilėliai, per Antrąjį pasaulinį karą - sov. partizanų Dainavos partizano būrys. 1945 m. gegužės J. Vitkaus iniciatyva įkurta lietuvių partizanų Dzūkų grupė, 1945 m. lapkričio perorganizuota į A apygardą, o 1946 m. 6 d. - į Dainavos apygardą (veikė iki 1952 m. rugpjūčio). Dainavos girioje daugiausia telkėsi šios apygardos Merkio rinktinės ir Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Atkūrus nepriklausomybę žuvusiems kovotojams pastatyta atminimo kryžių. Algirdas Brukąs, Dalius Žygelis


Dainavos ledynmetis, ankstyvojo pleistoceno laikotarpis prieš 440 000 m. , kai kvartere Lietuvos teritoriją pakartotinai buvo padengę žemyniniai ledynai. lie slinko iš Švedijos vid. dalies į pietryčius skersai Baltijos j. dubumos. Nuogulų sluoksnio storis iki 60 metrų. Dainavos ledynmečio metu susidarė įv. atspalvių pilkas priemolis ir priesmėlis su rieduliais, ledyno tirpsmo vandens suklostytas smėlis ir žvyras, juostuotas molis. Nuogulų randama Lietuvos pietryčiuose, Monių, Žaizdrių, Puponių, Rūdiškių gręžiniuose, Nemuno atodangose prie Druskininkų, Merkinės. Morenoje yra Švedijos vid. dalies, Alandų s. ir Baltijos j. duburio uolienų riedulių, mezozojaus, silūro organogeninių klinčių, mergelio nuotrupų ir perklostytų fosilijų. A terminas pirmą kartą pavartotas 1964 kvartero stratigrafinėje schemoje. Lietuvos kvartero stratigrafinėje schemoje 1977 A nuogulos išskirtos į Dainavos posvitę. A gretinamas su Mindelio ledynmečiu Alpėse, su Okos - Rytų Europos lygumoje, su Krokuvos - Lenkijoje, su Histerio - Vokietijoje. Algirdas Gaigalas


Dainienė Nijolė, Trinkūnaitė 1942 m. gegužės 1 d. Utena, vargonininkė. B. Dainio žmona. 1967 baigė Lietuvos konservatoriją (S. Vainiūno fortepijono ir L. Digrio vargonų klases), 1977-1978 m. tobulinosi Prahos ir Weimaro vargonininkų seminaruose. 1969-1975 m. dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1975-1998 m. Čiurlionio menų gimnazijoje. 1965-1995 m. koncertavo Lietuvoje ir Rytų Europos šalyse. Repertuarą sudarė J. S. Bacho, C. Francko, F. Liszto, m. Regerio, R. Ščedrino, V. Bartulio, G. Kuprevičiaus ir kt. kompozitorių kūriniai. Vidutis Bakas


dainynas, liaudies (kartais autorinių) dainų rinkinys. Dainynuose pateikiamos tam tikros tematikos, vieno žanro ar įv. dainos. Europoje dainynai pradėti spausdinti Renesanso laikotarpiu. Nuo XVIII a. daugėjo liaudies dainoms skirtų leidinių. Pirmą kartą įv. tautų liaudies dainų rinkinį paskelbė J. G. Herderis (Tautų dainos (Volkslieder. 1778 ar 1779 m. ) .

Lietuvoje pirmąjį lietuvių liaudies dainų A 1825 išleido L. G. Rėza. Regioninių rinkinių parengė: S. Stanevičius (Dainos žemaičių 1829 m. ), S. Daukantas (Daines žemaičių 1846 m. ), G. H. F. Nesselmannas (1853 m. ), A. ir J. Juškos (1880-83 m. ), C. Bartschas (Dainų balsai. Melodieen litauischer Volkslieder. 21.1886-89 m. ), J. Basanavičius (Ožkabalių dainos 2 1.1902 m. ), A. R. Niemi ir A. Sabaliauskas (Lietuvių dainos Ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje 1912 m. ), V Krėvė (1924 m. ), J. Dovydaitis (1931 m. ), J. Balys (1958 m. ) ir kiti. Antologijų parengė J. Paukštis ir A. Burba (1893 m. ), B. Sruoga (1949 m. ), J. Čiurlionytė (1955 m. ), G. Četkauskaitė (1981 m. ), L. Burkšaitienė (1990 m. ) . Z. Slaviūnas išleido Sutartines (3 1.1958-59 m. ) . Nuo 1980 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas leidžia akademinį sisteminį dainų sąvadą Lietuvių liaudies dainynas (iki 2003 m. išėjo 16 t.) : Vaikų dainos, Karinės - istorinės dainos (2 t.), Vestuvinės dainos (5 t.), Darbo dainos (2 t.), Šeimos dainos (3 t.), Jaunimo dainos, Dainos apie gamtą, Humoristinės - didaktinės dainos. Tomai turi vientisą, griežtai reglamentuotą struktūrą, kurios pagrindas - Lietuvių liaudies dainų katalogas. Lietuvių liaudies dainynas atspindi dainų žanrinę įvairovę, paplitimą, tarmių ir melodikos ypatumus, dainų publikavimo istoriją, jų variantiškumą. Jame tekstai spausdinami su melodijomis. Konstantas Aleksynas


418

„Dainippon Ink and Chemicals”, viena didžiausių Japonijos chcm. bendrovių. Gamina spaustuvinius dažus, kompiuterių spausdintuvų miltelius, pakavimo medžiagas, stat. medžiagas, sintetines dervas, skystuosius kristalus elektronikos pramonei, įv. chemikalus žemės ūkiui ir kita. Būstinė Tokijuje. Apyvarta 7, 4 mln. JAV dolerių, 28 4ÜÜ darbuotojų (2002 m. ). apie 300 antrinių bendrovių ir filialų daugiau, kaip 60 šalių (-60 Japonijoje, daugiau, kaip 70 kitose Azijos šalyse, apie 100 Europoje). Didž. antrinės bendrovės (abi JAV) - spaustuvinius dažus gaminanti Sun Chemicals (įkurta 1830, būstinė Fort Lee, N. Džersio valstija, 13 000 darbuotojų) ir sintetines medžiagas gaminanti Reichhold (įkurta 1927, būstinė Durname, Š. Karolinos valstija, 2500 darbuotojų). A įkurta 1908.


Dainys Balys 1941 m. vasario 3 d. Skeldos (Zarasų apskritis), chirurgas, nefrologas, urologas. N. Dainienės vyras. Habilituotas daktaras (biomedicinos mokslų, medicinos mokslų daktaras 1983 m. ) . 1965 baigęs VU jame dėsto, nuo 1991 Nefrourologijos klinikos vadovas, profesorius (1986 m. ) . 1968-1974 m. atliko nuodugnių inksto ir kepenų transplantacijos eksperimentų, ištyrė jų rezultatus. 1970 su kitais pirmą karta Lietuvoje persodino inkstą, pasiūlė originalią inkstų paruošimo transplantacijai metodiką (1983 m. ) . Padarė pirmą sėkmingą gyvulio kepenų laikino prijungimo operaciją. 2000 m. pirmasis Lietuvoje atliko kepenų persodinimą. Nuo 2002 m. Nefrologijos ir urologijos klinikos vadovas. Nuo 1980 Lietuvos inkstų fondo, nuo 1996 Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos pirmininkas. Parašė kn. Angiochirurginis ligonio ruošimas hemodializei (1980, rusų k.). Darbaus organų transplantacijos, kraujagyslių chirurgijos, nefrologijos, urologijos. 1 išradimas (1979 m. ) .


dainos forma (vok. Liedform), mažiausia savarankiškai vartojama vokalinės arba instr. muzikos forma. Būdingi požymiai: viena tema, ryšys su strofinės dainos ar šokio vidine sandara (tolygus metrinis pulsas, simetriškas sintaksinių darinių išsidėstymas, poetinės eilėdaros rimus primenantys melodinių ir harmoninių kadencijų santykiai muzikos eilučių - frazių, sakinių - pabaigoje). Būna viendalė, dvidalė (aa (arbaab), tridalė (aba). Paprastosios A gretinimo būdu gali įeiti į sudėtingesnių A struktūrą. Terminą A pirmasis pavartojo A. B. Marxas (1837 m. ), kuris tonacinės muzikos formas suskirstė į tris pagrindinius tipus ir pavadino juos pagal būdingus žanrus dainos, rondo, sonatos formomis. Algirdas Ambmzas


„Dainų dainelė”, Lietuvos vaikų ir moksleivių TV konkursas. Dalyvauja vaikų darželių ir vid. mokyklų solistai ir ansambliai. Rengia Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija su Lietuvos nacionaline RTV. Vyksta nuo 1974 kas antri metai. Iniciatoriai: TV muzikos redaktorė A. Šimaitytė ir Švietimo ministerijos muzikos inspektorius A. Gradeckas. tikslas - atskleisti naujus talentus, plėtoti vaikų muzikos išprusimą, skatinti lietuvių kompozitorius kurti dainas vaikams. Būna 3 turai: rajono, apskrities, respublikinis. Repertuarą sudaro liaudies dainos, klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. A konkursui ruošiasi apie 20 000 vaikų, patenka - 1500.1992-1998 m. konkurse dalyvavo ir užsienio lietuvių vaikai. Laureatų koncerte Vilniuje dainuoja apie 200 dainininkų. Lietuvos nacionalinė televizija transliuoja visus respublikinio turo koncertus ir laureatų koncertą. Pastarajame dalyvauja Lietuvos nacionalinės RTV lengvosios muzikos orkestras. Žiuri pirmininkai: Z. Paulauskas (1974-84 m. ), E. Kaniava (1986 m. ), V. Daunoras (1988 m. ), A. Girdzijauskas (1990-96 m. ), V. Prudnikovas (nuo 1998 m. ) . A laureatai - V. Genytė, V Juozapailis, J. Leitaitė, G. Skerytė, S. Trimakaitė, A. Zubaitė ir kiti. Irena Vanagienė


dainų ir šokių ansamblis, vokalistų (choro, solistų), instrumentininkų (dažn. liaudies instrumentų orkestro, kaimo kapelos) ir šokėjų jungtinė grupė, atliekanti liaudies dainas ir šokius, kompozitorių ir choreografų kūrinius, inscenizuotas apeigas, teatralizuotus montažus. Yra profesionalieji ir mėgėjų A. Atsirado XIX a. pab., vienas pirmųjų įsikūrė 1885 Gruzijoje. Ypač buvo populiarūs Sov. Sąjungoje. Po Antrojo pasaulinio karo A susikūrė ir kai kuriose Europos, Afrikos šalyse. Veikia Lenkijoje (Mazowsze, įkurta 1949 m. , Śląsk, įkurta 1953 m. ), Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Afrikoje (Madagaskaro nacionalinis ansamblis, įkurta 1960 m. , Benino nacionalinis ansamblis, įkurta 1962, ir kt.).

Lietuvoje 1940 m. buvo įkurti J. Švedo vadovaujamas LSSR filharmonijos liaudies dainų ir šokių ansamblis (vėliau Lietuva), A. Mikulskio vadovaujamas Čiurlionio ansamblis. 1942 m. Pereslavlyje Zaleskyje buvo suorganizuoti Lietuvos SSR meno ansambliai, kurie koncertavo Maskvoje ir kt. miestuose. Nuo 1944 m. kuriami mėgėjų A. Nuo 1960 m. A dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, nuo 1970 per jas rengiami dainų ir šokių ansamblių vakarai. 2003 m. Lietuvoje veikė profesionalus A Lietuva, t.p. 9 mėgėjiški suaugusiųjų ir 8 vaikų A. Žymesni A: VU A (įkurta 1939 m. , seniausias Lietuvoje), KTU A Nemunas (įkurta 1949 m. ), Alytaus miesto vaikų ir suaugusiųjų A Dainava (įkurta 1978 m. ), Panevėžio miesto vaikų A Pynimėlis (įkurta 1986 m. ), Vilniaus Sietuvos vid. mokyklos vaikų A Siaudelė (įkurta 1995 m. ) .


dainų opera, baladžių opera, XVIII a. angliška komiškosios operos atmaina. Panaši į prancūzų vodevilį, dažniausiai satyrinė. Tarp kalbamųjų dialogų turėjo muzikos intarpus - populiarias operų ir anglų, škotų, airių liaudies melodijas su joms pritaikytu nauju tekstu. Atsirado iš džigos (muz. vaidinimo, panašaus į farsą) kaip italų opera šeria parodija. Pirmoji ir viena reikšmingiausių bei populiariausių A buvo 1728 Londone pastatyta Elgetos opera (Beggar s Opera), jos libreto autorius J. Gay us, muziką aranžavo J. C. Pepuschas. Kitose A panaudotos H. Purcellio, G. F. Randelio, A. Scarlatti ir kitų kompozitorių arijos. A turėjo įtakos zingšpylio raidai. Adeodatas Taumgis


dainų šventės, masiniai dainininkų, šokėjų, muzikantų sąskrydžiai su jungtiniais koncertais. Dalyvauja chorai, dainų ir šokių ansambliai, šokėjų kolektyvai, kaimo kapelos, įv. orkestrai. Rengiamos daugiausia svarbaus visuom. įvykio, jubiliejaus proga. Jungtinių chorų koncertams statomos estrados, per šventes vyksta chorų konkursai, rengiamos eitynės, tautodailės parodos.

A pradėta rengti XIX a. I pusėje, prasidėjus demokratiniam pasaulietinių chorų sąjūdžiui. Pirmoji įvyko 1843 m. birželio 25 d. Ciuriche (dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų). Vėlesnėse Šveicarijos dainų šventėse vyko simf. koncertai, chorų konkursai, koncertavo kt. šalių muzikantai. 1845 m. Würzburge surengta pirmoji Vokietijos dainų šventė. Estijoje pirmoji dainų šventė įvyko 1869 Tartu, Latvijoje - 1873 Rygoje. Nuo 1884 A rengiamos Suomijoje (pirmoji įvyko Jyvaskyla). Viena didžiausių A pasaulyje surengta 1928 Vienoje komp. F. Schuberto mirties šimtųjų metinių proga.

LIETUVOJE A pradėtos rengti XX a. pradžioje, lš pradžių A buvo vadinami kelių chorų jungtiniai koncertai (1909 Jurbarke, 1910 Simne), kai kurie lietuviškų vakarų koncertai (Vydūno vadovaujamo choro koncertai ant Rambyno kalno ir tilžėje 1900, 1902 m. ) . 1914 Marijampolėje sudarytas Suvalkų gub. liaudies dainų šventės rengimo komitetas (šventėje turėjo dalyvauti 5 chorai), jo darbą nutraukė 1 pasaul. karas. 192III a. Vaičiūno iniciatyva surengta pirmoji Kauno miesto A. Pirmoji visos Lietuvos A įvyko 1924 m. rugpjūčio 23-25 Kaune (l lent.), jos vyriausieji dirigentai-J. Naujalis, J. Starką, S. Šimkus, jungtinių chorų dirigentai - K. Gurevičius, m. Karka, A. Likerauskas, V. Paulauskas, A. Vaičiūnas. Repertuarą sudarė J. Bendoriaus, A. Kačanausko, J. Naujalio, m. Petrausko, S. Šimkaus, J. Tallat Kelpšos harmonizuotos liaudies dainos. 1928 surengta antroji A. Programą sudarė 8 lietuvių kompozitorių dainos ir 13 lietuvių liaudies dainų. Jungtiniam chorui dirigavo S. Šimkus ir J. Gruodis. 1930 m. įvyko trečioji Lietuvos A, vyriausieji dirigentai - J. Gruodis, N. Martinonis, J. Naujalis.

1920-1944 m. nemaža regioninių A surengė visuom. organizacijos (šauliai, pavasarininkai, ateitininkai). Jose dalyvaudavo daugiau, kaip 3000 dainininkų, iki 300 muzikantų, keli šimtai porų šokėjų. Nuo 1930 m. rengtos moksleivių dainų ir sporto šventės. 1927 m. birželio 6 d. Klaipėdoje surengta pirmoji Klaipėdos krašto A (12 chorų, 800 dainininkų, 100 muzikantų). 1928, 1933 m. , 1938 m. surengtos kitos Klaipėdos kr. dainų šventės. 1932 m. A įvyko Kaune (6 chorai, 400 dainininkų) ir Telšiuose (6 chorai), 1937 m. - Panevėžyje (32 chorai, 1500 dainininkų) ir Marijampolėje (20 chorų, 900 dainininku), 1938 m. -Ukmergėje (35 chorai, 1573 dainininkai) ir Kaune (Darbo rūmų šventė, 12 chorų, 600 dainininkų).

Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. įvyko Kauno ir Vilniaus miestų A. Pirmoji vad. respublikinė A įvyko 1946 m. 1946-1985 m. A būdavo rengiamos kas 5 metai Vilniuje. Jas sudarė dainų diena (kai kada jos išvakarėse būdavo rengiama dainų ir šokių ansamblių šventė) ir šokių diena (nuo 1950 m. ). 1990 tryliktoji Lietuvos dainų šventė, pavadinta tautine, įvyko per TSRS ekonominę ir vizų blokadą. Nors daugeliui išeivijos lietuvių dainų ir šokių ansamblių nebuvo leista atvykti į Lietuvą, neįvyko šventės dalyvių varžybos, šios A programa buvo viena didžiausių. Tradicinę A sudėtį papildė tautinis vakaras - aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių ir žemaičių folkloro kolektyvų koncertai Vilniaus senamiestyje. Nuo 1994 Vilniuje kas 4-5 metai vyksta pasaulio lietuvių dainų šventės, kuriose dalyvauja lietuvių chorai ir instr. ansambliai iš įvairių šalių.


Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje paeiliui nuo 1956 m. rengiamos Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės 1 Gaudeamus. Lietuvoje jos vyko 1968, 1978, 1988, 1999. Vyriausieji A dirigentai-L. Abarius, J. Aleksa, V. Aleksandravičius, A. Arminas, R. Balčiūnas, V. Bartusevičius, P. Bekeris, P. Bingelis, E. Brazauskas, V. Četkauskas, A. Čižas, J. Dautartas, B. Dvarionas, J. Gaižauskas, P. Gylys, A. Ilčiukas, L. Jauniškienė, A. Jozėnas, V Juozapaitis, J. Karosas, J. Kavaliauskas, R. Kaveckas, A. Krogertas, L. V. Lopas, V. Miškinis, H. Perelšteinas, A. Petrauskas, D. Plitnikienė, A. Radzevičius, P. Sližys, Č. Šidlauskas, J. Šidlauskas, T. Šumskas, J. Švedas, P. Tamošaitis, P. Vailionis, J. Vanagas, R. Varnas, G. Viržonienė, A. Vyžintas, A. Ziegoraitis, A. Žeimienė, V. Žeimys.


l lent. Lietuvos dainų šventės

Data

Chorai

Dainų dienų dalyviai

Išviso šventės dalyvių

1924 m. rugpjūčio 23-25

77

3000




1928 m. liepos 1-2




6000




1930 m. birželio 20




6000




1946 m. liepos 21 «

188

11778




1950 m. liepos 22-23”

537

25300

26 500

1955 m. liepos 21-22”

627

27 538

31538

1960 m. liepos 23-24

584

25954

33936

1965 m. liepos 17-18

470

21981

30057

1970 m. liepos 17-19”

479

19423

26582

1975 m. liepos 18-20

694

23941

34323

1980 m. liepos 10-12

633

25238

35992

1985 m. liepos 19-21

767

25876

36826

1990 m. liepos 6-8

579

18679

31328

1994 m. liepos 6-10

391

14465

26176

1998 m. liepos 3-6

419

15630

28359

Kaune










Vilniuje











JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės

Metai

Chorai

Dainininkai

1956 m.

34

1200

1961

23

1000

1966

41

1200

1971

42

800

1978”

51

1400

1983

44

800

1991




850







>200







šokėjų

Čikagoje







“ Toronte








Pirmosios užsienio lietuvių A surengtos XX a. 2 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo kelių chorų jungtiniai koncertai. Tokios A įvyko 1916Newarke, 1917 Madisone S. Šimkaus iniciatyva, 1916 Čikagoje A. Pociaus iniciatyva (dalyvavo 12 chorų, 500 dainininkų). Iki 1952 m. Pocius surengė 12, 1930-1952 m. beveik kasmet A rengė J. Žilevičius. Pirmoji įvyko Niujorke (500 dainininkų) ir Bostone (400 dainininkų). 1939 m. Pasaulinėje parodoje Niujorke įvyko didžiausia JAV J. Žilevičiaus surengta lietuvių A (59 chorai, apie 3000 dainininkų). 1954 m. Čikagoje A surengė S. Sodeika ir A. Giedraitis. 1946 m. Würzburge (Vokietija) įvyko lietuvių karo pabėgėlių stovyklų chorų A (-400 dainininkų, dirigentai B. Budriūnas, B. Jonušas, V. Šimkus). Lietuvių A vyko Filadelfijoje (1926, 800 dainininkų), Pensilvanijoje, N. Anglijoje, Kanadoje, Australijoje. 1964 Čikagoje buvo surengta lietuvių pradinių mokyklų pavasario A.

Nuo 1956 m. užsienyje gyvenančių lietuvių (ypač JAV ir Kanados) A pradėta rengti kas 5 metai (2 lent.). A rengimui ėmė vadovauti Pasaulio lietuvių bendruomenės globojami komitetai. Iki 1990 A programose, be išeivijos kompozitorių kūrinių, buvo atliekami ir kai kurių Lietuvos kompozitorių kūriniai. Dainininkams akompanuodavo fortepijonas, pučiamųjų orkestras, 1991 dainų šventėje dalyvavo Lietuvos OBT simfoninis orkestras. Kartais dalyvaudavo lietuvių chorai iš kitų valstybių, tautinių šokių ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai. Išeivijos lietuviams A tapo svarbiais renginiais lietuvybei ir patriotizmui palaikyti, išeivijos muzikinei kultūrai plėtoti. L: V. Jakelaitis Lietuvon dainą šventės Vilnius 1970, Song festivals Vilnius 1984, Die Liederfeste Vilnius 1984, Dainų šventės Vilnius 1985, Pmzdniki pemi Vilnius 1985, Dainų šventė Vilnius 1987. Vytautas Jakelaitis


Dayr al-Bahrl, senovės Egipto archcol. ir architektūros paminklų kompleksas Deir ai Bachri.

Dayr az-Zawr Deir az Zaur.


Daisecudzano nacionalinis parkas (Daisetsuzan) yra Japonijoje, Hokaido s. viduryje, Išikari kalnuose. Plotas 2319 km2, iš jų 352 km2 užima 5 rezervatai. Saugoma Daisecu kalnų masyvo gamta: ugnikalniai (aukščiausias - Asahi, 229Ü m), karštosios versmės, uolos, ežerai, kriokliai, miškai (spygliuočių).


Daisis Albertas Venas A. V. Dicey. Dąisonas Primenąs Džonas F. J. Dyson.


Dayton (Deļtonas), miestas JAV šiaurės rytuose, Ohajo valstijoje, į šiaurės rytus nuo Cincinnati. 167 100 gyv. (2003 m. ), A metropolinėje statistinėje teritorijoje (jai priklauso Ketteringo, Miamisburgo, Xenijos, Fairborno, Oakwoodo, Vandalijos miestai) 1 mln. gyv. (2003 m. ). A įsikūręs prie Miami (Ohajo intakas), Stillwaterio ir Mado upių santakos. Vandalijos oro uostas. Lėktuvų ir automobilių dalių, staklių, šaldymo įrangos, oro kondicionierių, kasos aparatų gamyba. Elektron., popieriaus (koncernas Mead), gumos, poligr. pramonė. Aeronautikos pramonės tyrimų centras, brolių W. ir O. Wrightu pirmųjų aviacijos eksperimentų vieta. Wrightu-Pattersono karinių oro pajėgų bazė. 2 universitetai (įkurta 1850 m. ir 1967 m. ) . Teol. seminarija (įkurta 1871 m. ) . Meno institutas. Gamtos istorijos muziejus. Simfoninis orkestras. Carillono parkas (jame - parodų ir koncertų salės). ISTORIJA. Įkurtas 1796, miesto teises gavo 1805.1995, po 3 mėn. čia vykusių derybų, parengta karą Bosnijoje ir Hercegovinoje baigusi TDaytono taika. LIETUVIAI. 1902 Daytone gyveno apie 300 lietuvių. 1902 įsteigta Šv. Petro šalpos draugija 1909 nupirko žemės sklypą lietuvių bažnyčiai (pašventinta 1915 m. ), 1909 įsteigta Šv. Kryžiaus parapija. 1914 įsikūrė Susivienijimo lietuvių Amerikoje kuopa, Moterų šalpos draugija, 1917 - Vyčių (apie 1920 turėjo orkestrą), Lietuvių Romos katalikų susivienijimo kuopos. 1915-1935 m. veikė teatro būrelis. 1915-1923 m. veikė Šv. Mykolo šalpos draugija, 1919-1929 m. ir po 1940 m. -Lietuvių darbininkų sąjungos kuopa. 1921 įsteigtas Lietuvių demokratų socialus klubas. XX a. pab. veikė JAV LB A skyrius, lietuvių tautinių šokių grupė Vėjeliai, A lietuvių bendruomenė Sąryšis (įkurta 1928 kaip Lietuvių Romos katalikų draugijų sąryšis, kurį sudarė parapijos ir organizacijų atstovai, jis atstovavo A lietuviams BALF ir ALT). 1914 Daytone gyveno apie 2600, XX a. 6 dešimtmetyje apie 700 lietuvių.


421

Daytona Beach (Deitona Bļcas), miestas JAV, floridos valstijos šiaurės rytuose, prie Atlanto vand. lagūnos, į pietryčius nuo Jacksonville io. 69 200 gyv. (2003 m. , aglomeracijoje 497 600 gyv.). Per A eina Miami-Jacksonville io geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Lengvoji pramonė. Pajūrio kurortas (veikia ištisus metus). Jo 37 km ilgio paplūdimys nuo 1903 naudotas automobilių greičio bandymams. Autodromas, vyksta tarptautinės automobilių lenktynės. Motorinių valčių lenktynės. Turizmas. Aeronautikos universitetas (jk. 1926 m. ) . Miestas pradėjo kurtis 1870, dabartinis pavadinimas ir miesto teisės nuo 1876. 1926 prie A prijungtos Daytono ir Seabreeze o gyvenvietės.

LIETUVIAI. Po Antrojo pasaulinio karo Daytona Beache apsigyveno lietuvių, vėliau jų čia atsikėlė iš kitų JAV vietų. XXI a. pr. kas mėnesį Ormond Beacho Taikos karaliaus bažnyčioje lietuviams laikytos šv. Mišios, parapijos salėje Lietuvių klubas (pirm. J. Daugėla, 102 nariai) ir LB apylinkės valdyba (pirm. Kurauskienė) rengė minėjimus, koncertus, susirinkimus, repetavo choras Sietynas (vadovas A. Skridulis). Veikė BALF ir Lietuvių fondo skyriai.


Daytono taika (Deitono taika), Bosnijos ir Hercegovinos, Jugoslavijos bei Kroatijos taikos sutartis, parengta 1995 m. lapkričio 21 d. Daytone (Ohajo valstija, JAV), pasirašyta 1995 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje. Baigė 1992-1995 m. trukusį šių šalių karą Bosnijoje ir Hercegovinoje. Sudaryta tarpininkaujant JAV prez. B. Clintonui. Sutartimi Jugoslavija pripažino konfederacinės Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybę. Kroatų ir musulmonų gyvenamoje šalies dalyje sukurta Bosnijos ir Hercegovinos Federacija (51% teritorijos), serbų - Bosnijos Serbų Respublika. Į Bosniją ir Hercegoviną įvestos NATO vadovaujamos tarptautinės taikos palaikymo pajėgos (60 000 žm.). A sutarties 4 priedas turi Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijos galią.


DaYunhe Didysis Kinijos kanalas. Dai Zhen, kinų filosofas Dai Dzen.


dajakai, Azijos tautų grupė. Gyvena Indonezijoje (Kalimantano s. pagrindiniai gyventojai), Malaizijoje ir Brunėjuje. Iš viso apie 3, 7 mln. žm. (XX a. pab.). Skiriama daugiau, kaip 400 etninių grupių, svarbiausios: kadazanai, melananai, kadajanai, ibanai, otdonumai, levanganai, maanjanai, punanai, ngadžu. Kalba 1 indoneziečių kalbiį grupės kalbomis. Kalimantano s. vid. dalies gyventojai išpažįsta tradicinį tikėjimą kacharinganą, yra protestantų, rytų dalyje - katalikai, v. ir vidurinėje dalyje - musulmonai sunitai. Visų A pagrindinis tradicinis verslas - lydiminė žemdirbystė (ryžiai), kai kur - medžioklė, žuvininkystė, rinkimas. Gyvena kaimyninėmis bendruomenėmis. Nešioja labai daug papuošalų, gausios tatuiruotės. Dažosi ir dildosi dantis.


Dajamantina Diamantina.


Dajan Moshe (Mošė Dajanas) 1915 m. gegužės 20 d. Deganja (Izraelis) - 1981 1016 Tel Avivas, Izraelio kar. ir polit, veikėjas. Generolas (1953 m. ). Nuo 1929 slaptos žydų kar. organizacijos Haganah narys. 1939-1941 m. britų valdžios kalintas. Per Antrąjį pasaulinį karą britų pusėje kariavo Sirijoje. Vienas Izraelio valstybės įkūrėjų (1948 m. ). Per I arabų - Izraelio karą (1948-49 m. ) vadovavo karo veiksmams Jeruzalės rajone. 1953-1958 m. ginki, pajėgų gen. štabo viršininkas. Per II arabų - Izraelio karą (1956 m. ) vadovavo karo veiksmams su Egiptu. 1959-1964 m. žemės ūkio, 1967, 1969-1974 m. gynybos ministras. Vienas svarbiausių Izraeliui itin sėkmingo III arabų - Izraelio karo (1967 m. ) organizatorių (parengė karo veiksmų planą). A autoritetas labai nukentėjo per IV arabų - Izraelio karą (1973 m. ), kurio pradžioje Izraelis patyrė nesėkmių. 1974 m. balandžio mėn. dalies visuomenės spaudžiamas, A kartu su ministre pirm. G. Meir buvo priverstas atsistatydinti. 1977-1979 m. užsienio reikalų ministras. Dalyvavo rengiant Camp Davido susitarimus, kurie numatė Sinajaus pusiasalio grąžinimą Egiptui ir taikos su juo pasirašymą.


Dajananda Sarasvati (Dayananda Sarasvatī, Dajanandas Sarasvatis), tikrieji Mula Śafikara apie 1824 Tankara (Gudžarato valstija) - 1883 m. lapkričio 30 d. Ajmer (Radžasthano valstija), hinduizmo reformatorius. Arja samadžo įkūrėjas (1875 m. ) . Įstojo į dašanamių vienuolijos Sarasvatės ordiną. Nepripažino vėlesniojo hinduizmo (fpuranų, Tagamų), ragino grįžti prie Vedų autoriteto. Siekė social, reformų: uždrausti nepilnamečių vedybas, leisti tekėti našlėms, panaikinti kastas, įgyvendinti lygias vyro ir moters teises, įkūrė švietimo ir labdaros institucijų. Svarbiausi veikalai: tiesos šviesa (1874, hindi k.), Vedų komentaras (sanskritu). Kazimieras Sabutis


Daka (bengalų k. Dhaka, anglų Dacca), Bangladešo sostinė. 8, 9 mln. gyv. (2003 m. , aglomeracijoje 10, 4 mln. gyv.). A įsikūrusi Bangladešo vidurinėje dalyje, netoli Gango ir Meghnos santakos, per A teka Dhalešvari (Brahmaputros šaka). Didžiausias Bangladešo upių uostas. Tarptautinis oro uostas. Plentas ir geležinkelis į Cittagongą. Medvilnės, šilko, džiuto, maisto (ryžių valymo, malimo, aliejaus, cukraus, arbatos), odos, stiklo, elektrotechnikos (televizorių, telefonų) pramonė, metalo, medžio apdirbimas. Siuvinėjimo, muslino audimo, džiuto, sidabro, aukso, žalvario dirbinių amatai. Ryžių, džiuto, aliejinių augalų, cukranendrių auginimo regiono prekybos centras. 2 universitetai (įkurta 1921 ir 1970 m. ) . Politechnikos institutas. Muziejai. UNESCO, Pasaulinės Sveikatos, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio, Tarptautinės džiuto organizacijų filialai, Pasaulio banko skyriaus, Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo susivienijimo (SAARC) būstinės.

ARCHITEKTŪRA. A tankiai užstatyta mažaaukščiais gyvenamieji namais. XX a. 6 dešimtmetyje pastatytas administracinis centras su universiteto pastatais, biblioteka. Išliko daug D. Mogolų imperijos laikų paminklų: Lai Bagho fortas (1678 m. ), mečetės - Binat Bibi (1457 m. ), Hadži Khvadža Šachbazo (1679 m. ), Sal Gumbado (XVII a. pab.), Muhammado Mridly (1679 m. ), 2 karavansarajų (XVII a.) liekanos, deivės Dhalešvari - miesto globėjos - hinduistų šventykla (XVII a.). ISTORIJA. A minima I tūkstantmetyje po Kristaus, vienas seniausių Bengalijos miestų. 1601-1639 m. ir 1660-1704 Bengalijos, kuri priklausė D. Mogolų imperijai, sostinė. XVII a.-XVIII a. pr. A buvo vienas didžiausių pasaulio amatų ir prekybos centrų (aukso bei sidabro dirbiniai, audiniai garsėjo daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Europoje). Nuo 1765 valdoma britų. Britų užkariavimas, manufaktūrinių ir fabrikinių gaminių įvežimas sužlugdė A amalus. 1 SOS - 12 rytų Bengalijos ir Assamo centras. XX a. pr. lapo slambiu prekybos ir mokslo centru. 1906 čia įkurta Musulmonų lyga. 1947-1971 m. rytų Pakistano adniin. centras. XX a. 7 dešimtmetyje Dakoje plėtojosi bengalų tautos išsivaduojamasis judėjimas, čia buvo jo vadovybė. A nukentėjo per Bangladešo nepriklausomybės karą (1971 m. ) . Nuo 1971 m. gruodžio Bangladešo sostinė.


dakai (lot. Daci), trakų genčių grupė. Antikos autorių (Strabono, Cezario, Plinijaus Vyresniojo) teigimu, gyveno į šiaurę nuo Dunojaus, didesniojoje Transilvanijos dalyje. 5-IV a. p.m.e. prekiavo su graikais, nuo I a. p.m.e. - su romėnais. Vertėsi žemdirbysle, gyvulininkysle, gamino melalinius įrankius, auksinius bei sidabrinius papuošalus, kaldino sidabrines monetas, I a. p.m.e. viduryje vadovaujami Burebistos trumpai buvo susivieniję su getais, pajungė Dunojaus dešiniajame krante gyvenusias gentis ir kai kuriuos graikų miestus Juodosios jūros v. pakrantėje. Didž. galybę A genčių sąjunga (centras - Sarmisegetuza) pasiekė valdant Decebalui (87-106 m. ) . Nuo I a. p.m.e. prieš A kar. žygius rengė romėnai. 85-89 karas baigėsi kompromisine taika. Romos imp. Trajano laikais karus su romėnais (101-102 ir 105-106 m. ) A pralaimėjo, Decebalas nusižudė, žuvo ir didelė A dalis. A žemėse įkurta Dakijos provincija.


Dakaras (Dakar), Senegalo sostinė. 2, 5 mln. gyv. (2003 m. ). Įsikūręs Almadi kyšulyje, prie Atlanto vandenyno, į šiaurės vakarus nuo Senegalo upės. prekybos ir žvejybos uostas. Tarptautinis oro uostas. Plentai ir geležinkelis į Bamaką (Malis), Saint Louisa. Dakare ir jo priemiesčiuose sutelkta apie 4/5 visų Senegalo pramonės įmonių. Automobilių gamyba, laivų statyba, juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, naftos perdirbimas, maisto (malimo, aliejaus, žuvų), tekstilės, odos, avalynės, chemijos, stat. medžiagų (cemento) pramonė. Kurortas. Turizmas. universitetas (įkurta 1949 m. ), aukštoji technikos mokykla, Juodosios Afrikos tyrimo institutas, Archeol. ir etn. muziejai. Miesto rytų dalyje yra jūrų uostas, pramonės rajonas, pietinėje - administracinių paslatų rajonas, v. dalyje - gyvenamasis rajonas su apskritomis aikšlėmis, iš jų išeina radialinės gatvės, tarp kurių - taisyklingo plano kvartalai. ISTORIJA. A ištakos - 1617 olandų įkurta vergų prekyvietė ir prie jos įsikūrusi gyvenvietė. 1677 ji atiteko prancūzams. A miestas pradėjo kurtis prie 1875 Prancūzijos kolonijinės valdžios pastatydinto forto. XIX a. II pusėje įrengtas uostas. A 1895-1960 m. buvo Prancūzijos Senegalo kolonijos (1904-1959 m. ir Prancūzijos V. Afrikos) administracinis centras. 1885 iš A į Saint Louisa nutiestas geležinkelis (pirmasis V. Afrikoje), 1924 pratęstas toliau į žemyno gilumą. Per Antrąjį pasaulinį karą padidėjo strateginė A reikšmė: jis tapo Prancūzijos karine jūrų baze operacijoms Atlanto vand. rengti. 1940 m. kapituliavus Prancūzijai dėl A varžėsi Vichy vyriausybė ir C. de Gaulle io Kovojanti Prancūzija (tuomet pastarosios bandymas užimti A buvo nesėkmingas). 1942 m. pab.-1943 pr. Šiaurės Afrikoje išsilaipinus JAV ir Didžiosios Britanijos kariuomenei, A prisidėjo prie Kovojančios Prancūzijos. 1959-1960 m. Malio federacijos, nuo 1960 m. Senegalo sostinė. XX a. II pusėje tapo vienu svarbiausių V. Afrikos polit., ūk. ir kult. centrų. R. B., V.S.


Dakas Deividas D. Dacho.

Dakčnas Luji Klodas L.-C. Daquin.

Dakės sukilimas Dache s sukilimas.

ad Dakhilah (al-Wahat ad-Dakhilah) ad Dachla.


Dakija (Dacia), senovės Romos provincija dab. Rumunijos teritorijoje. Ją nukariautų Tdakų žemėse 106 įkūrė imp. Trajanas. Svarbi romėnams dėl strateginės padėties (ribojosi su barbarų gentimis) ir gausių aukso, sidabro telkinių. Pamažu kolonizuota ir romanizuota: buv. genčių centrai virto miestais, turinčiais rom. provincijų savivaldą (didžiausi - Sarmisegetuza, Drobeta, Napoka, Apuluas), iš vietos gyventojų atimta diduma žemių buvo atiduota kolonistams romėnams, pasienis, skyręs imperiją nuo puldinėjančiu barbarų genčių, sutvirtintas gynybinių įren girnų sistema. Imp. adriano (117-138 m. ) laikais A pradėjo puldinėti barbarai. Imp. Aurelianas 271 atšaukė iš A kariuomenę (A tapo pirmąja provincija, kurią romėnai paliko dėl barbarų antpuolių) ir dalį gyventojų iškėlė į Dunojaus deš. krantą, ten įkūrė 2 naujas provincijas - Pakrantės A ir Vidurio A. Senąją A kuriam laikui užėmė vestgotai ir gepidai, jos teritorijoje liko ir dalis romanizuotų gyventojų (dab. rumunų protėviai).


Dakkhan kapathar Dekano plokščiakalnis. Dakota, upė JAV, James.


dakotai (dakota), Šiaurės Amerikos indėnų tauta. Gyvena JAV Minesotos, Nebraskos, Š. ir P. Dakotos valstijų rezervacijose (-10 000 m. ) ir Kanadoje (-3000 žm., XX a. pab.). Kalba dakotų (f sijų kalbų šeima), anglų ir prancūzų kalbomis. Skiriamos 7 gentys, kurios dalijamos į r., vid. irv. grupes. Dauguma katalikai ir protestantai, dalis išpažįsta tradicinį tikėjimą ivokana. Pagrindiniai tradiciniai verslai: žemdirbystė, medžioklė, žuvininkystė, rinkimas. Amatai: siuvinėjimas, tapyba ant bizono odos. XX a. pab. turėjo dalinę savivaldą, dirbo pagal nuomos sutartis. Gyveno klajoklių medžiotojų bendruomenėmis. Buvo išlikusi daugpatystė (iki 4 žmonų), leviralas, sororatas. Gausus folkloras. A protėviai XVI a. iš rytų atsikėlė į D. Ežerų rajoną. XVIII a. pr. algonkinų išstumti i Misisipės vakarų krantą užėmė teritoriją nuo White Rivcrio upės (Nebraskos valstija) iki Kanados sienos ir nuo Minesotos iki m. Misūrio upės. XIX a. kariavo su kolonistais europiečiais, buvo sukelti į rezervacijas.


dakrioadenitas (daayoadeni/is < graikų dakiyon - ašara + uden - liauka), ašarų liaukos uždegimas. Ominį A sukelia bakterijos arba virusai. Dažnai serga vaikai, kartais A prasideda persirgus tymais, gripu, skarlatina, kiaulyte. Ligoniui paburksta, parausta viršutinis vokas, jį paspaudus skauda. Voko plyšys darosi panašus į gulsčią S raidę. Akies obuolys nustumiamas žemyn, todėl gali dvejintis vaizdas. Gali pakilti temperatūra, padidėti pažandiniai limfmazgiai. Kartais ašarų liauka supūliuoja ir prakiūra. Lėtinis A būna sergant infekcine liga (tuberkulioze, sifiliu), sarkoidoze, leukemija, neišsigydžius ūminio A. Tuomet ligoniui be skausmo patinsta viršutiniai vokai. Ūminis A gydomas antibakterinių vaistų lašais i akis, tepalais su gliukokortikoidais, kompresais, susidaręs pūlinys prapjaunamas. Sergant lėtiniu A gydoma pagrindinė liga, skiriama dezinfekuojamųjų lašų i akis, tepalų su gliukokortikoidais. Jolanui Reiidoiļenc


dakriocistitas (dacryocystitis < graikų dacryon + kyštis - pūslė), ašarų maišelio uždegimas. A sukelia bakterijos, kai dėl kokios nors priežasties (nosies trauma, iškrypus nosies pertvarai, sergant hipertrofiniu rinitu) susiaurėja ar užanka ašarų kanalas. Naujagimiams A prasideda, kai šis kanalas yra užakęs arba neišsivystęs. Ūminiam A būdingas skausmas, patinimas, paraudimas apie ašarų maišelį, ašarojimas, gali pakilti kūno temperatūra, kartais susidaro pūlinys. Sergant lėtiniu A ligonis ašaroja, jam traiškanoja viena ar abi akys. Paspaudus ties ašarų maišeliu iš ašarų taškelio išteka drumstu gleivių arba pūlių. Sergant ūminiu A į akį lašinami antibiotikų lašai, dedamas šiltas kompresas, skiriamas bendras gydymas antibiotikais, jei susiformuoja pūlinys - prapjauname. Sergant lėtiniu A zondu plečiamas ašarų kanalas, kartais operuojama. Jolanta Bendoiienė


Daksas Dca.


Dakša (Daksa), hinduistų dievas, priklauso aditjams. Minimas Vedų ir povedinio laikotarpio mituose, akcentuojama A dalyvavimas kūrimo procese, jo, kaip tėvo, funkcijos. Riįįvcdoje vadinamas dievų tėvu, teigiama, kad gimė iš Aditės ir ja pagimdė. Šatapathabrahmam tapatinamas su Brahmos septintuoju sūnumi Pradžiapačiu, gimusiu iš jo dešinės rankos nykščio. Kaip teonimas minimas Rigvedoje apie 10 kartų, A vardas laikomas Agnio ir Somo (neturinčio griežtai apibrėžtu funkcijų, dažniausiai laikomo dieviškojo augalo ir gėrimo sonio dievu) epitetu. Kazimieras Seihntis


Dakšinamūrtis (Daksinamūrti), hinduistų dievo Šivos vienas pavidalu, įgijęs A pavidalą Šiva perdavė mokymą apie joga irmokša. Rišius (Vedų regėtojus) jis mokė žvelgdamas į pietus (skr. daksina - pietinis, iš čia vardas). Šankara interpretavo A advaitos (Tadvaila vedantą) požiūriu ir prisidėjo prie A kulto plitimo. Kazimieras Sabutis


Daktarsitė Jūratė Kleopatra 1936 m. sausio 1 d. Kaunas, krepšininkė, trenerė. 1958 m. baigė LKKI. 1958-1964 m. dėstė KPI, 1964-1981 m. - VU. 1981-1991 m. - Resp. olimpinio rezervo spec. Vaikų ir jaunių sporto mokyklos krepšinio vyr. trenerė. Žaidė Lietuvos ir TSRS moterų krepšinio rinktinėse, Kauno Politechnikos klube. Pasaulio (1959 m. ) ir Furopos (1960 m. , 1962 m. ) čempionė.


daktaras (lot. doctor - mokytojas), mokslo laipsnis, suteikiamas asmenims, apgynusiems A disertaciją. Dar mokslų daktaras.


Daktaravičienė Emilija 1919 m. rugsėjo 27 d. Ruoniai (Žeimelio valsčius). gydytoja oftalmologe. Habilituotas daktaras (biomedicinos mokslų, medicinos mokslų daktaras 1967 m. ) . 1949 m. baigė Kauno universitetą. 1951-1993 m. dėstė KM A (iki 1989 KMI), 1959-1988 m. Akių ligų katedros vedėja, Regos apsaugos laboratorijos vadovė, profesorius (1969 m. ) . Mokslinio darbo sritis - aklumo ir silpnaregystės priežastys Lietuvoje. Parašė kn.: Glaukoma ir jos profilaktika (su m. Tornau, 1982 m. ), Akies junginės mikrocirkuliacijos klinikiniai aspektai (1988 m. ), su kitais - Akių ligų praktikos darbai (3 d. 1974-82 m. ), Akių ligos (1992 m. ) . Gedimino 4 laipsnio ordinas (1996 m. ) .


Daktariškas gyvenvietės yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Daktariškės kaime, Virvytės kairiajame krante, prie Biržulio ež. buvusio vakarų kranto. 1979-1980 m. ir 1987 tirtos 5 gyvenvietės (vadovas A. Butrimas). Daktariškės 5 gyvenvietėje rasta keturkampių stulpinės konstrukcijos pastatų liekanų, gausiai ornamentuotos keramikos su augalinėmis, organinėmis ir grūsto granito priemaišomis, titnago, kaulo, rago, gintaro dirbinių, akmeninių kirvukų, galąstuvų, kaplių, pasvarų, grūdų trintuvų, gintaro žaliavos. 5 gyvenvietė priskiriama ankstyvajai ir vėlyvajai Narvos kultūrai, virvelinės keramikos ir Pamarių kultūroms. A (ypač 1 gyvenvietė) rodo jų sąveiką ir baltų kultūros formavimąsi Žemaičių aukštumoje 3-2 tūkstantmečio p.m.e. sandūroje (1820±110 m. p.m.e.). Radiniai saugomi LNM. Adomas Butrimas


daktilis (gr. daktylos - pirštas), antikinės eilėdaros triskiemenė 4 morų pėda, kurios pirmasis skiemuo ilgas, o kiti 2 trumpi (-uu). Silabotoninėje eilėdaroje A yra triskiemenė pėda, kurios pirmasis skiemuo kirčiuotas, o kiti 2 nekirčiuoti (-uu), arba triskiemenis metras, kurio eilutė prasideda kirčiuotu skiemeniu (be anakruzės) ir kurioje tarp kirčiuotų skiemenų yra po 2 nekirčiuotus. Pvz.: Pusę gyvenimo kryžkeliais žūdamas, /Audriąją buitį sapnais pasikeisdamas, Tylinčiu antkapiu žemėj tapau (V. Mykolaitis - Putinas). Lietuvių poezijoje A pradėtas vartoti XVIII a. m. Lietuvos giesmynuose, o plačiai vartojamas nuo XIX a. pab., kai įsigalėjo silabotoninė eilėdara. Lietuvoje pirmasis A aptarė K. G. Milkus lietuvių kalbos gramatikoje (1800 m. ) . Juozapas Girdzijauskas


daktilo. (gr. daktylos), sudurtinių žodžių pirmoji dalis, reiškianti sąsają su pirštais (daktiloskopija).


daktilologija (f daktilo. + graikų logos - žodis, mokslas), pirštų (daktilinė) abėcėlė, kurčiųjų ir bendraujant su kurčiaisiais vartojama pirštų (daktilinė) kalba. Daktilinę abėcėle sudaro tam tikra tvarka, pagal konkrečios kalbos raidyno analogiją, išdėstyti daktiliniai ženklai - daktilemos (pirštais rodomos raidės). Ženklų yratlek, kiek vienos ar kitos kalbos abėcėlėje raidžių, kai kurios daktilemos pagal konfigūraciją kopijuoja raidės grafinį vaizdą (įv. šalių daktilinėse abėcėlėse kai kurios daktilemos yra tokios pat kaip raidės). Daktilemos papr. rodomos dešinės rankos pirštais, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir kai kuriose kitose šalyse - abiejų rankų pirštais. Daktilinė kalba yra žodinės kalbos forma, iš dalies panaši i sakytinę (kurtieji bendraudami vartoja daktilinę kalbą analogiškai kaip girdimieji - sakytinę), išoriškai primena rašomąją (laikomasi ortografijos taisyklių, tik žodis sudedamas ne iš raidžių, bet iš daktilemų). Kai kuriose šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje ir kt.) yra daktilinių abėcėlių, skirtų akliesiems - kurtiesiems. Dauguma aklųjų - kurčiųjų daktilinių ženklų yra analogiški kurčiųjų daktilinės abėcėlės ženklams, tik aklieji-kurtieji daktilinius ženklus suvokia haptiniu būdu (lytėdami rankas), kurtieji - rega. Ugdant kurčiuosius žodiniu metodu daktilinė kalba yra viena pagrindinių žodinės kalbos mokymo priemonių. Vaikai, mokantys A, greičiau išmoksta skaityti ir rašyti, nes turi įgiję ženklų analizės ir sintezės įgūdžių. Pavaizduoti raides rankų pirštais Europoje bandyta jau XVI a. Vienos rankos pirštų abėcėlės ypač paplito Europoje ir Amerikoje. 1963 pradėta vartoti tarptautinė daktilinė abėcėlė, sudaryta lot. raidyno pagrindu.

Lietuvių daktilinę abėcėlę sudaro 32 ženklai. Daugelis jų panašūs į lietuvių spausdintas raides, primena jų kontūrus, grafinį vaizdą (c, d, i, y, j, l, t, v, z, ž ir kt.), kiti - panašūs į kt. šalių daktilinius ženklus (a, f, k, o ir kt.), dar kiti ženklai yra sąlyginiai, rodomi vienos rankos (dešinės ar kairės) pirštais. Algirdas Ališauskas


daktiloskopija (fdaktilo. + graikų skopeö - žiūriu, stebiu kriminalistikoje), mokslo šaka, tirianti žmogaus rankų pirštų ir delnų odos paviršiaus struktūrą identifikacijos ir registracijos tikslais (kriminalistinė registracija). Rankų delnų ir pirštų paviršiuje yra labai daug papiliarinių linijų: raukšlių ir vad. papiliarinių reljefinių vagelių. Šios linijos sudaro sudėtingus papiliarinius raštus. Pagal sudėtingumą ir formą raštai skirstomi į lankinius, kilpinius ir apvaliuosius - tai bendrieji papiliarinių raštų požymiai. Individualieji, arba detalieji, požymiai yra atkarpėlės, taškai, linijų išsišakojimai, tilteliai, sąjungiai, akelės, šakutės ir kiti. Papiliarinių raštų svarb. savybės yra jų individualumas (kiekvieno žmogaus pirštų ir delnų papiliarinių raštų požymių visuma yra individuali), pastovumas (papiliarinis raštas iš esmės nekinta visą žmogaus gyvenimą, gali kisti tik jo dydis, raukšlės) ir gebėjimas atsikurti (papiliarinis raštas atsikuria po paviršinio odos sluoksnio pažeidimo). Dėl šių požymių žmogų galima identifikuoti pagal jo rankų pėdsakus. A t.p. tyrinėja rankų pėdsakų suradimo, išryškinimo, fiksavimo, paėmimo ir ištyrimo būdus bei priemones. A atsirado Europoje XIX a. pabaigoje. Antropologas F. Galionas knygoje Pirštų atspaudai (Fingerprints 1892 m. ) pirmasis pasiūlė pirštų atspaudų klasifikavimo sistemą, kurią vėliau išplėtojo E. R. Henry (Didžioji Britanija ). Ši sistema yra dabartinės A pagrindas. Petras Vladas Danisevičius


daktiloskopinė registracija, viena kriminalistinės registracijos rūšių.


dakų kalba, mirusi ide. kalbų šeimos kalba, vartota Dakijoje (dab. Rumunija). Viena paleobalkanų genčių kalbų. Kai kurie mokslininkai A linkę skirti prie trakų kalbos, kiti (V. Georgijevas, V. Mažiulis) skiria atskirą dakų ir mizų (mezų) kalbą. Išlikę šiek tiek graikų ar romėnų užrašytų žodžių, tikrinių vardų.


Dal Vladimir (Vladimiras Dalis) 1801 m. lapkričio 22 d. Lugansk - 1872 m. spalio 4 d. Maskva, rusų leksikografas, etnologas, rašytojas. Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas (1838 m. ), garbės narys (1863 m. ) . 1829 baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo administracinį darbą Žem. Naugarde, Orenburge, Sankt Peterburge. Rinko kalbinę medžiagą ir tautosaką. Paskelbė suliteratūrintų rusų pasakų (Rusų pasakos (Russkie skazki 1832 m. , Būta ir pramanyta (Byli i nebylicy 4 1.1833-39 m. ), patarlių ir priežodžių rinkinį (Rusų liaudies patarlės (Poslovicy russkogo naroda 1861-62, apie 30 000 vienetų), apysakų ir apybraižų (1840-50 m. , pasirašė slap. Kazak Luganskij). Svarb. veikalas - Gyvosios didžiarusių kalbos aiškinamasis žodynas (Tolkovyj slovar živogo velikomsskogo jazyka 4 t. 1863-66, apie 200 000 žodžių, nuolat perspausdinamas, 3 leidimą 1903-1909 m. redagavo ir papildė J. Baudouinas de Courtenay). Algirdas Sabaliauskas


Daladier Edouard (Eduaras Daladjė) 1884 m. birželio 18 d. Carpentras - 1970 m. spalio 10 d. Paryžius, prancūzų politikas. Radikalas. Nuo 1919 Atstovų Rūmų deputatas. Buvo tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų vyriausybių narys: 1924 kolonijų, 1925-1933 m. 7 kartus karo, švietimo, viešųjų darbų ministras. 1933 m. , 1934, 1938-1940 m. ministras pirmininkas, siekdamas išvengti karo 1938 m. rugsėjo kartu su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku N. Chamberlainu pasirašė Miuncheno susitarimą su nacistine Vokietija. Jai susitarimas sudarė palankias sąlygas nebijant Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos reakcijos okupuoti Čekoslovakijai priklausantį Sudetų kraštą. Kai 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją, 1939 m. rugsėjo 3 d. Avyriausybė paskelbė pirmajai karą. 1940 m. Vokietijai okupuojant Prancūziją traukėsi į šiaurę Afriką Prancūzijos vyriausybės tremtyje įkurti, bet Maroke Vichy režimo 1940 m. birželio suimtas, 1942 m. nuteistas ir perduotas Vokietijai, iki karo pabaigos buvo jos belaisvis. 1946-1958 m. Atstovų Rūmų deputatas (1953-1958 m. ir Avignono meras). Priešinosi parlamento galių sumažinimui ir vad. V Respublikos įkūrimui, 1958 m. priėmus konstituciją A baigė polit, veiklą. V. S., R. Z.


dalai lama (mong. dalai - vandenynas (išminties) + lama), - 1beto dvasinis vadovas ir polit, valdovas (1642-1959 m. ), - 1beto vyriausybės tremtyje vadovas (nuo 1959 m. ). tikima, kad A esąs bodhisatvos Avalokitešvaros emanacija ir mirusio dalai lamos reinkarnacija. Po A mirties jo siela įsikūnijanti naujagimyje, kurį lamos atpažįsta pagal tradicinę sistemą identifikuodami 5-7 m. vaikus (atgimusysis A atpažįsta savo daiktus). Pirmasis A 1578 pradėjo tituluotis Sonamas Gyatso (1543-88 m. ), iš mong. chano Altano gavęs garbės titulą tale (angį. dalai). Žymiausi A: Dalai Lama V (1617-82, pirmasis - 1beto polit, valdovas, Lhasoje pastatydino Potalos rūmus, kurie 1641 m. -1959 m. buvo A būstinė), Dalai Lama VII (1708-57, jam valdant - 1betas tapo Kinijos protektoratu). Nuo 1940 - 1beto budistų dvasinis vadovas yra Dalai Lama XIV. 1959 m. Kinijai numalšinus - 1beto (okupuotas 1950 m. ) sukilimą, A reziduoja Dharamšaloje (Indija). R. B.


1   ...   93   94   95   96   97   98   99   100   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом