Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница196/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197

Vykstant įvairiems dirvodaros procesams dirvodarinė uoliena sluoksniuojąsi į genetinius dirvožemio horizontus (jie sudaro dirvožemio profilį, t.y. įv. gylio vertikalaus viršutinio žemės sluoksnio pjūvį, kuriame matyti dirvožemio morfologinė sandara). Viršutiniuose horizontuose kaupiasi org. medžiagos, azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis. Dirvodaros veiksniai lemia medžiagų ir energijos mainus tarp A ir kitų gamtos kūnų (pvz., sistemoje atmosfera-dirvožemis - augalija-mikroorganizmai), medžiagų ir energijos virsmą pačiame A (be medžiagų difuzijos), medžiagų ir energijos judėjimą dirvožemyje. Visi šie dirvodaros procesai yra ciklinio pobūdžio (paros, metų ciklai).


Dirvodaros veiksniai ir procesai įv. teritorijose ir įv. metų laikais skirtingi, dėl to A labai įvairūs. Dabartinės genetinės dirvožemių klasifikacijos pagrindas - A profilio sandara, rodanti A evoliuciją. A klasifikacijos pagrindinis vienetas - sistematinė dirvožemių grupė. A grupės, būdingos tam tikrai Žemės paviršiaus daliai, sudaro (dažn. pagal geogr. platumą) dirvožemių zonas. Kalnuose A išsidėstę vertikaliomis zonomis. Žmogaus ūk. veikla daro didele įtaką A fizikiniams, chem. ir biol. procesams, dirvožemių susidarymui, evoliucijai. Netinkamai eksploatuojama žemė mažina A produktyvumą, gali sukelti dirvožemio eroziją, neigiamus dirvodaros procesus, vadinamus dirvožemio degradacija. Dirvožemio tyrimo mokslas vadinamas Tdirvotyra. LIETUVOS A susidarė nuosėdinėse uolienose - molyje, priemolyje, priesmėlyje, smėlyje ir biogeninės kilmės dirvodarinėse uolienose (durpėse). Lietuvos vidurio žemumoje ir nedideliais plotais kitose Lietuvos vietose (kur nėra drėgmės pertekliaus) karbonatingose moreninėse nuogulose susidarė rudžemiai ir išplautžemiai. Vakarinėje ir pietrytinėje šalies dalyje giliau nekarbonatinguose moreniniuose priemoliuose paplitę balkšvažemiai. - 1iuvioglacialiniuose ir limnoglacialiniuose smėliuose susidarė Tsmėlžemiai ir Tjauražemiai. Organogeninėse uolienose paplitę durpžemiai, o upių slėniuose, jūros ir ežerų pakrantėse - Tsalpžemiai. Nedideliais plotais eroduotame reljefe paplitę Tpradžiažemiai, karbonatingose uolienose - Tkalkžemiai, dvilytėse uolienose lygesniame reljefe - palvažemiai, reljefo pažemėjimuose negiliai slūgsant gruntiniam vandeniui - Tšlynžemiai. Prie senų gyvenviečių ir miestuose nedidelius plotus užima ftrąšažemiai. Mečislovas Vaičys


1 lent. Dirvožemių sistematinis sąrašas (1953 m. )

Jauriniai dirvožemiai

jauriniai silainīnīai (J) jauriniai šilaininiai menkai nujaurėję (J0jauriniai šilaininiai vidutiniškai nujaurėjc (J, ) jauriniai šilaininiai smarkiai nujaurėję (J, )

velėniniai jauriniai (Jv) velėniniai jauriniai menkai nujaurėjc (J ) velėniniai jauriniai vidutiniškai nujaurėję (J?) velėniniai jauriniai smarkiai nujaurėję (J^)

Jauriniai pelkiniai dirvožemiai

velėniniai jauriniai pelkiniai (JPV) velėniniai jauriniai glėjiŠki (JP ) velėniniai jauriniai glėjiniai (JP ) puvcningi jauriniai glėjiniai (JPĻ1 m. ) durpiški jauriniai glėjiniai (JP? )

Pastaba: visuose jaurinių pelkinių dirvožemių potipiuose pasitaiko jaurinių pelkinių iliuvinių burninių dirvožemių variantas (JPlh)


Velėniniai karbonatiniai dirvožemiai

velėniniai karbonatiniai tipingi (VK)

velėniniai karbonatiniai išplauti (VK1 m. )

velėniniai karbonatiniai nujaurėję (VK }

Pastaba: velėniniuose karbonatinių išplautų ir nujaurėjusių dirvožemio potipiuose pasitaiko velėninių karbonatinių išplautų ir nujaurėjusių pasotintų dirvožemių variantų (VK p, VK P)

Velėniniai glėjiniai dirvožemiai

velėniniai glėjiški (VGt)

velėniniai glėjiŠki tipingi (VG^

velėniniai glėjiški išplauti (VGj )

velėniniai glėjiŠki nujaurėję (VGJ) velėniniai glėjiniai (VG, )

velėniniai glėjiniai tipingi (VG,)

velėniniai glėjiniai išplauti (VGi)

velėniniai glėjiniai nujaurėję (VGJ, )

velėniniai glėjiniai puvcningi (VGP)

Pastaba: VGį, VGJ, VG, ir VGį potipiuose pasitaiko pasotintų dirvožemių variantų VGJP, VGJP, VGįp ir VGJP


Pelkiniai dirvožemiai

pelkiniai žemutiniai (P )

pelkiniai žemutiniai seklūs (Pf)

pelkiniai žemutiniai gilūs (P?) pelkiniai tarpiniai (Pp)

pelkiniai tarpiniai seklūs (Pj1 m. )

pelkiniai tarpiniai gilūs (P£) pelkiniai aukštutiniai (Pa)

pelkiniai aukštutiniai seklūs (P? )

pelkiniai aukštutiniai gilūs (Pf )


Aliuviniai dirvožemiai

prievaginiai aliuviniai (AV) prievaginiai karbonatiniai smėliai (AkV) velėniniai prievaginiai sluoksniuotieji (AVS) centrinės slėnio dalies aliuviniai (A) normalaus drėgnumo dirvožemiai aliuviniai gilūs karbonatingi (A Is ) aliuviniai gilūs nekarbonatingi (A, ) aliuviniai seklūs karbonatingi (Ak) aliuviniai seklūs nekarbonatingi (A) užmirkę aliuviniai dirvožemiai aliuviniai glėjiški gilūs karbonatingi (A fG, ) aliuviniai glėjiški gilūs nekarbonatingi (A, G, ) aliuviniai glėjiniai gilūs karbonatingi (A G, ) aliuviniai glėjiniai gilūs nekarbonatingi (AjG, ) aliuviniai glėjiški seklūs karbonatingi (A^G, ) aliuviniai glėjiški seklūs nekarbonatingi (AG, ) aliuviniai glėjiniai seklūs karbonatingi (ALG, ) aliuviniai glėjiniai seklūs nekarbonatingi (AG, ) prieterasiniai aliuviniai dirvožemiai (A) aliuviniai nujaurėjc (A ) aliuviniai jauriniai pelkiniai glėjiški (AJp, ) aliuviniai jauriniai pelkiniai glėjiniai (AJP, ) aliuviniai pelkiniai žemutiniai seklūs (APf ) aliuviniai pelkiniai žemutiniai gilūs (AP?) aliuviniai pelkiniai užnešti (AP”)


Pastaba: l. Upelių, kurių slėniai neplatus, aliuviniai dirvožemiai pagal gylį ir karbonalingumą neskirstomi. 2. Mažų upelių, neišreikštų slėnių dirvožemiai vadinami aliuviniais - deliuviniais, normalaus drėgnumo ir silpnai užmirkę žymimi A11, stipriai užmirkę - AUG.


Deliuviniai dirvožemiai

deliuviniai (D)

deliuviniai glėjiški (DG, )

deliuviniai glėjiniai (DG, ) Nuardyti dirvožemiai

velėniniai jauriniai nuardyti (JVN)

velėniniai karbonatiniai nuardyti (VKN)

vidutiniškai nuardyti (N, )

stipriai nuardyti (N, )

neišsivystę (Ns)

nukasti (Nk)

užpilti (Nu)

Pastaba: įvairūs dirvožemiai, esantys stačiuose šlaituose ir apaugę daugiamete augalija, vadinami sutvirtintų šlaitų dirvožemiais ir žymimi simboliu S .


dirvožemių geografija, dirvotyros ir geografijos mokslų šaka, nagrinėjanti dirvožemių pasiskirstymo žemės paviršiuje geografinius dėsningumus. A skirstoma į bendrąją ir regionine. Bendroji A nagrinėja dirvodaros veiksnių geografiją, bendriausius dirvožemių pasiskirstymo dėsningumus, dirvožemių dangos erdvinę struktūrą. Regioninė ATLria dirvožemių rajonavimą, regionų dirvožemio dangą. A padeda rengti dirvožemių žemėlapius, planus, žemės kadastrus. A mokslo kūrėjas yra V. Dokučiajevas (Rusija). Žymiausi Lietuvos A specialistai: B. Baginskas, V. Ruokis, m. Vaičys, J. Vaitiekūnas, J. Juodis. Algirdas Motuzas


dirvožemių kartografavimas, dirvožemio dangos tyrimas, iš kurio duomenų sudaromas dirvožemių planas ir dirvožemių žemėlapis. Nustatomi dirvožemių arealai, tiriami ir aprašomi dirvožemių profiliai, prakasos, zondo dūriai, reljefas, dirvodarinės uolienos, geomorfologinės sąlygos, augalija ir kiti dirvodaros veiksniai, imami dirvožemių ėminiai laboratorinėms analizėms. Dar dirvožemių žemėlapiai. Regimantas Šleinys


dirvožemių klasifikacija, dirvožemių skirstymas į taksonominius vienetus pagal bendrus požymius. Formuluojami klasifikacijos principai, kuriama taksonominių vienetų sistema, nustatomi dirvožemių požymiai, pagal kuriuos kiekvieno klasifikacinio padalinio vienetai gali būti apibūdinami gamtoje (dirvožemių diagnostika), kuriama dirvožemių nomenklatūra ir sudaromas sistematinis sąrašas. Pirmosios A V. Europoje (XIX a. II pusėje) buvo grindžiamos viršutinių dirvožemio sluoksnių (ir tik kietosios jų fazės) litogenetinėmis savybėmis. Tokios buvo vadinamos agrogeologinėmis, tačiau jos platesnio pritaikymo žemės ūkyje neturėjo. Vienos jų rėmėsi dirvožemių miner, sudėtimi, kitos - chemijos, trečios - fizikinėmis (pagal granuliometrinė sudėtį) savybėmis. Rusų dirvožemininkai V. Dokučiajevas ir N. Sibircevas XIX a. II pusėje sukūrė genetinę A. Vėliau genetinę A tobulino kiti rusų dirvožemininkai, pabrėždami vieną arba kitą genetinio reiškinio aspektą. Dėl to dirvožemių klasifikacijoje įsigalėjo keletas variantų (geografinis genetinis, faktūrinis genetinis, specialusis genetinis, evoliucinis genetinis ir istorinis genetinis). V. Europos dirvožemininkai nuo XX a. pr. pradėjo remtis šiek tiek kitokiais negu Rusijoje genetinės dirvotyros principais. JAV A raidoje vyrauja sintetinis požiūris: aukštesniems dirvožemio taksonominiams rangams (didžiosioms grupėms, kurios atitinka V. Europos dirvožemio tipus) taikomi genetiniai principai, žemesniems (šeimoms, serijoms, kurių yra daugiau kaip 18 000 m. ) - įv. morfologiniai požymiai. A taksonominiai rangai (pagal rusų mokslininkus N. Rozovą ir E. Ivanovą, 1968 m. ) yra: klasė, poklasis, tipas, potipis, gentis, rūšis, porūšis, kategorija, variantas ir fazė. LIETUVOS dirvožemiai pradėti klasifikuoti 1557 m. , norėta įvertinti žemes, sudaryti jų kadastrą, apmokestinti valstiečius ne tik pagal žemės kiekį, bet ir pagal jos kokybę (buvo skiriamos 4 žemės grupės: geros, vid. gerumo, menkos ir prastos). Vilniaus universiteto m. Očapovskis 1819 paskelbė pirmąja patikslintą gruntų (dirvožemių) klasifikaciją, sudarytą pagal granuliometrinę sudėtį, humusjngumcį, karbonatingumą ir drėgmės režimą. Lenkų


2 lent. Lietuvos miško dirvožemių klasifikacija (sistematinis sąrašas)

Jaurtnis tipas (J)

jauros seklios (J0

jauros vidutinio gilumo (J, )

jauros gilios (J, )

jauriniai silpnai nujaurėję (J J)

jauriniai vidutiniškai nujaurcjc (J i )

jauriniai stipriai nujaurėjc (J i)

vclėniniai jauriniai silpnai nujaurėję (JI )

velėniniai jauriniai vidutiniškai nujaurėjc (J )

vclėniniai jauriniai stipriai nujaurėjc (J Ļ )

Velėninis karbonatinis tipas (VK) velėniniai karbonatiniai tipingi (VK) velėniniai karbonatiniai išplauti (VK1 m. ) velėniniai karbonatiniai nujaurėję (VK1 m. )

Velėninis glėjinis tipas (VG) vclėniniai glėjiški (VG, ) velėniniai glėjiški išplauti (VG, ) vclėniniai glėjiški nujaurėjc (VG{) velėniniai glėjiniai (VG, ) velėniniai glėjiniai išplauti (VG į ) velėniniai glėjiniai nujaurėję (VGi ) puveniniai velėniniai glėjiniai (VG )

Jaurinis pelkinis tipas (JP) jauros glėjiškos (JP0jauros glėjinės (JP, ) jauriniai glėjiški (J P, ) jauriniai glėjiniai (J P, ) velėniniai jauriniai glėjiški (J P, ) velėniniai jauriniai glėjiniai (J P, ) puveniniai durpiški jauriniai glėjiniai (J^ P, ) jauros iliuvinės humusinės glėjinės (JPt1 m. )

jauriniai iliuviniai humusiniai glėjiniai (J Pt1 ) vclėniniai jauriniai iliuviniai humusiniai glėjiniai (JVP ? puveniniai durpiški jauriniai iliuviniai hiimusiniai glėjiniai (J “ P, )


Pelkinis tipas (P)

pelkiniai žemutinio tipo puveniniai glėjiniai (P ) pelkiniai žemutinio tipo durpiniai seklūs (Pf) pelkiniai žemutinio tipo durpiniai gilūs (P Ļ) pelkiniai tarpinio tipo durpiniai puveniniai glėjiniai (P pelkiniai tarpinio tipo durpiniai seklūs (P į ) pelkiniai žemutinio tipo durpiniai gilūs (P ] pelkiniai aukštutinio tipo durpiniai glėjiniai (P, ) pelkiniai aukštutinio tipo durpiniai seklūs (P ) pelkiniai aukštutinio tipo durpiniai gilūs (P: )


Aliuvinis tipas (A)

aliuviniai (salpiniai) nesutvirtinti (ASV) aliuviniai (salpiniai) sluoksniuotieji (AŠ) aliuviniai (salpiniai) sluoksniuotieji glėjiniai (ASO aliuviniai (salpiniai) grūdiškieji (A) aliuviniai (salpiniai) grūdiškieji glėjiniai (A ) aliuviniai (salpiniai) pelkiniai (AP) aliuviniai (salpiniai) pelkiniai apneštieji (AP”) aliuviniai (salpiniai) nujaurėję (AJ)


Ne tipo lygio dirvožemiai deliuviniai (D) deliuviniai užmirkę (Dg) sutvirtintų šlaitų (S) sutvirtintų šlaitų užmirkę (Sg) erozijos silpnai nuardyti (N^ erozijos vidutiniškai nuardyti (N, ) erozijos stipriai nuardyti (N, )


dirvožemininkas S. Mikłaszewskis, 1911-1912 m. tyrinėdamas Kauno gub. ir kitų teritorijų dirvožemius, juos suskirstė į 3 kategorijas: silikatiniai, karbonatingieji ir humusingieji. Pirmoji suskirstyta į 5, antroji ir trečioji - į 2 grupes. 1927 Varšuvoje jis išspausdino Lenkijos ir Lietuvos dirvožemių žemėlapį. 1930 m. V. Ruokis paskelbė Lietuvos dirvožemių klasifikaciją pagal jų kilmę, reljefą, drėgmės režimą, granuliometrinę sudėt) ir ūkinę vertę (1937 m. detalizavo). 1930 m. jis paskelbė P. Lietuvos dirvožemių žemėlapį. XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuvos dirvožemiai buvo įvertinti pagal J. Tonkūno sukurtą vertinimo schemą. 1947 m. V. Vazalinskas ir V. Ruokis, remdamiesi V. Dokučiajevo ir N. Sibircevo dirvožemių genezės mokslo pagrindais, sudarė pirmąją Lietuvos dirvožemių genetinę klasifikaciją. Po Baltijos šalių ir V. Dokučiajevo Dirvožemio instituto dirvožemininkų ekspedicijos (1952 m. ) ši A Lietuvoje buvo patikslinta ir papildyta (l lent. 813 psi.). 1962 m. Vaičys sudarė Lietuvos miško dirvožemių klasifikaciją (2 lent.). 1999 LŽŪU, Lietuvos miškų instituto, Valstybinės žemėtvarkos instituto, Lietuvos žemdirbystės instituto dirvožemininkai sudarė naują šiuolaikinę Lietuvos A (3 lent.), suderintą su FAO ir UNESCO Pasaulio dirvožemių žemėlapio (1990 m. ) legenda. Mečislovas Vaičys


dirvožemių nomenklatūra, dirvožemių pavadinimai, atspindintys dirvožemių taksonominį rangą. Nacionalinėje A vartojami savo kalbos dirvožemių pavadinimai, kurie dažniausiai nusako natūralią viršutinių horizontų spalvą, pvz., juodžemis, geltonžemis, pilkžemis, raudonžemis, rudžemis, arba kitą dirvožemio savybę (druskožemis, sūrožemis, jaura, takyras). Pasaulio dirvožemių žemėlapiui sudaryti kuriama tarptautinė A (dirvožemių grupių ir žemesnio rango sistematinių vienetų A). Joje vartojami kai kurie nacionaliniai dirvožemių pavadinimai, pvz., rusų k. juodžemiai (Chernozems), sūrožemiai (Solonetz), druskožemiai (Solonchaks), jauražemiai (Podzols) ir kiti. tie patys dirvožemiai įv. šalyse vadinami skirtingai, o tarptautinėje A vartojamas vienas pavadinimas, jei skirtingi dirvožemiai vadinami vienodai, pvz., rudžemiai (miškų, dykumų, stepių), tai tarptautinėje A pavadinimas dažniausiai sudarytas (pagal JAV A pavyzdį) iš lotyniškų ar graikiškų žodžių šaknies ir žodžio sols (dirvožemiai) : Cambisols (rudžemiai), tiuvisols (salpžemiai), Arenosols (smėlžemiai), Albisols (balkšvažemiai) ir kiti. Dirvožemių klasifikacijose jų taksonominių vienetų pavadinimai atspindi tuos dirvodaros procesus, pagal kuriuos tie vienetai išskirti, ir jų mastą, pvz., menkai pajaurėjęs, smarkiai eroduotas dirvožemis. Šalia nacionalinio dirvožemio pavadinimo rašomas jo tarpt, atitikmuo. Dirvožemių taksonominiai vienetai žymimi tam tikrais simboliais. Lietuvoje prie A kūrimo prisidėjo V. Ruokis, P. Matulionis, m. Vaičys, J. Vaitiekūnas, V. Buivydaitė, A. Motuzas. Mečislovas Vaim


3 lent. Lietuvos dirvožemių klasifikacijos (1999 m. ) pagrindinės dirvožemių grupės (I lygis) ir pogrupiai (II lygis)

Grupės (I lygis) Lietuvių pavadinimas

Pogrupiai (II lygis)

Tarpt, pavadinimas

pradžiažemiai (PR)

kalkžemiai (KD) rudžemiai (RD)

išplautžemiai (ID)

palvažemiai (PL) balkšvažcmiai (JI) smėlžemiai (SD)

jauražemiai (JD) šlynžemiai (GL)

durpžemiai (PD) salpžemiai (AD)

trąšažemiai (TD)

Regosols (RG)

Leptosols (LP) Cambisols (CM)

Luvisols (LV)

Planoso/s (PL) Alheluvisols (AB) Arenosols (AR)

Podzols (PZ) Gleysols (GL)

Histosols (HS) tiuvisols (- 1 m. )

Anthrosols (AT)


dirvožemių rekultivacija, dirbtinis dirvožemių derlingumo, kurio jie neteko dėl žmonių veiklos, gamtos stichijos ar kt. priežasčių, grąžinimas. Yra 3 A etapai: paruošiamasis (rekultivacijos projektas), kultūrinė ir techninė rekultivacija (atlieka organizacijos, eksploatuojančios naudingąsias iškasenas) ir biol. rekultivacija (suformuokarbonatingieji pradžiažemiai (PRk) pasotintieji pradžiažemiai (PRb) nepasotintieji pradžiažemiai (PRn) uoliniai kalkžemiai (KDc) žvyriniai kalkžemiai (KDz) karbonatingieji rudžemiai (RDk) pasotintieji rudžemiai (RDb) nepasotintieji rudžemiai (RDn) glėjiškieji rudžemiai (RDg) karbonatingieįi išplautžemiai (IDk) paprastieji išplautžemiai (IDp) paprastieji išplautžemiai (SDe) stagniniai išplautžemiai (IDj) glėjiškieji išplautžemiai (IDg) pasotintieji palvažemiai (PLb) nepasotintieji palvažemiai (PLn) puvcningicji palvažemiai (PLv) durpiškieji palvažemiai (PLd) pasotintieji balkšvažcmiai (Jlb) nepasotintieji balkšvažemiai (Jin) stagniniai balkšvažemiai (Jlj) glėjiškieji balkšvažemiai (Jlg) karbonatingieji smėlžemiai (SDk) rudžemiškieji smėlžemiai (SDr) paprastieji smėlžemiai (SDp) pajaurėję smėlžemiai (SDe) glėjiškieji smėlžemiai (SDg) paprastieji jauražemiai (JDp) geležingieji jauražemiai (JDf) glėjiškieji jauražemiai (JDg) karbonatingieji šlynžcmiai (GLk) pasotintieji šlynžemiai (GLb) nepasotintieji šlynžemiai (GLn) puveningieji šlynžemiai (GLv) durpiškieji šlynžcmiai (GLd) žemapelkės durpžemiai (PDz) tarpinės pelkės durpžemiai (PDt) aukštapelkės durpžemiai (PDa) karbonatingieji salpžemiai (ADk) pasotintieji salpžemiai (ADb) nepasotintieji salpžemiai (ADn) puveningieji salpžemiai (ADv) durpiškieji salpžemiai (ADd) giliai ariami trąšažemiai (TDa) įmėžtieji trąšažemiai (TDi) miesto trąšažemiai (TDm)
1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом