Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница95/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   91   92   93   94   95   96   97   98   ...   197


dailyraštis, aiškios (lengvai įskaitomos) ir gražios rašysenos įgūdžiu ugdymas, prieš pereinant į greitraštį. Mokyta pradinėse klasėse. XX a. pradėjo nykti ėmus vartoti mechanines rašto priemones (mašinraštis, kompiuterizacija), mokoma minimaliai. Dar kaligrafija. S. Brasiškis Rastas: Jo mokymo naujieji keliai ir 19 rankos rašto pavyzdžių Šiauliai 1922, V. Bičiūnas Dailyraštis: Metodikos ir praktikos metmenys Marijampolė 1927.


„Daily Telegraph” (Kasdieninis telegrafas), Didžiosios Britanijos dienraštis, einantis nuo 1855 m. Londone. Konservatyvių nuostatų. Leidžia laikraščių bendrovė Hollinger International Inc. 1937 m. A susijungė su Morning Post (įkurta 1772 m. ) . tir. daugiau, kaip l min., sekmadienio laikr. Sunday Telegraph (įkurta 1961 m. ) - -787 000 cgz. (2001 m. ). VytasUrbonas


411

dailusis čiuožimas, žiemos sporto šaka - čiuožimas ledu figūrinėmis pačiūžomis skambant muzikai. Dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įv. žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai. Yra pavienis (vyrų ir moterų), porinis (mišrių porų) ir ledo šokiai (mišrių porų). Varžybos rengiamos 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis. Pavienio ir porinio A programa būna privalomoji (trumpoji, sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), ledo šokių - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atlikdami ledo šokių programą šokėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio. A nugalėtojas nustatomas sumuojant balus, gautus už techniškumą ir artistiškumą, vertina teisėjai (iki 9 asmenų), didžiausias įvertinimas - 6 balai. A atsirado Olandijoje. Minimas jau XII a. Pirmasis A klubas Įkurtas 1742 m. Edinburge. A Europos čempionatai rengiami nuo 1891, pasaulio - nuo 1896. Į olimpinių žaidynių programą A įtrauktas nuo 1908, nuo 1976 ir ledo šokiai. 1892 įkurta. Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (International Skating Union, ĮSU). Žymiausi užsienio sportininkai: S. Henie (Norvegija), K. Schaferis (Austrija), K. Witt (Vokietija), I. Rodnina, L. Belousova ir O. Protopopovas (TSRS, porinis čiuožimas), J. Torvill ir C. Deanas (Didžioji Britanija, ledo šokiai) ir kiti. Kai kurie A šuoliai pavadinti pirmą kartą juos atlikusiųjų pavardėmis: Axelio Paulseno (Axelio), Lutzo, Rittbergerio, Salchowo šuoliai. LIETUVOJE A pradėtas kultivuoti 1923, varžybos įvyko 1924.1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932 m. , 1937 m. , 1940 m. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 m. dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 m. -pasaulio studentų žaidynėse Australijoje. Geriausi 1924-1941 m. čiuožėjai: V. Ignaitis, K. Kalvaitis, L. Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė. 1941 TSRS A pirmenybėse V. Ignaitis iškovojo IV vietą.Nuo 1951 m. rengiamos Lietuvos A pirmenybės. 1960 m. Kaune, 1963 Vilniuje įsteigtos A mokyklos. 1976 Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla. 1991 Lietuvos čiuožimo federacija tapo ĮSU nare, nuo 1992 Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose. Daugkartiniai Lietuvos čempionai: L. Žalytė-Vanagienė, P. Vanagas, E. Vaitkutė (pavienis A). m. Drobiazko ir P. Vanagas (ledo šokiai) 2000 m. iškovojo Europos ir pasaulio čempionatų bronzos medalius. Dalyvavo ketveriose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1998 Nagano užėmė VIII, 2002 m. Salt Lake City - V vietą. 1993 Pasaulinėje studentų žiemos universiadoje Lenkijoje laimėjo sidabro medalį, yra tarpt, turnyrų ir varžybų nugalėtojai.


dailusis riedėjimas riedučiais, sporto šaka - riedėjimas spec, riedučiais 20-30 x 40-60 m dydžio betono ar kietos plastiko dangos aikštėje darant įvairias figūras ir jų junginius. A rungtys: pavienis ir porinis riedėjimas, šokiai su riedučiais. Nuo 1924 rengiami pasaulio ir Europos čempionatai. Stanislovas Stonkus


daimas (angį. dime), JAV moneta, lygi 10 centų. Nuo XVIII a.pab. kaldintos sidabrinės A monetos 1965 įstatymu pamažu pakeistos vario ir nikelio lydinio monetomis.


daimius (jap. daimyö - didelis vardas), viduramžių Japonijos kunigaikštystis. Žinomi nuo XI a. Manoma, kad XIV a. jų buvo-250. 14-XVI a. nepavaldūs centr. valdžiai. Tokugavos šiogūnato laikais (1603-1867 m. ) prie daimių skirti žemvaldžiai, kurių valdose per metus buvo surenkama daugiau, kaip 10 000 kokų (l kokas - 150 kg) ryžių. Po 1867-1868 m. Meidži Išino revoliucijos priversti atiduoti valdžiai žemės valdas (už jas iš dalies buvo kompensuojama pinigais).


„Daimler-Benz”, Vokietijos automobilių gamybos bendrovė (iki 1998 m. ) . Būstinė Stuttgarte. Įkurta 1926 susijungus pirmosioms šalies automobilių gamybos bendrovėms Daimler-Motoren Gesellschaft (įkurta 1890 m. ) ir Benz &Cie (įkurta 1883 m. ) . 1998 įsigijo JAV bendrovē Chrysler Corporation (įkurta 1924, būstinė Detroite, Mičigano valstija) ir tapo 1 Daimler Chrysler.


„Daimler Chrysler”, Vokietijos ir JAV koncernas. Trečia pagal dydį (po / General Motors Corporation ir Ford Motor Co) automobilių gamybos bendrovė pasaulyje. Gamina lengvuosius ir komercinius (Chrysler, Dodge, Jeep, Maybach, Mercedes - Benz, Smart markės), krovininius (American La France, Dodge, Freightliner, Mercedes - Benz, Orion, Setra, Sterling, Thomas Built Buses, Western Star ir kt.) automobilius, autobusus, automobilių elektroniką, dyzelinius variklius, aviacijos įrangą ir kita. Iki 1998 gamino Eagle, iki 2002 m. Plymouth markės bei.Jeep Cherokee, Dodge Avenger automobilius. Būstinė Stuttgarte (Vokietija), centrai - Stuttgarte ir Auburn Hillse (Mičigano valstija, JAV). A antrinė bendrovė Freightliner yra didžiausia JAV krovininių automobilių gamintoja. A valdo P. Korėjos bendrovės Hyundai Motor Company 10% ir Japonijos bendrovės Mitsubishi Motors Corporation 37% akcijų (2002 m. ). 2001 m. pagamino apie 4, 5 mln. automobilių, apyvarta 152, 9 mlrd. eurų, apie 372 500 darbuotojų 37 šalyse (>215 000 Europoje, daugiau, kaip 133 000 Šiaurės Amerikoje). 2002 m. A Chrysler padalinys pagamino daugiau, kaip 2, 2 mln. automobilių (Chrysler markės sudarė 22%, Dodge - 57%, Jeep - 21%), Mercedes - Benz padalinys - daugiau, kaip 1, 2 mln. automobilių (Mercedes - Benz markės sudarė 90%, Smart - 9, 9%).

A įkurtas 1998, kai Vokietijos bendrovė Daimler-Benz (1997 - 300 000 darbuotojų, pagamino 730 000 keleivinių automobilių) įsigijo JAV bendrovę Chrysler Corporation (121 000 darbuotojų, 2, 9 mln. keleivinių automobilių).


Daimler Gottlieb (Gotlybas Daimleris) 1834 m. kovo 17 d. Schorndorf (Badenas - Viurtembergas) 1900 m. kovo 6 d. Bad Canstat, vokiečių inžinierius, išradėjas. Su W. Maybachu sukūrė 1, 5 AJ galios automobilio variklį (1882 m. ), motociklą (1885 m. ), automobilį su keturtakčiu vidaus degimo varikliu (1886 m. ) . Stuttgart-Untertiirkheime 1890 įkurtos bendrovės Daimler-Motoren Gesellschaft vienas kūrėjų.


daina, poezijos ir muzikos kūrinys. Iv. tipų dainos dar turi ir savo pavadinimus (baladė, himnas, lopšinė ir kt.). Skiriamos liaudies ir autorinės A. Tarpinę vietą užima liaudies dainų harmonizacijos.

LIAUDIES A - viena seniausių ir gausiausių įv. tautų folkloro dalių. A turi daugiaamže tradiciją, yra susijusios su įvairiomis žmogaus gyvenimo ir veiklos sritimis. Jų raidą lėmė konkrečios tautos gyvavimo sąlygos, savita etninė kultūra, tautinio charakterio ypatybės. Liaudies A skirstomos pagal paskirtį ir tematiką (apeiginės, darbo, karo, vestuvių ir kt.), faktūrą (vienbalsės ir daugiabalsės), poetinį vaizdavimo būdą (epinės, lyrinės epinės, lyrinės, lyrinės draminės) ir kt. kriterijus. Lyrikos ir vokalinės muzikos jungties užuomazgų būta jau gentinės gimininės visuomenės laikais. Daugumoje liaudies dainų išliko gentinės gimininės bendruomenės žmonių pasaulėjautos atspindžių. Seniausios yra apeiginės, ypač kalendorinės, ir darbo A. Vėliau susiklostė neapeiginės - šeimos gyvenimo, social, tematikos (kareivių, darbininkų) dainos. Seniausios liaudies A yra vienbalsės monofoninės (arabų, indų, kinų, japonų) ir antifoninės (estų, suomių, gruzinų). Daugiabalsės liaudies A gali būti heterofoninės (kinų, japonų), burdoninės (albanų, latvių), polifoninės (slavų, gruzinų, Balkanų tautų, baltų) ir homofoninės harmoninės (austrų, vokiečių). Daugelio tautų liaudies dainų melodijos pagrįstos natūraliosiomis dermėmis. Pentatonika be pustonių būdinga kinų, japonų dainoms. Savitas dermines sistemas (mugamus, makamus, ragas) turi arabų, azerbaidžaniečių, uzbekų, tadžikų, indų dainos. Labai įvairi liaudies dainų melodijų ritminė sandara: epinių A ritmas laisvas arba turi pastoviai pasikartojančių ritminių schemų, lyrinių A - laisvas arba kintamas, šokių dainų - akcentinis. Ritmas ypač svarbus ispanų, Indijos, Afrikos tautų liaudies A elementas. Kai kurių Afrikos tautų dainos poliritmiškos ir polimetriškos. Liaudies A melodijos gali būti 1 eilutės (kai kurios vaikų, darbo A), posminės (Europos tautų dainoms būdinga ketureilė strofa), siuitos pobūdžio (persų, arabų makamai). Įvairus liaudies A atlikimo stilius, pvz., Afrikos tautų, korėjiečių, Tol. Rytų tautų dainoms būdingas glissando, balso vibracija, mongolų, šveicarų, tiroliečių - falcetas. ArvydasKaraška

Lietuvių liaudies A yra viena seniausių folkloro dalių. K. Sirvydo žodyne ir kai kuriose tarmėse (r. dzūkų, rytų aukštaičių) vadinama giesme. Liaudies A raidai įtakos turėjo tradicinė kultūra, tautiniai ypatumai. A skirstomos į 3 grupes: kasmetinių darbų ir papročių (darbo, apeigų, kalendorinės), asmens ir šeimos gyvenimo (vestuvių, vaikų, krikštynų, šeimos, jaunimo, meilės), visuomeninio gyvenimo (karo, sukilimų, emigracijos, partizanų kovų, tremties). Prie šių grupių šliejasi vaišių, žaidimų, šokių, gamtos A, talalinės ir kitos. Žinoma keliolika tūkstančių lietuvių liaudies A ir apie 500 000 variantų. Lietuvių liaudies dainose atsispindi žmogaus dvasinės būsenos. Jų pasaulėvaizdis dažniausiai lyriškas, intymus, kuriama nuotaika gali būti džiugi, humoristinė arba liūdna. Dauguma klasikinių lietuvių liaudies A yra meniškos formos. Tradicinė kompozicija įvairi. A esti stereotipinės, grandininės, šakotinės. Vyrauja lyriniai pasakojimai ir aprašymai, kaitaliojami su monologais ir dialogais. Rečiau pasitaiko lyrinio kreipimosi, išpažinties forma. Lyrinis pasakojimas gali sieti keletą veikėjų. Meniniam vaizdui būdingi paralelizmai, palyginimai, metaforos, simboliai, epitetai, deminutyvai. Gamtos įvaizdžiai atskleidžia dainininkų ryšį su aplinka, perteikia simbolines reikšmes. Intonacinė sintaksinė A sandara simetriška, daug pakartojimų. Kai kurių žanrų A konstrukcijai svarbūs priedainiai (ypač sutartinių). Lietuvių liaudies A savitumą lemia pati lietuvių kalba, muzikos intonacijos, kai kurie bruožai (žanrinė sudėtis, tematika, veikėjai, komponavimo būdai, simboliai, metaforos) neretai turi tipologinio panašumo su rytų ir Vid. Europos žemdirbių tautų dainuojamąja tautosaka. Bendrumų turinčios A buvo sukurtos panašiomis social, ir kult. gyvenimo sąlygomis. Dėl etninių, kult., ist. ryšių lietuvių, latvių, baltarusių, lenkų, ukrainiečių, rusų ir kt. artimų tautų dainose esti kilmės bendrumų, skolinių. Analogiškų dainų tipų, išraiškos priemonių randama Lietuvos pietryčių ir gretimų Baltarusijos regionų, Š. Lietuvos ir latvių, estų, suomių dainose. Vėlesnes romanso pobūdžio dainas, ypač Vilniaus krašto, kai kurių Vid. Lietuvos regionų, veikė lenkų dainos.

Poetinio teksto ir melodijos derinys įvairus. Archajiškų dainų (senųjų lauko ir buities darbų, piemenų šūksnių, raliavimų, lopšinių, kalendorinių ir šeimos apeigų) melodija dainuojama kelių ar net keliolika tekstų. Tokios melodijos pagrįstos improvizuojama rečitatyvine intonacija, jos perteikiatlk bendrą situacijos nuotaiką, emocinio melodijos turinio ir poetinio teksto sąsaja menka. Vėlesnės kilmės dainos išplėtotos, susiklostęs melodijos ir poetinio teksto individualus ryšys. Jis gali suirti dėl poetinių tekstų ir melodijų migracijos (tam pačiam poetiniam tekstui įv. vietose pritaikomos skirtingos melodijos). Labiausiai išplėtota monodinių (ypač dzūku) vestuvių, jaunimo, meilės, karo, vaišių, kai kurių darbo ir kalendorinių apeigų dainų melodika. Lietuvos regionų dainoms būdinga saviti muzikos dialektai, pasireiškiantys originalia melodika ir atlikimo būdais. Skiriamos monotoninės, atliekamos unisoniniu heterofoniniu, monodinių ornamentiniu būdu (išliko Dzūkijoje), antifoniniu, amebėjiniu, kanoniniu (r. dzūkų ir rytų aukštaičių sutartinės), polifoninės (šiaurės rytų aukštaičių sutartinės) ir homofoninės (r. ir v. aukštaičių, žemaičių) A. Melodijos būna iv. dermių, nuo primtonalinių iki oktavtonalinių derminių sistemų. Seniausioms melodijoms būdingas nereguliarus, vėlesnės raidos melodijoms - reguliarus ritmas. Laisvai varijuojamą ritmą turi rečitatyvinės piemenų, kai kurios kalendorinių ir vestuvių apeigų, senovinės darbo A, akcentinį - sutartinės ir vėlesnės dainos, rateliai, šokiai ir žaidimai. Senesnėms A būdinga mišrus (periodiškai arba neperiodiškai kintantis), vėlesnės kilmės - nekintantis 2, 3 dalių paprastas arba sudėtinis metras. Melodijos būna simetrinių arba asimetrinių formų: amorfinės, vienaeilės, dvieilės, trieilės, ketureilės, rečiau penkiaeilės, šešiaeilės. Kolektyvinis A kūrybos pobūdis lėmė didelį melodijų tipų, versijų, variantų skaičių, dažną melodijų varijavimą posmuose. Lietuvių dainų melodijos santūrios, joms būdinga ramus melodinės linijos bangavimas, grakščios kadencijos.


Žinių apie baltu liaudies dainas pateikia Johanas Kanaparijus (X a.), Eiliuotoji Livonijos kronika (XIII a.), J. Długoszas (XV a.). Nuo XVI a. apie lietuvių dainas rašė m. Strijkovskis, m. Mechovietis, A. Guagnini, E. Vagneris, m. Pretorijus, T. Lepneris. 17-XVIII a. pradėta akcentuoti dainų kalbinė vertė, vėliau - estetinė. Pažymėtinos P. Ruigio paskelbtos 3 lietuvių dainos. Lietuvių liaudies dainomis domėjosi vokiečių filosofai, rašytojai J. G. Herderis, G. E. Lessingas, J. W. Goethe. XIX a. buvo pradėtos publikuoti dainų knygos (pirmąjį rinkinį 1825 išleido L. G. Rėza, dainynai). 19-XX a. iš tautosakos pateikėjų užrašyta po kelis šimtus liaudies dainų (aukštaičių - O. Bluzmienės, A. Gotautienės, R. Cvirkienės, O. Grigaliūnienės, K. Skrebutėnienės, O. Smilgienės, A. Žiūkienės, dzūkų - A. Cepukienės, O. į auneikienės, J. Jurkonienės, m. Navickienės, R. Sabaliauskienės, J. Stramkausko, P. Zalansko, suvalkiečių - K. Degutienės, A. Kazlauskienės, m. Liutkevičienės, žemaičių - B. Buivydaitės, J. Jakienės, S. Pladūkienės, P. Vaičikauskaitės. Lietuvių liaudies A tyrinėjimas ir vertinimas prasidėjo kartu su jų publikavimu. XX a. pasirodė nemaža mokslo veikalų apie dainas (A. R. Niemi, B. Sruoga, m. Biržiška, J. Balys, Z. Slaviūnas, D. Krištopaitė, D. Sauka, P. Jokimaitienė ir kt.). Nuo 1980 leidžiamas daugiatomis Lietuvių liaudies durnynas. Lietuvių liaudies dainų išversta į anglų, čekų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kt. kalbas.

XIX a.-XX a. pr. liaudies A buvo harmonizuojamos vartojant nesudėtingas klasicistinės, romantinės muzikos raiškos priemones, nenutolstant nuo jų melodikos ir formos. Pirmųjų lietuvių liaudies A harmonizacijų (balsui su fortepijonu) autoriai-F. W. Rauschningas (1815 m. ), A. Sowinskis (1830 m. ) . Vėliau liaudies Ayra harmonizavę (dažn. chorui) lietuviai muzikos mėgėjai V. Kudirka, L. Ereminas, Vydūnas ir kiti. Liaudies dainas harmonizavo ir daugelis XX a. lietuvių kompozitorių (ypač meniškos m. K. Čiurlionio, Č. Sasnausko, J. Naujalio, S. Šimkaus, J. Gruodžio, V. Jakubėno, K. V. Banaičio harmonizacijos). Nuo XX a. vid. harmonizuotose, išplėtotose lietuvių liaudies dainose vartojamos naujos muzikos priemonės (netercinė harmonija, polidermija, politonalumas, poliharmonija, dodekafonija), dažnai fortepijono ar kamerinio ansamblio, kartais simf. orkestro akompanimentas. Meniškai reikšmingi F. Bajoro vokaliniai ciklai, pagrįsti įvairių žanrų autentiškomis lietuvių liaudies dainų melodijomis (Talaimės, Vaikų dainos, Vestuvių dainos, Dzūkų dainos). Algirdas Ambrazas (harmonizacijos), Arvydas Karaška (melodijos), Leonardas Sauka (tekstas, istorija)
1   ...   91   92   93   94   95   96   97   98   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом