Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница193/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197
Stasys Dirmantas 1887 m. lapkričio 14 d. Raseiniai - 1975 m. sausio 26 d. Čikaga, Lietuvos visuom. ir kar. veikėjas. Geodezininkas. 1914 m. baigė Maskvos Konstantino matininkų institutą. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos kariuomenės karininkas. 1918 m. Kaune su kitais įkūrė Matininkų sąjungą, suorganizavo matininkų kursus. 1919 įstojo į Lietuvos kariuomenę, 1919-1924 m. dėstė Karo mokykloje. 1921-1922 m. Aukštųjų kursų, nuo 1922 Lietuvos universiteto Geodezijos katedros vedėjas, nuo 1930 m. profesorius. 1924-1927 m. Aukštųjų karo technikos kursų, 1926-1927 m. Vyriausiojo štabo Karo mokslo valdybos kursų viršininkas, 1927-1929 m. Karo technikos kursų viršininkas, 1929-1933 m. Aukštųjų karininkų kursų viršininkas. 1935-1938 m. krašto apsaugos ministrąs. 1937 m. brigados generolas . 1942-1944 m. VDU Statybos fakulteto dekanas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1950 m. gyveno Čikagoje, buvo JAV lietuvių organizacijų 1959-1968 m. Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos, 1964-1974 m. Lietuvių profesorių draugijos Amerikoje pirmininkas. 1919-1920 m. parašė pirmuosius lietuvių vadovėlius artileristams, kn. Topografija (1923 m. ), Nivelyrų konstrukcijos (1932 m. ) ir kitas. Gedimino 2 laipsnio (1928 m. ), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1933 m. ) ordinas. Vidmantas Jankauskas


Dirmeikis Bronius Tomas 191001 24 d. Kražiai - 1961 m. kovo 13 d. Čikaga, žurnalistas, teisininkas. daktaras (1942 m. ). Baigė VDU Teisių fakultetą. Dėstė teisę Prekybos institute Klaipėdoje. 1939-1940 m. Lietuvos aido vyr. redaktorius. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. grįžo į Lietuvą, dirbo VU, advokatu Kaune. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos ir kurį laiką gyveno Paryžiuje. Tobulinosi Bazelio, Vienos, Paryžiaus universitetuose. 1949 m. persikėlė į JAV. Buvo žrn. Margutis redaktorius, t.p. jo radijo laidų vadovas ir pranešėjas. Parašė kn. Lietuvatlronų pančiuose (su V. Rasteniu, 1947 m. ). Stasė Matulaitytė


Dirmiškių piliakalnis ir pilkapynas yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dirmiškių kaimo, miške. Piliakalnis, vadinamas Strumpakalniu, - nupjauto kūgio formos kalva, apaugusi medžiais. Iš pietų juosia upelis, iš v. supa pelkė. Šlaitai statūs, 5-7 m aukščio (piliakalnis primena pasvirusį dubenį), aikštelė ovali, - 10 x 6 m dydžio, su 0, 6 m storio kult. sluoksniu. Aikštele žiedu juosia 5 m (š. pusėje) ir 2 m (p. pusėje) aukščio pylimas, jo paviršiuje matyti akmenų. 2001 m. Alytaus kraštotyros muziejus piliakalnio vakarinėje papėdėje ištyrė (tyrėjas A. Puškorius) 12 m2 plotą. Rastas - 0, 85 m storio kult. sluoksnis su lipdyta brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi keramika, titnago skeltimis. Radiniai datuojami I tūkstantmečiu p.m.e.-I tūkstantmečiu. po Kr. - 0, 30 km į šiaurės vakarus yra pilkapynas, vadinamas Švedkapiais. Apardytas. Pilkapyne yra apie 13 m skersmens ir 0, 5 m aukščio pilkapis su akmenų vainiku, dviejų pilkapių liekanos - akmenų vainikų fragmentai bei dviejų ištirtų pilkapių vietos. Čia buvusius 2 pilkapius 1988-1989 m. ištyrė (vadovas E. Svetikas) Alytaus kraštotyros muziejus. Jų sampilus juosė akmenų vainikai (vieno pilkapio vainikas su vad. priestatais). Rasti dviejų nedegintų mirusiųjų kapai su įkapėmis, laidota iškastoje duobėje, kurios viršus apkrautas akmenimis ir supiltas sampilas. Įkapės: 2 geležiniai ietigaliai (vienas su užbarzdomis), įtveriamasis peilis, 2 poros pentinų, molinis puodelis. Pilkapiai datuojami 3-4 amžiumi. Pilkapyne yra 14 apskritų (2-5 m skersmens ir 0, 2-0, 5 m aukščio) ir viena pailga (100 m ilgio, 3 m pločio ir 0, 5 m aukščio) akmenų krūsnis. 1983 ištirta (vadovas E. Svetikas) viena apskrita akmenų krūsnis, 1989 - pailgosios akmenų krūsnies 200 m2 plotas. Manoma, kad jos susidarė įdirbant laukus. 1954 m. piliakalnyje ir 1972 pilkapyne žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto, 1977 ir 1989 A - Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Arūnas Strazdas


dirsė (Bromus), miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis. 25 rūšys, paplitusios Europos, Azijos ir Afrikos vidutinio ir šilto klimato zonose, kituose žemynuose pasitaiko kaip adventyviniai augalai. Didžiausia A įvairovė Viduržemio jūros regione. Vienametės (dažnai žiemkentės) žolės. Žiedynas - šluotelė. Varputės daugiažiedės. Daugumos rūšių A yra vienos svarbiausių lygumų, kalnų stepių bei pusdykumių augalų. Lietuvoje 7 rūšys. Labiausiai paplitusi švelnioji A (B. hordaceus) ir dirvinė A (B. arvensis). Ruginė A (ß. secalinus) dažniausiai aptinkama žiemkenčių pasėliuose. Anksčiau buvo beveik išnykusi, dabar vėl ėmė gausėti. Lietuvoje plinta adventyvinės japoninė A (B. japonicus) ir šiurkščioji A (B. squarrosus), aptinkamos ant geležinkelio pylimų, pakelėse, dykvietėse. Pievinė A (B. commutatus) ir kekinė A (B. racemosus) Lietuvoje retos. Dauguma yra piktžolės. tinka pašarui, bet menkavertės. Antanas Petkevičius


Dirsė Alfonsas 1915 m. balandžio 29 d. Daugai - 1993 m. birželio 1 d. Vilnius, gydytojas chirurgas. E. Dirsienės vyras. Habilituotas daktaras (biomedicinos mokslų, medicinos mokslų daktaras 1968 m. ) . 1941 m. baigęs VDU dirbo chirurgu Klaipėdoje. 1957-1960 m. LSSR sveikatos apsaugos ministras. 1957-1985 m. dėstė VU, profesorius (1971 m. ) . 1961 pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti lavsano protezus arterijoms atkurti. 1962 arterijų rekonstrukcijai panaudojo paties ligonio venas.


Dirsė Aloyzas 1931 m. lapkričio 5 d. Šėta (Kėdainių apskritis), inžinierius hidrotechnikas. Habilituotas daktaras (technol. m. , žemės ūkio m. daktaras 1974 m. ) . 1954 m. baigė LŽŪA. 1956-1961 m. dirbo Melioracijos institute. 1962-1996 m. dėstė LŽŪA, 1973-1993 m. Melioracijos katedros vedėjas, 1974-1977 m. Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakulteto dekanas, profesorius (1975 m. ) . Parašė vadovėlius Drėkinimas (su J. Ziberku, 1976 m. ), Žemės ūkio melioracija (su kitais, 1971 m. ), Žemės ūkio melioracija (sukt., 1986 m. ), Daržininkystė (su kitais, 1995 m. ), kn. Žemės ūkio kultūrų drėkinimo režimas (sukt., 1984 m. ), monografiją Hidrotechnika ir melioracija. Žemės ūkio kultūrų drėkinimo nutekamaisiais vandenimis režimas drenuotuose dirvožemiuose (su kitais, 1972, rusų k.).


Dirsienė Elena, Mažrimaitė 1914 m. rugpjūčio 29 d. Liepoja - 1993 m. rugsėjo 19 d. Vilnius, dainininkė (sopranas), pedagogė. Alfonso Dirsės žmona. 1940 m. baigė Kauno konservatoriją (V. Grigaitienės, O. Marini, E. Vilingo mokinė). 1940-1942 m. Valstybės teatro, 1942-1945 m. Vilniaus operos trupės, 1945-1949 m. Klaipėdos muzikos komedijos teatro solistė. 1945-1954 m. dėstė Klaipėdos, 1954-1958 m. Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, 1958-1990 m. Lietuvos konservatorijoje. Vaidmenys, Rozina (G. Rossini Sevilijos kirpėjas), Džuljeta (C. Gounod Romeo ir Džuljeta), Džilda (G. Verdi Rigoletas), Giuzelė (B. Aleksandrovo Manoji Giuzelė). Mokinės: N. Ambrazaitytė, G. Kaukaitė, E. Saulevičiūtė. L: J. Vyliūtė Elena Mažrimailė-Dirsienė Vilnius 1992.


Dirsytė Adelė 1909 m. balandžio 15 d. Promislava (Šėtos valsčius) - 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsk, mokytoja. Kankinė (2000 m. ). Nuo 1932 m. dirbo Lietuvių katalikų moterų draugijoje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, dalyvavo ateitininkų veikloje, bendradarbiavo žrn. Moteris ir Naujoji vaidilutė. 1940 m. baigė VDU Teologijos - filosofijos fakultetą. 1940-1946 m. dirbo mokytoja Vilniaus mergaičių gimnazijoje. 1946 m. apkaltinus antisov. veikla suimta, kar. tribunolo nuteista 10 metų kalėti. Nuo 1947 m. kalinta Komijoje, nuo 1949 m. Sibire (Irkutsko ir Magadano sritis). Magadano lageryje parašė maldų, vadinamų Sibiro tremtinių maldaknyge (pavadinimu Sibiro tremtinių ranka rašyta maldų knygelė išl. 1959 m. JAV, pavadinimu Marija, gelbėki mus, nelegaliai, 1964, 21990 Vilniuje), išversta į apie 12 kalbų. 2000 m. pradėta A pasaulietės beatifikacijos byla. Vyčio Kryžiaus 4 laipsnio ordinas (1999, po mirties). P: A. Dirsytė Jūs manieji: Laiškai Kaunas 2000 m. L: Adelė Dirsytė: Gyvenimas ir darbai sud. m. Bloznclis Vilnius 2003 m. Mindaugas Bloznelis


Dirsunas, XIV a. II pusės Vilniaus pilies viršininkas. Bajoras. 1365 sulaikė bandantį pabėgti pas kryžiuočius Kęstučio sūnų Butautą ir jį įkalino. Nužudytas Butauto šalininkų, vadavusių šį iš kalėjimo. Spėjamos jo ir jo sūnaus (sūnus dalyvavo 1366 ir 1371 kovose su Vokiečių ordinu) valdos - Darsūniškis. 1381 minima A pilis.


dirsuolė (Bromopsis), miglinių (Poaceae) šeimos žolių gentis. apie 50 rūšių. Paplitusi Š. ir P. pusrutuliuose bei atogrąžų regionų kalnuose. Didžiausia įvairovė Š. pusrutulyje. Daugiametė. Užauga iki 50-150 (200 m. ) cm aukščio. Lapai ilgi, platūs, pliki arba plaukuoti. Varputėse po 3-12 žiedų. Žiedažvyniai su akuotais arba be jų. Lietuvoje aptinkamos 4 rūšys. Dažniausia beginklė A (B. inermis), auganti upių pakrantėse, šlaituose, pakelėse, pamiškėse, dykvietėse. Stačioji A (B. erecta) - reta saugoma rūšis. Lapuočių ir mišriuosiuose miškuose auga gana reta, saugoma miškinė A (B. benekenii). Šakotoji A (B. ramosa) - labai reta. Zigmantas Gudžinskas


dirsuolės, daugiametės žolės. Auginamos Š. ir P. pusrutuliuose. Žiedynas - šluotelė. Varputės daugiažiedės. Lietuvoje 4 rūšys. Beginklė A (B. inermis) 50-150 cm aukščio, šakniastiebinė. Išaugina daug ilgų vegetatyvinių ūglių. Lapai ilgi, platūs, pliki arba plaukuoti. Šluotelė didelė, stačia. Varputės ilgos, be akuotų, subrendusios tamsiai rudos. Savaime auga pievose, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose. Sėjama pievose ir ganyklose. Derlinga, gerai žiemoja, atspari sausrai, tinka intensyviai žolininkystei. Žolynuose išsilaiko daugiau, kaip 10 metų. Vertingas pašaras. 1984 Lietuvoje rajonuota estiška veislė Lehis, 1995 - Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale sukurta veislė Galinda . Stačioji A (B. erecta) 50-120 cm aukščio, retakerė. Lapai vid. platumo, blakstienotais kraštais. Šluotelė stačia, varputės ilgos, trumpais akuotais. Savaime auga sausose pievose, šlaituose, ant pylimų, pakelėse. Lietuvoje reta, nesėjama. Atspari sausrai, šalčiui. Amanas Petkevičius


Dirtinsas Ignacas Jozefas I. J. Diertins. dirva Tarmuo.


„Dirva”: 1. Lietuvių knygų leidimo ir prekybos bendrovė, veikusi 1918-40 m. Įkūrė 19XVIII a. Dundzila ir B. Sirutis Vilniuje. Veiklą tęsė Marijampolėje. Turėjo spaustuve (jk. 1919 m. ) ir knygyną, nuo 1921 - knygyną Kaune, 1940 m. - ir Vilniuje. Išleido apie 550 pavadinimų knygų, daugiausia vadovėlių (-160 pavadinimų), grožinės literatūros (-140 m. ), knygų vaikams ir jaunimui (-90 m. ) . Leido vaikų žrn. Sa«/u/ė (1930-1931 m. ), žrn. Sėjos baras (1930-1933 m. ), laikr. Suvalkų kraštas (1937-40 m. ), savo knygų leidybos ir prekybos katalogus. 1940 m. bendrovė sov. valdžios uždaryta, knygynai ir spaustuvė nacionalizuoti. Vladas Žukas L: V. Žukas „Dirvos” bendrovė knygoms leisti Vilnius 1994.


2. JAV lietuvių žurnalas, ėjęs 1898-1906 Shenandoah 4 kartus per metus. Leido A. Milukas, A. Kaupas ir kt. Redagavo A. Milukas. 1903 sujungtas su tilžėje ėjusia Žinyčia. Leista 2 leidimai: JAV lietuviams - Dirva, Lietuvai - Dirva-Zinynas. Dalyje numerių spausdinti mokslo veikalai (J. Basanavičiaus, m. Davainio-Silvestraičio, J. Pabrėžos, A. Miluko, A. Burbos, A. Sabaliausko-Žalios Rūtos, m. Pečkauskaitės, V. Pietario ir kt.). Išėjo 44 numeriai.


3. JAV lietuvių savaitraštis, einantis nuo 1916 Clevelande. 1916-1951 m. leido leidykla Ohio Lithuanian Publishing Co (vadovavo A. Bartoševičius), nuo 1952 m. - American Lithuanian Press & Radio Association „Viltis”, Inc. 1958-59, 1968-1980 m. ėjo 2, 1960-1968 m. - 3 kartus per savaitę. Reiškia pasaulio lietuvių tautines nuostatas, t.p. rašo polit., kult. temomis. Redaktoriai: V. K. Jokubynas (1916-17 m. ), K. S. Karpius (1918-48 m. ), B. Gaidžiūnas (1951-1962 m. ir 1985-94 m. ), J. Ciuberkis (1962-68 m. ), V. Gedgaudas (1968-85 m. ), J. Jasaitis (1996-2000 m. ) ir kiti. Nuo 2001 m. savaitraštį redaguoja redakcinė kolegija (vyr. red. V. Kadžius). Vytas Urbonas


Dirvelė Antanas 1901 m. balandžio 3 d. Juodupėnai (Slavikų valsčius) 1948 m. Irkutsk, kunigas. Pranciškonas (1925, vienuolinis vardas Augustinas). Studijavo Kauno, Vokietijos, Vroclavo kunigų seminarijose. 1928 įšventintas kunigu. 1931 m. išrinktas Kretingos konvento gvardijonu. 1932 m. Kretingoje pastatydino Šv. Antano kolegiją (1932-1939 m. jos rektorius), 1933 m. -Lurdogrotą. 1934-1936 m. laikr. Švento Pranciškaus varpelis redaktorius. 1936-1939 m. leido savaitraštį Sursum corda, 1934-1940 m. Misijų metraštį. 1936-1939 m. buvo Lietuvos pranciškonų provincijolas. 1936 įkūrė Švč. Mergelės Marijos nepaliaujamos pagalbos šv. Pranciškaus seserų kongregaciją. Rūpinosi labdara, išlaikė klierikus. 1939 m. Pajūrio konvento vikaras, pamokslininkas, 1940 m. grįžo į Kretingą. Sov. saugumo suimtas, kalintas Kretingoje, Kaune, nuo 1941 m. birželio 1 d. Irkutske. Žuvo.


dirvenis (Ononis), pupinių (Fabaceae) šeimos daugiamečių žolių, krūmokšnių ir puskrūmių gentis. apie 80 rūšių. Paplitęs Europoje, V. Azijoje. Lapai ištisiniai arba trilapiai, dantyti, plaukuoti. Žiedai - rausvi, balsvi, geltoni. Vaisius - ankštis. Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Šlaitinis A (O. arvensis) - apyretis, 40-80 cm aukščio vaistinis augalas. Šaknyse yra flvonoidų, rauginių medžiagų, aliejaus, org. rūgščių. Šaknų preparatai pasižymi silpnu diuretiniu poveikiu. Šliaužiantysis A (O. repens) yra retas, medingas augalas.


Dirvianskaitė Aleksandra 1886 m. vasario 26 d. Prialgava - 1981 m. balandžio 6 d. Vilnius, pianistė, kompozitorė. Skambinti fortepijonu mokėsi Sankt Peterburge (kursuose ir 1916-1918 m. konservatorijoje). Grįžusi į Lietuvą rengė fortepijono muzikos koncertus (skambino A. Rubinšteino, F. F. Chopino, F. Schuberto kūrinius). 1920-1924 m. stažavo Leipcigo konservatorijoje (kompozicijos ir fortepijono klasėse). 1926-1936 m. mokytojavo, koncertavo Lietuvoje. 1940-1960 m. dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje. Sukūrė instr. kūrinių, solo dainų. Vadovas Juodpusis


dirvinłkai, pelėdgalvių (Noctuidae) šeimos drugiai. Paplitę daugiausia Europoje, Afrikoje, Azijoje. Išskleistų sparnų tarpugalis iki 50 mm. Vikšrai 40-50 mm ilgio, dažniausiai gyvena dirvos viršutiniuose sluoksniuose. Lietuvoje apie 60 rūšių. Žalingiausi yra ruginukas, šauktukinis, paprastasis geltonsparnis, kvietinis, vikrusis A. Ruginuko A (Agrotis segėtum) priekiniai sparnai gelsvai arba rudai pilki. Vikšrai rausvai pilki, su išilginiais tamsiais dryžiais. dažniausiai pažeidžia žiemkenčių želmenis, runkelius, griežčius, ropes, bulves. Kenkia iki pat šalčių. Šauktukinio A (A. exclamationis) priekiniai sparnai rudi su dėmėmis. Patinų užpakaliniai sparnai šviesūs, patelių tamsiai pilki. Vikšrai rusvai pilki, su ryškiu šviesiu išilginiu dryžiu nugaroje. Kenkia kaip ir ruginukas A. Paprastojo geltonsparnio A (Noctua pronuba) priekiniai sparnai rudi, užpakaliniai - oranžiniai, su siauru pakraščio juodu dryželiu. Vikšrai nuo pilkšvos iki rudos žemės spalvos. Labiausiai kenkia daržovėms, žiemoja dirvoje. Kvietinio A (Euxoa triad) sparnų spalva įvairi. dažniausiai priekiniai sparnai pilki, su dviem dantytais skersiniais dryželiais. Vikšras rudai pilkas. Kenkia Įvairiems žoliniams augalams. Vikriojo A (A. ipsilon) priekiniai sparnai gelsvai pilki ar tamsiai rudi. Vikšras rusvai pilkas, nugaros dryželis platus, pilkas. Kenkia daržovėms. Apsauga: rudenį dirva giliai suariama, pasėliuose ir laukų pakraščiuose, pakelėse, pagrioviuose naikinamos piktžolės, sėklos prieš sėją apveliamos insekticidais. Simonas Pileckis


dirvodara, dirvožemio susidarymas dirvodarinėje uolienoje, glaudžiai susijęs su litosferos, biosferos, atmosferos ir hidrosferos veiksniais. Apima vienu metu vykstančius iv. fizikinius, chemijos, biol. reiškinius: mineralų ir uolienų nuotrupų dūlėjimij, augalų ir gyvūnų liekanų skaidymąsi, humuso ir antrinių mineralų sintezę, koloidinių tirpalų ir suspensijų, susidarančių dėl produktų skaidymosi ir sintezės, migraciją. Šių reiškinių deriniai sudaro konkrečias A formas (Thumifikaciją, Tglėjėjimą, dirvožemio išsiplovimą, sulfataciją), nuo kurių priklauso tam tikrų dirvožemio genet, grupių susidarymas, jo horizontų ir sluoksnių sudėtis (dirvožemio profilis), savybės. A prasideda, kai ant uolienos ar jos sudūlėjusios masės apsigyvena gyvieji organizmai (mikroorganizmai, vėliau žemesnieji ir aukštesnieji augalai). Jie skaido uolienos miner, junginius, jais minta, kuria org. medžiagą, kuri, organizmams žuvus, virsta humusu - svarb. sudėtine dirvožemio dalimi. Viena org. medžiagos dalis mineralizuojasi (ja minta vėlesni organizmai), kita - kaupiasi dirvožemyje. Dalį šių junginių kritulių vanduo išplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius arba gruntinius vandenis, vyksta dirvožemio išsiplovimas. Jo intensyvumas priklauso nuo dirvožemio karbonatingumo, granuliometrinės sudėties, reljefo, augalijos, klimato sąlygų. Jei smarkiai karbonatingas dirvožemis išsiplaunatlk truputį, tai jis gerėja, nes parūgštėja reakcija, atsiranda daugiau augalų pasisavinamų maisto medžiagų. Nekarbonatingas dirvožemis nuo išsiplovimo prastėja. Pagal A procesus daroma genetinė dirvožemių klasifikacija. A Žemėje vyksta ne mažiau kaip 2 mlrd. metų, Lietuvoje apie 8-10 tūkst. metų, pietrytinėje šalies dalyje apie 70 tūkst. metų. Mečislovas Vaičys
1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом