Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница195/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197


dirvožemio grybai, ekologinė grybų grupė. Priskiriami įv. sistematinių grupių grybai (grybšiai, aukšliagrybiai, papėdgrybiai, zigomicetai, chitridiomicetai, oomicetai), kurių somatinės arba generatyvinės struktūros vystosi įv. dirvožemio sluoksniuose. A daugiausia paviršiniame dirvožemio sluoksnyje. Kartu su kitais dirvožemio organizmais (bakterijomis, gyvūnais) A prisideda prie dirvodaros proceso ir humusinio sluoksnio formavimo. Kai kurie A patogeniniai ir parazituoja ant kt. organizmų (augalų šaknų, dirvožemio mikroorganizmų). A rūšių sudėtis priklauso nuo dirvožemio sudėties, aplinkos sąlygų, klimato. A biomasė viršija bakterijų biomasę (išskyrus rizosferos dirvožemį). Vidutinio klimato juostos 1 ha miško dirvožemyje yra 454 kg grybų, bendra grybienos biomasė sudaro - 0, 02-0, 1% dirvožemio masės. Ernestas Kutorga


dirvožemio humusingumas, agrocheminė dirvožemio savybė, apibūdinama humuso kiekiu dirvožemyje. A atpažįstamas pagal juodą ar pilką dirvožemio spalvą (humusingesnio dirvožemio spalva juodesnė), nustatomas laboratorijoje, matuojamas humuso santykiniu kiekiu (%) dirvožemio masės vienete. Europos šalyse A matuojamas organinės anglies santykiniu kiekiu (%). Humuso atsargos dirvožemio nurodyto storio sluoksnyje skaičiuojamos t/ha. Humusingiausi būna stepių juodžemių viršutiniai dirvožemio horizontai.

Lietuvos dirvožemiai pagal humuso santykinį kiekį (%) skirstomi į labai mažo humusingumo (žemės ūkio naudmenų smėlio dirvožemiai <0, 5%, priesmėlio, priemolio ir molio <1%, miško dirvožemiai <1%), mažo humusingumo (atitinkamai 0, 51-1, 5%, 1, 01-2%, 1, 01-3%), vidutinio humusingumo (1, 51-2, 5%, 2, 01-3%, 3, 01-4%), didelio humusingumo (2, 51-3, 5%, 3, 01-4%, 4, 01-6%), labai didelio humusingumo (3, 5%, daugiau, kaip 4, 0%, daugiau, kaip 6% humuso). Humusingesni dirvožemiai turi daugiau augalams reikalingų maisto medžiagų, yra patvaresnės struktūros, palankesnių fizikinių ir chem. savybių. Humusingumui padidinti taikomos augalų sėjomainos su daugiamečių žolių laukais, antierozinės priemonės, tręšiama org. trąšomis, sąlygiškai rūgščios reakcijos dirvožemiai kalkinami, spygliuočių medynuose sodinamos lapuočių medžių eilės. 1985 sudarytas Lietuvos dirvožemio humusingumo žemėlapis. Nelabai humusingi R. Lietuvos, humusingesni Vakarų Lietuvos (Nemuno deltos, Pajūrio žemumos) dirvožemiai. Mažiausiai humusingi smarkiai eroduoti pradžiažemiai ir dirbami smėlžemiai. Algirdas Motuzas


dirvožemio koloidai, smulkesnės kaip 0, 0001 mm dirvožemio dalelės, esančios dispersinėje sistemoje. Gali būti 2 būsenų: zolio ar gelio. Jų savybės turi įtakos dirvodarai, lemia dirvožemio fizikines, chemijos, hidrofizikines ir kt. savybes, lš A augalai paima maisto medžiagų. Mineralinių A dispersinę fazę sudaro dispergavę pirminiai mineralai (kvarcas, žėrutis), bet daugiausia antriniai mineralai (molio mineralai), organinių A - humuso rūgštys ir jų druskos, org. miner. A - šių druskų junginiai su molio ir kt. mineralais. Tarp A vyrauja acidoidai, neigiamą elektros krūvį turintys molio mineralų, humuso rūgščių koloidai. Teigiamą elektros krūvį turintys koloidai (geležies oksidų hidratai ir kt.) vadinami bazoidais, amfoterinių savybių (aliuminio oksidų hidratai) - amfolitoidais. A, kurių dalelės apgaubtos keliais dipolinių vandens molekulių sluoksniais (humuso rūgščių, montmorilonito grupės molio mineralų), vadinami hidrofiliniais ir pasižymi hidratacinėmis savybėmis. Dirvožemiai, turintys daug hidrofilinių koloidų, yra brinkūs, lipnūs, greitai patęžta. Koloidai, kurių dalelės dipolinių vandens molekulių neprisijungia arba prisijungia labai nedaug (kaolinito grupės molio mineralai), vadinami hidrofobiniais. Koloidai vid. sudaro 15-20%, kartais 40-60% dirvožemio masės, tai priklauso nuo dirvodarinės uolienos kilmės ir granuliometrinės sudėties. Algirdas Motuzas


810


dirvožemio kultūrinimas, moksliškai pagrįstas svarbiausių dirvožemio gamtinių savybių keitimas, kad didėtų jo derlingumas. Sukultūrintu laikomas toks dirvožemis, kuriam gerinti panaudotos agrotechnikos ir melioracijos priemonės. Pagal šių priemonių panaudojimo intensyvumą dirvožemiai gamybos poreikiams skirstomi į menkai, vidutiniškai ir smarkiai sukultūrintus. Lietuvos žemės ūkyje naudojami menkai (vyrauja) ir vidutiniškai sukultūrinti įv. genetinių grupių dirvožemiai (balkšvažemiai, išplautžemiai, rudžemiai ir kt.), smarkiai sukultūrinti yra daržų, sodų ir dalis miesto dirvožemių (trąšažemiai). Dirvožemių sukultūrinimo lygį nusako nustatytas dirvožemio boniteto balas (dirvožemio bonitavimas). Regimantas Ślcinys


dirvožemio maisto medžiagos, dirvožemyje esantys chem. elementai, kuriuos augalai naudoja org. masei kurti. Augalai chem. elementus iš dirvožemio pasisavina jau ištirpusius vandenyje arba silpnose rūgštyse (augalų šaknų išskyrose), naudoja nevienodais kiekiais, todėl chem. elementai skirstomi į makroelementus (azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, geležis, siera, silicis) ir mikroelementus (manganas, varis, boras, cinkas, stroncis, molibdenas). Makroelementai augalo organinėje masėje sudaro nuo kelių šimtųjų iki kelių, mikroelementai - nuo milijonųjų iki šimtųjų augalo masės procento dalių. Dirvožemio maisto medžiagų gausumą ir augalų apsirūpinimą jomis lemia dirvožemio struktūra, granuliometrinė, chemijos, mikrobiol. sudėtis, dirvožemio drėgmės, oro ir temperatūros režimas. Visi šie veiksniai skatina dirvožemyje vykstančius chem. ir biol. procesus, kurie keičia A kiekį. Dirvožemyje nuolat vyksta priešingi procesai: mobilizacijos (Ajudrumo padidėjimas, jų kaupimas) ir imobilizacijos (A jungimasis į augalų nepasisavinamus sudėtingus junginius). Šių procesų santykis lemia A kiekį. Jų kiekį t.p. lemia žmogaus gamybinė veikla - žemės dirbimas, tręšimas, auginamų augalų rūšys ir derlius. A kitimas per tam tikrą laiką vadinamas dirvožemio maisto medžiagų balansu. Dirvožemis maisto medžiagų praranda su augalų derliumi, be to, medžiagas išplauna vanduo, jos pasišalina su dujomis (neigiama balanso dalis). A patenka į dirvožemį su trąšomis, augalų sėklomis, krituliais (teigiama balanso dalis). Natalija Bekintienė


dirvožemio mikroorganizmai, įv. mikroorganizmų, natūraliai gyvenančių dirvožemyje, visuma. Sudaro didžiąją Žemės mikroorganizmų dalį. Jauražemiuose A būna iki 2 mlrd./g (biomasė iki 2 t/ha), juodžemyje - iki 10 mlrd./g (biomasė iki K) t/ha). A priklauso prokariotai (virusai, bakterijos, aktinomicetai, cianobakterijos), eukariotai (protistai). Vyrauja autochtoninė (nuolat gyvenanti) mikro flora, pasitaiko ir alochtoninės (atsitiktinės), patekusios su gyvūnų ekskrementais, yrančiais organizmais, laistomu vandeniu, tačiau dirvožemyje dažniausiai ji greitai žūva. A gali daugintis ne tik dirvožemyje, bet ir sudžiovusioje daugiamečių žolių masėje, nukritusių lapų paklotėje. Pagal mitybą ir funkcijas A labai įvairūs: chemoorganotrofai (mikroskopiniai grybai, pirmuonys, dauguma bakterijų) skaido org. azotines medžiagas, celiuliozę, hemiceliuliozę, pektiną, ligniną, krakmolą, kt. angliavandenius, fotolitotrofai (mikroskopiniai dumbliai, cianobakterijos, žaliosios ir purpurinės sierabakterės) vykdo fotosintezę, chemolitotrofai (nitrifikuojančiosios bakterijos, bespalvės sierabakterės, gelžbakterės) - chemosintezę. A sudaro aerobai ir anaerobai, skiriasi pagal augimo optimalią temperatūrą, vandenilio jonų rodiklį (pH), osmosinį slėgį ir kt. A gausumas ir aktyvumas priklauso nuo metų laiko (pavasarį didžiausias, žiemą mažiausias), org. medžiagų kiekio, dirvožemio pH (palankiausia neutrali terpė). Dirvožemio dirbimas, tręšimas org. trąšomis didina A kiekį ir aktyvumą, sausinimas didina aerobinių ir mažina anaerobinių A kiekį. Daug metų nedirbamuose dirvonuose, giliausiuose dirvožemio sluoksniuose A mažėja, ypač aerobinių. Daugiau A yra augalų šaknų zonoje (rizosferoje). Dirvožemyje plačiai paplitę pirmuonys (100 000-1 mln./g), daugiausia jų šlapiose ir įmirkusiose, nemažai ir vid. drėgnumo dirvose, tai šakniakojai (Rhizopoda) - dažniausios amebos, žiuželiniai (flgellata) - Bodo genties pirmuonys, blakstienotosios infuzorijos (Cūiatae) - klumpelės, Colpoda, balantidijos (Balantidium), Pleurotricha, Ganostomum. Jie skaido netirpias org. medžiagas (ypač infuzorijos), minta bakterijomis (pvz., pirmuonys). Dumbliai (jų randama iki 100 000/g dirvožemio) vykdo fotosintezę, todėl daugiausia išplitę dirvožemio paviršiuje iki 30 cm gylio, tai žaliadumblainiai (Chlorophyceae), melsvadumblainiai (Cyanophyceae), titnagdumbliai (Bacillariophyta), šiltesnio klimato dirvožemiuose dar ir gleivadumblainiai (Noslocaceae) bei kiti. Dumbliai žemę praturtina ne tik org. medžiagomis, bet ir deguonimi, kurio reikia aerobiniams A, kai kurie jų geba jungti laisvąjį atmosferos azotą. Grybai (2000-1 mln. ląstelių/g dirvožemio) kvėpuoja aerobiškai, labai išplitę viršutiniuose sluoksniuose iki 15 cm gylio. Jie (ypač aerobinėmis sąlygomis) geriau negu bakterijos skaido augalų liekanų polisacharidus, ligniną. Bakterijų (iki kelių mlrd./g) randama viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, daugiausia 2, 5-15 cm gylyje. Vyrauja puvimo, azotą fiksuojančios, sviesto rūgšties sporų nesudarančios bakterijos (sporas sudarančiųjų skaičius neviršija 10-20%). A dalyvauja medžiagų apykaitoje, dirvodaroje, gerina dirvožemio derlingumą. Jie išskiria fermentus, katalizuojančius org. ir neorg. medžiagų skaidymą bei naujų chem. junginių susidarymą, išlaisvina biogeninius elementus (N, P, S, Fe ir kt.), reikalingus augalų mitybai. Sintetinius polimerus (polietilenus, plastikus, pesticidus ir kt.) skaido tik kai kurie A ir dažniausiai lėtai. A naudojami antibiotikų, vitaminų, baltymų, fermentų, augimą skatinančių medžiagų sintezei. Juozas Pečiulis, Pranciškus Pranaitis


dirvožemio nematodai, nematodų klasės kirmėlių grupė. Paplitę visame pasaulyje. 0, 3-10 mm ilgio, dažniausiai bespalviai. Gyvena dirvožemyje, daugiausia derlingame, iki 30 cm gylio sluoksnyje (-300 mln. individų/m2 m. ), tačiau randama net 7-8 m gylyje. Minta bakterijomis, pūvančiomis org. medžiagomis. dažniausiai aptinkama (ir Lietuvoje) : Pledus, Eudorylaimus, rabditidų (Rhabditis), Cephalobus genčių A. Virmantas Stunžėnas


dirvožemio struktūra, įv. dydžio, formos, sudėties ir savybių dirvožemio struktūrinių agregatų, į kuriuos subyra dirvožemio masė, visuma. Skiriama agronominė ir morfologinė A. Agronominei A būdingi < (), 25 mm ir 0, 25-1 ü mm skersmens patvarūs dirvožemio agregatai, kurių poringumas didesnis kaip 40%. Pagal dirvožemio agregatų dydį būna makroskopinė A (agregatai didesni kaip 0, 25 mm) ir mikroskopinė A (agregatai mažesni kaip 0, 25 mm). Didesni kaip 10 mm skersmens agregatai vadinami grumstais. Pagal dirvožemio agregatų atsparumą vandeniui A skirstoma į patvariąją ir nepatvariąją. A patvari, kai patvarių dirvožemio agregatų yra daugiau, kaip 50%. Morfologinė A skirstoma į kubiškąją, prizmišką - ją ir plokšteliškają. Pagal dirvožemio agregatų dydį, formą, sienelių, briaunų išvaizdą būna grumstiškoji, trupiniškoji, riešutiškoji, grūdiškoji, stulpinė, stulpiškoji, plytiškoji, lapeliškoji ir žvyniškoji A. Humusiniams dirvožemio horizontams būdinga trupiniškoji, grūdiškoji, eliuviniams - lapeliškoji, iliuviniams - riešutiškoji, prizmiŠkojiA. Algirdas Motuzas


dirvožemio sudėtis, kiekinė santykinė dirvožemio komponentų išraiška procentais jo masės arba tūrio vienete. A būna fazinė, agregatinė, mikroagregatinė, granuliometrinė, mineralinė ir cheminė. Fazinėje A skiriamos kietoji, skystoji, dujinė ir gyvoji fazės. Kietoji fazė yra pirminiai ir antriniai mineralai su augalų irimo liekanomis, skystoji - dirvožemio poras užpildanti drėgmė, dirvožemio tirpalas, dujinė - dirvožemio oras, gyvoji - visi dirvožemyje esantys organizmai (bakterijos, aktinomicetai, dumbliai, kirmėlės, augalų šaknys). Agregatinė A - santykinis įv. dydžio ir formos trupinėlių (agregatų, daugiau, kaip 0, 25 mm) kiekis, mikroagregatinė A - trupinėlių (< (), 25 mm) kiekis sauso dirvožemio masės vienete. Granuliometrinė A yra santykinis skirtingo dydžio dalelių kiekis sauso dirvožemio ar dirvodarinės uolienos masės vienete. Pagal kilme jos būna miner., org. ir org. mineralinės. Granuliometrinė A turi įtakos dirvodarai, drėgmės, oro ir šilumos režimui, derlingumui. Mineralinė A yra dirvožemio masės vienete esančių mineralų santykinis kiekis. Dirvožemyje yra pirminių (iš suirusių uolienų) ir antrinių (susidarę iš pirminių) mineralų. Dirvožemio derlingumui labai svarbūs antriniai molio mineralai - kaolinitai, smektitai, vermikulitai, chloritai. Cheminė A yra jo masės vienete esančių chem. elementų santykinis kiekis. Dirvožemyje įvairių junginių forma randami beveik visi Žemės plutos cheminiai elementai. Daugiausia yra deguonies, silicio, aliuminio, geležies. Algirdas Motuzas


dirvožemis, viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, susidaręs uolienose, veikiamose dirvodaros veiksnių (gyvųjų organizmų, vandens, oro temperatūros), ir gebantis duoti augalų derlių. A - žemės ir miško ūkio pagrindinė gamybos priemonė. Jo susidarymą (Tdirvodarą) lemia dirvodaros veiksniai. A sudaro kietoji, skystoji, dujinė ir gyvoji fazės (dalys). Kietojoje fazėje vyrauja miner, medžiagos. Jų dalelės pagal dydį skirstomos į frakcijas (grupes). Pirminiai mineralai (kvarcas, feldšpatai, žėrutis ir kt.) ir uolienų nuotrupos sudaro stambiąsias frakcijas, antriniai mineralai (kaolinitai, vermikulitai ir kt.), atsirandantys iš dūlėjančių pirminių mineralų, - smulkesniąsias. Smulkiausios A dalelės - dirvožemio koloidai - matuojamos mikrometro dalimis, uolienų nuotrupos - centimetrais. Daugiausia dirvožemyje < 1 mm dydžio dalelių. Nuo A granuliometrinės sudėties priklauso beveik visos jo fizikinės ir chem. savybės. Kietosios dalelės - tik dalis A, kitą dalį sudaro poros, t.y. įv. dydžio ir formos tarpeliai tarp dalelių ar jų agregatų. Porose būna dirvožemio tirpalas ir dirvožemio oras, kurių santykis nuolat kinta, nes A gauna kritulių, gruntinio ar drėkinamųjų sistemų vandens, pats eikvoja drėgmę (nuotėkis, garavimas). Kuo porose daugiau drėgmės, tuo blogiau vyksta A ir atmosferos dujų mainai, lėtesnė dirvožemio oksidacija, spartesnė redukcija. Kietųjų A dalelių (ypač jų molio frakcijos) paviršiaus energija reiškiasi dirvožemio sorbuojamąjagebair dirvožemio buferiškumu. Kietosios A fazės org. dalį sudaro humusas ir apirę augalų ir gyvūnų likučiai. Natūraliomis sąlygomis iš org. medžiagų augalai gauna didumą jiems reikalingo azoto. Daugelis org. medžiagų spartina ir A organinių mineralinių struktūrinių agregatų susidarymą, gerina dirvožemio struktūrą. Skystoji fazė yra dirvožemio tirpalas (dirvožemio vanduo su ištirpusiomis miner., org. medžiagomis ir dujomis), iš jo augalai pasisavina dirvožemio maisto medžiagas. Augalų mitybai ir augimui labai svarbu dirvožemio tirpalo pH (palankiausios sąlygos, kai pH 6, 0-6, 5 m. ) ir dirvožemio tirpalo osmosinis slėgis, priklausantis nuo tirpalo koncentracijos ir ištirpusių medžiagų disociacijos laipsnio. Jeigu dirvožemio tirpalo osmosinis slėgis didesnis ar lygus augalo ląstelės skysčio osmosiniam slėgiui, tai augalas dirvožemio tirpalo ir jame esančių medžiagų nepasisavina. Daugelio kultūrinių augalų ląstelės skysčio osmosinis slėgis yra iki 0, 5-lO5 kPa, o druskamėgių - iki l, O-105 kPa. Dujinė fazė yra dirvožemio oras. Optimalus oro kiekis dirvožemyje yra 10-20% A tūrio. Oras būna įv. būklės: adsorbuotas dirvožemio dalelių paviršiuje, ištirpęs dirvožemio tirpale (vandenyje), laisvai pasiskirstęs dirvožemio porose (tuštumose) ir susisiekiantis su atmosferos oru. Kuo dirvožemis poringesnis, tuo daugiau jame oro ir drėgmės atsargų. Dirvožemio oras susideda iš azoto, deguonies, anglies dioksido, vandens garų, lakiųjų org. junginių ir kt. dujų. Dirvožemio ore azoto dažniausiai būna 70-80%, deguonies apie 18-20%, randama ir dujų, kurių atmosferos ore beveik nėra (vandenilio sulfido, metano, etileno ir kt. angliavandenilių). Dirvožemio biol. procesai vyksta normaliai, kai dirvožemio oras nuolat atsinaujina. Dirvožemio oro režimas gerinamas agrotechn. priemonėmis: žemė gerai įdirbama, tręšiama org. trąšomis, sudaroma patvari struktūra, pagilinamas armuo, akėjama, melioruojama. Gyvąją fazę sudaro dirvožemio mikroorganizmai, bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai (dirvožemio fauna). Viename dirvožemio kvadratiniame metre būna nuo 10 iki kelių šimtų stambesnių gyvūnų (sliekų, vabalų, lervų) ir nuo 1000 iki kelių šimtų tūkstančių smulkesnių (nematodų ir kt.). Viename dirvožemio grame būna tūkstančiai pirmuonių. Dirvožemio fauna papr. gyvena viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (iki 20 cm gylio, sausose vietose - iki kelių metrų). Dėl dirvožemio faunos gyvybinės veiklos dirvožemyje spartėja medžiagų apykaita, organizmų likučių mineralizacija, keičiasi druskų režimas, gerėja jo poringumas, struktūra, laidumas orui ir vandeniui.
1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом