Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница96/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   92   93   94   95   96   97   98   99   ...   197

AUTORINI Ų A pagrindiniai žanrai - kamerinė A (skirta soliniam arba ansambliniam koncertiniam atlikimui), chorinė A, estradinė A. Autorinių A ištakos yra folklore. Iš pradžių jos, kaip ir liaudies dainos, buvo proginės. Autorinės A žanras klostėsi jau antikoje, kai poezija ir muzika gyvavo sinkretiškai (dainių kuriamos ir atliekamos odės, himnai, epinės, užstalės ir kt. dainos). XII-XIII a. autorinės A žanro raidai įtakos turėjo trubadūrai, truverai, minezingeriai, kuriantys monotonines balades, rondo, šansonas, albas, vireles ir kt. dainas. Jų kūryboje klostėsi pagrindiniai A žanro kompoziciniai principai (strofinė struktūra, simetriška forma, akcentinis metras, mažoro dermė), kuriuos ištobulino vėlesnių laikų V. Europos kompozitoriai. XV a. pab.-XVI a. pr. pasaulietinėje muzikoje vis labiau įsigalint mažoro dermei, homofoninei faktūrai, susiklostė nauji A žanrai - homofoninė frotola, vilanela ir sonetas Italijoje, viljansika Ispanijoje, polifoninė šansona Prancūzijoje. Vėliau išpopuliarėjo daugiabalsių kūrinių (pvz., madrigalų) aranžuotės balsui solo su styginio instrumento pritarimu. 17-XVIII a. vokiečių kompozitorių, ypačj. H. Scheino.H. Alberto, A. Kriegerio, vėliau J. F. Reichardto, K. F. Zelterio, J. R. Zumsteego kūryboje, klostėsi nauja vokalinės lyrikos forma - soline daina su instrumento (dažniausiai fortepijono) pritarimu, ją kūrė kompozitoriai romantikai. Jų kūryboje A įgavo meniškos miniatiūros formą ir pasižymėjo daininga, kantilenine melodika, spalvinga harmonija. Romantizmo laikais sukurta ir bendros temos ar bendros poetinės idėjos vokalinių ciklų, kur kiekviena daina yra atskiras vientiso muzikos pasakojimo epizodas. 19-XX a. kompozitorių kūryboje kartu su naujomis muzikos raiškos priemonėmis klostėsi ir naujos A žanro formos bei apraiškos. Išsiplėtė tradicinio A žanro suvokimo ribos - susiklostė A su orkestro ar kamerinio ansamblio pritarimu (H. Berliozas, G. Mahleris, m. Ravelis), funkcinę harmoniją pakeitė dodekafonijos principai (A. Schönbergas, A. Webernas), ypač svarbus tapo tekstas, dažnai traktuojamas deklamaciškai (A. Schönbergas), imta vartoti įv. sonoristinius efektus - šūksnius, šnabždesius, dejones ir kita (G. Ligeti, L. Bėrio, K. Pendereckis). XX a. II pusėje kartu su postmodernizmo, neoklasicizmo tendencijomis ėmė grįžti tradicinis dainavimo ir dainos suvokimas, kompozitorių kūrybą vėl labiau ėmė veikti liaudies muzika, pagausėjo praėjusių epochų muzikos stilizacijų (M. Ravelis, m. de Failą, L. Janačekas, I. Stravinskis, B. Bartokas).

XX a. kompozitorių kūryboje išsiskyrė ir kita autorinės A žanro raidos kryptis - pramoginė, estradinė ir masinė daina, kuri pratęsė XIX a. prancūzų šansonjė tradicijas. Jai būdinga daininga, nesudėtinga, artima liaudies muzikai melodika, nekomplikuota, paprasta harmonija, kupletinė forma. Aldona Juoddienė

Lietuvoje autorinės A atsirado kartu su individualiosios poetinės ir muzikos kūrybos užuomazgomis (XVII a.). XIX a. paplito A. Strazdo, S. Valiūno, A. Baranausko, Maironio, P. Vaičaičio eilėraščiai, kurie virto dainomis. Kai kurie poetai (pvz., A. Vienažindys) savo eilėms patys kūrė melodijas. XX a. autorinių dainų sukūrė J. Naujalis, Č. Sasnauskas, m. Petrauskas, S. Šimkus, J. Gruodis, J. Tallat Kelpša, A. Kačanauskas, J. Žilevičius ir kiti lietuvių kompozitoriai. Joms būdinga posminė sandara, klasicistinės arba romantinės muzikinės raiškos priemonės, chorinės A dažniausiai be akompanimento, solinės ir ansambliams skirtos - su fortepijono akompanimentu. A sukūrė E. Balsys, A. Belazaras, A. Bražinskas, A. Budriūnas, J. Gaižauskas, B. Gorbulskis, K. Kaveckas, V. Kairiūkštis, J. Karosas, V. Laurušas, T. Makačinas, A. Račiūnas, A. Raudonikis, J. Švedas, R. Žigaitis ir kiti. P: Lietuvių liaudies dainynas l. 1-16 Vilnius 1980-2003 m. L: T. Brazys Apie tautines lietuvių dainų gaidas (melodijas) tilžė 1920, A. R. Niemi Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai 1 Mūsą tautosaka t. 6 1932 m. , J. Čiurlionytė Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai Vilnius 1969, D. Sauka Tautosakos savitumas ir vertė Vilnius 1970, L. Sauka Lietuvių liaudies tSninų eilėdara Vilnius 1978, K. Aleksynas Lietuvių liaudies dainą kalbinės stilistinės ypatybės 1 Literatūra ir kalba t. 11 1971,R. Mikėnaitė Harmonizuota lietuvių liaudies dainų Vilnius 1972, G. Četkauskaitė Dzūkų melodijos Vilnius 1981, Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija Vilnius 1998. ArvydasKaraska


„Daina”: I. Muzikos ir teatro draugija. Veikė 1899-1944 m. Kaune. 1899 susibūrė choras (iniciatorius J. Naujalis), 1904 ir vaidintojų būrelis. Iš pradžių rengė pusiau slaptus koncertus. Dainavo mėgėjai (daugiausia inteligentai, 50-75 choristai). 1905 m. kovo 5 d. Kauno miesto teatre A surengė viešą vaidinimą (Keturakio Amerika pirtyje} ir choro koncertą (atlikta apie 14 dainų). Oficialiai A buvo įsteigta 1905 m. kovo 19. Turėjo apie 500 narių. Visoje Lietuvoje rengė minėjimus, koncertus, vaidinimus, paskaitas (skaitė J. Basanavičius, m. Biržiška, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, G. Landsbergis - Žemkalnis), padėjo surengti Lietuvių dailės draugijos parodas (1908, 1911, 1914 m. ) . 1905-1914 m. pastatyta daugiau, kaip 50 scenos veikalų (M. Šikšnio Pilėnų kunigaikštis, A. Čechovo Piršlybos, abu 1907, J. Słowackio Mindaugas 1908, Vydūno Prabočių šešėliai, Žemaitės Trys mylimos, abu 1911 m. ) . Repertuarui papildyti A 1908 paskelbė scenos veikalų konkursą. Nuo 1911 veikė draugijos skrajojamosios trupės (Pirmoji lietuvių artistų trupė, režisierius A. Vitkauskas). 1916-1919 m. veikė Dainos bei scenos draugijos vardu. Turėjo vaidintojų trupę, jai išaugus 1919 trupė buvo pavadinta Pirmąja lietuvių artistų kuopa (vadovė ir režisierius U. Babickaitė). 1919 draugijos veikla sutriko, vaidintojų trupė iširo. 1920 S. Šimkus atgaivino draugijos chorą (vadintas Dainos mylėtojų draugija). 1920-1921 m. ir 1924 veikė ir draugijos vaidintojų kuopa (rež. A. Vitkauskas). 1924 įkurta operetės trupė (rež. J. Petrauskas, dirigentas P. Adomavičius). 1924 A turėjo 450 narių, jos iniciatyva surengta pirmoji visos Lietuvos dainų šventė. 1925 įkūrus Valstybės teatrą į jį perėjo vaidinti didelė dalis aktorių, ryškesnė buvo draugijos muzikos veikla. Per metus A choras surengdavo 15-20 koncertų. Vakaruose dalyvaudavo m. Leškevičiaus vadovaujami muzikos kolektyvai: vokalinis kvartetas (M. Leškevičius, J. Byla,.1. Olšauskas, J. Vokietaitis), įvairūs instr. ansambliai (juose griežė m. Leškevičius, J. Vokietaitis, V. Nacevičius, K. Nacevičius,.1. Byla ir kiti). Repertuarą sudarė J. Gruodžio, T. Brazio, J. Naujalio kūriniai, liaudies dainos. Choro vadovai: J. Naujalis (1899-1906 m. ) ir V. Nacevičius (1906-15 m. ), S. Šimkus ir A. Kačanauskas (1920 m. ), P. Adomavičius (1921-24 m. ), J. Starką (1924-30 m. ), J. Karosas (1930-1937 m. ), J. Kudokas (1937-40 m. ). Režisieriai: K. Babravičius, T. Daugirdas, G. Landsbergis - Žemkalnis, A. Sutkus, A. Vitkauskas, L. Žilinskas, A. K. Žilinskas - Nabagėlis. Artistai: J. Babravičius, A. Baranauskaitė, A. Galaunicnė, V. Grigaitienė, P. Juozapavičius, A. Jurašūnas, A. Kernius, K. Lekeckas, P. Mačys, K. Malakauskas, m. Marcinkevičiūtė-Lipčienė, J. Matusevičiūtė, O. Rymaitė, J. Stumbras, A. Sutkus. draugijai vadovavo: R. Šliūpas (1904-1906 m. ), J. Stonkus (1907-1908 m. ), P. Leonas (1908-14 m. ), R. Chodakauskas (1913-15 m. ), A. Pranaitis (1917-19 m. ), P. Butkus (1920 m. ), K. Prielgauskas (1921 m. ), J. Štuopis (1922 m. ), J. Gaidamavičius (1923 m. ), J. Žilevičius (1924-25 m. ), J. Bendorius (1925-34 m. ), Z. Bačelis (1935-40 m. ), P. Girdzijauskienė (nuo 1940 m. ). Anicetas Arminas, Antanas Vengris 2. Kanados lietuvių moterų šalpos organizacija. A pradžia - 1941 m. Kanados Raudonojo Kryžiaus iniciatyva Toronte įkurta lietuvių grupė (19 savanorių moterų, imigravusių 1927-30 m. ) padėti lietuvių kilmės Kanados kariams. 1943 grupė pasivadino A. 1945 m. pradėjo siųsti siuntas lietuviams Belgijos, Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose, rėmė BALE 1947 m. A kartu su kitais organizacijomis kreipėsi į Kanados imigracijos ministeriją prašydama paskubinti ir palengvinti lietuvių imigraciją į Kanadą. Aukas Dainai lietuviai siųsdavo iš daugelio Kanados vietų. Be to, A narės aukas rinko prie bažnyčių, ruošdavo labdaros vakarienes, loterijas, balius (pvz., pavasarinį vad. Kartūno balių), koncertus. 1947 m. A turėjo apie 100 narių. Po karo daugiausia šelpė senus ir ligotus lietuvius, gyvenančius V. Europos šalyse, kuriems nebuvo leista imigruoti į Kanadą ir kt. šalis. Išmirus daugumai šelpiamųjų, 1986 A veikla sumenko. Oficialiai A likviduota 1999, likę pinigai panaudoti Kanados LB reikalams.


daina be žodžių, nedidelis dainingas lyriškas instr. muzikos kūrinys (dažniausiai fortepijonui). Turi ryškią melodiją ir akompanimentą. Būdinga 3 dalių forma. A terminą (vok. Lied ohne Worte) įtvirtino vokiečių kompozitorius F. Mendelssohnas - Bartholdy, 1830-1845 m. sukūręs 48 pjeses fortepijonui. Vėliau A sukūrė P. Čaikovskis, A. Schönbergas, lietuvių kompozitoriai m. Petrauskas (2 smuikams ir fortepijonui, 1917 m. ), J. Karosas (violončelei ir fortepijonui, apie 1935 m. ), J. Švedas (kanklių ansambliui, 1942 m. ), K. Kaveckas (smuikui ir fortepijonui, 1946 m. ), B. Kutavičius (fortepijonui, 1976 m. ), B. Alekna (10 dalių ciklas fortepijonui Dainos be žodžių 1979 m. ), V. Bartulis (Keturios paguodos liūdnai violončelei ir daina be žodžių 1986 m. ) . Arvydas Kanaka


Dainas Džimas J. Dine.


Dainauskas Jonas 1904 m. sausio 21 d. Kaunas 1, 2000 m. gegužės 27 d. Čikaga, spaudos darbuotojas, istorikas. 1923 dalyvavo Klaipėdos kr. sukilime. 1933 m. baigė VDU (teisę). Dirbo Vidaus reikalų ministerijoje (1927-40 m. ). 1941 m. per nacių okupaciją kalintas. 1944 m. traukdamasis iš Lietuvos buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę pagalbiniams darbams. 1945 m. RA paimtas į nelaisvę Lenkijoje, pabėgęs čia gyveno. 1957 m. išvyko į Prancūziją. 1961 persikėlė į JAV, dirbo bibliotekininku. Nuo 1968 dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje. Vienas Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje kūrėjų (perdavė-18 000 egz. asmeninę biblioteką). Redagavo tęstinio leidinio Lietuvių taulos praeitis I Lithuanian Historical Review kai kuriuos tomus (1961-87 m. ), 1970-1974 m. ir 1975-1979 m. lietuvių išeivijos spaudos bibliografiją (1977 ir 1984 m. ), J. Jakšto kn. daktaras Jonas Šliūpas (1979, sudarė J. Šliūpo darbų sąrašą). Tyrė 14-XVI a. Lietuvos teisę, Lietuvos ir Lenkijos santykius, Lietuvos krikšto istoriją. Parengė lituanistikos sąrašą Lietuvos istoriografija (l 1 sąsiuvinių, 1971-84 m. ), antisov. pasipriešinimo žrn. Aušra perspaudą (7 t. 1977-86 m. ), fotografuotiniam Aušros (1883-86 m. ) leidimui (1983 m. ) parašė studiją Auszra ir jos gadynė, sudarė rodykles. Svarb. veikalas - Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-ji metai (1991 m. ) . Rašė m. Lietuvos, daugiausia Karaliaučiaus krašto, polit, klausimais. Bendradarbiavo Lietuvos ir JAV lietuvių spaudoje. StasėMalnlaiiyiė.


Dainava, baltų žemė, gyvenama dainavių - jotvingių genčių dalies. Pirmą kartą A (terra Deynowe) minima Mindaugo 1253 dovanojimo akte Livonijos ordinui. Vokiečių ordino 1259 klastotėje A apibrėžiama kaip jotvingių š. teritorija (daugiausia dab. Užnemunė) ir nurodoma, kad jotvingių etnonimas yra jos sinonimas. Petro Dusburgiečio kronikoje ši teritorija vadinama Sūduva, Ipatijaus metraštyje - jotvingių žeme (Ī baltai, žemėlapis Baltai XI-XII a.). Dėl karų su kryžiuočiais dainaviai persikėlė į Lietuvą, tai rodo kaimų vardai (Dainava). Etimologiškai šaknis dam- reiškia sraunų, šoklų, staigų. Manoma, iš hidronimų Dainava ir kilo A etnonimas. L: A. Tautavičius Jotvingiai, dainaviai, sūduviai, poleksėnai ir. 1 Lieluvo sienų raida Vilnius 1997. Edvardas Gudavičius


Dainava: 1. Kauno miesto dalis į pietus nuo Nemuno, tarp Muravos, Petrašiūnų, Aukštųjų Šančių, Naujamiesčio, Kalniečių gyvenamųjų rajonų . Sudaro Dainavos seniūniją, apie 130 000 gyv. (2003 m. ). Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (past. 1936 m. ). Poliklinika. KTU 6 fakultetai: Cheminės technologijos (įkurta 1947 m. ), Elektrotechnikos ir informatikos (ik. 1993 sujungus Elektrotechnikos ir Informatikos fakultetus), Statybos ir architektūros (1940 m. ), Informatikos (1977 m. ), Fundamentaliųjų mokslų (1993 m. ), Dizaino ir technologijų (1962-1995 m. Lengvosios pramonės fakultetas). VDU 2 fakultetai: Gamtos mokslų (1994-2001 m. Aplinkotyros fakultetas) ir Informatikos (jk. 1990 m. ) . 11 vid. mokyklų. Zoologijos sodas (įkurta 1938 m. ). Draugystės, Ramybės, Dainavos, Gričiupio parkai. Dainavoje yra senosios žydų kapinės. A pradėta statyti 1963.


2. Kaimas Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Deltuvos seniūnijoje, apie 10 km į pietvakarius nuo Ukmergės. 603 gyv. (2001 m. ). medicinos punktas, paštas, pagrindinė mokykla (1968-1993 m. aštuonmetė, devynmetė), kult. namai, biblioteka. 1979 prie A prijungti Algirdų (623 gyv.) ir Dimšiškių (23 gyv.) kaimai. Sovietinės okupacijos metais A buvo paukštininkystės ūkio centr, gyvenvietė. 1959 m. buvo 102, 1979 - 649, 1989 - 646 gyv.


3. Kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į šiaurę nuo Eišiškių, seniūnijos centras. 375 gyv. (2001 m. ). 2 pagrindinės mokyklos (su dėstomąja lietuvių kalba ir dėstomąja lenkų kalba), vaikų darželis, biblioteka. Koplyčia (past. 1992, vyksta sekmadieninės pamaldos). Sovietinės okupacijos metais A buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1959 m. buvo 231, 1970-255, 1979-191, 1989-378 gyv.


„Dainava”, JAV lietuvių jaunimo, daugiausia katalikiškojo, stovykla Mičigano valstijoje, į vakarus nuo Detroito. Įrengta kalvotoje vietovėje, jai priklauso nedidelis ežeras. 1955 m. A įkūrė Amerikos lietuvių Romos katalikų federacija. 1956-1964 m. JAV lietuvių aukomis ir talkomis pastatyta vasarnamių ir gyv. namų, garažų, kt. pastatų, įrengti sporto aikštynai, sutvarkyta aplinka, pasodinta 18 000 pušaičių. 7 dešimtmečio vid. vasarą čia vienu metu galėjo atostogauti 200, žiemą apie 80 žm., 1976 stovyklos vertė buvo 250 000 JAV dolerių. A valdo direktorių taryba, kurią sudaro 6 asmenys, išrinkti visuotinio narių rėmėjų susirinkimo, ir 7 organizacijų atstovai. XX a. 8 dešimtmetyje Dainavoje kasmet atostogavo apie 1000 jaunuolių. Čia renkasi ateitininkai, Lietuvos vyčių jauniai, skautai, ateitininkai sendraugiai, mokytojai, šauliai, Lietuvių fronto bičiuliai, įv. organizacijos žiemą rengia kursus, studijas, rekolekcijas, sporto išvykas.


„Dainava”, Lietuvių meno ansamblis Dainava, veikia Čikagoje, Turi 50-70 narių. A sudaro choras ir tautinių šokių grupė. Surengė rel. ir pasaulietinės muzikos koncertų Čikagoje ir kitose lietuvių kolonijose, pastatė muzikos scenos veikalų, dalyvavo visose JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse. Ansamblis įkurtas 1945 m. Hanau (Vokietija) lietuvių stovykloje A. Dzirvono, E. Daniliūno ir J. Juodžio iniciatyva. Chorui iš pradžių vadovavo V. Adomavičius ir J. Žemaitis, vėliau B. Jonušas, tautinių šokių grupei - R. Gustaitienė ir S. Radzevičiūtė, vėliau L. Valiukaitė. 1946 m. ansamblis (jį sudarė daugiau, kaip 100 žm.) pavadintas A. Nuo 1949 m. vadovavo Stepas Sodeika. 1950 m. A įsikūrė Čikagoje. A dirigavo A. Šimkus, P. Armonas, A. Jurgutis, A. Simonaitytė-Gaižiūnienė, R. Poskočimienė, E. Sakadolskienė. Meno vadovas D. Polikaitis (nuo 1988 m. ) .


dainavimas, vokalinis menas, muzikos atlikimas balsu su žodžiais arba be jų. Dainuojama solo, ansambliu (duetu, tercetu, kvartetu ir kt), choru. Gali būti dainuojama su akompanimentu arba be jo (it. a cappella). Dainininkų profesionalų būta nuo seno Rytų šalyse, senovės Graikijoje, Romoje. Vid. amžiais Europoje garsėjo bardai, trubadūrai, minezingeriai. A Europoje ypač suklestėjo XVII a. Susiklostė keletas A krypčių (kamerinis, operinis A), stilių, nacionalinių mokyklų. Paplito kantileninis, koloratūrinis A, ypač didelę reikšmę A raidai turėjo bei canto, skatinęs operos plėtotę. 17-XVIII a. greta operos svarbią vietą užėmė kamerinis dainavimas (gyvavo didikų rūmuose, bažnyčiose). Suklestėjus operai atsirado žymių dainininkų, kurie ištobulino ne tik bel canto, bet ir kitus dainavimo būdus (Tkantileną, koloratūrą, rečitatyvą). A svarbus ir pramoginėje muzikoje (Tšansonetė). XX a. II pusėje paplitus popmuzikos (ypač roko) ansambliams atsirado naujų A būdų ir krypčių. Pradėta A jungti su rečitavimu, kalbėjimu, šnabždesiu ir kt. Arvydas Komiką

1   ...   92   93   94   95   96   97   98   99   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом