Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница192/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197
Dirac Paul Adrien Maurice (Polis Adrienas Morisas Dirakas 1902 m. rugpjūčio 8 d. Bristolis - 1984 m. spalio 20 d. Talahase, Floridos valstija), anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų. 1930 m. Londono karališkosios draugijos narys. 1921 m. baigė Bristolio universitetą ir 1926 m. Kembridžo universitetą. 1932-1968 m. Kembridžo universiteto profesorius. Darbai iš kvantinės mechanikos, kvantinės elektrodinamikos, kvantinės lauko teorijos, elementariųjų dalelių, gravitacijos teorijos. 1926-1927 m. sukūrė kvantinės mechanikos transformacijų metodą, 1927 m. antrinio kvantavimo metodą. Vienas kvantinės elektrodinamikos pagrindų kūrėjų. 1928 m. atrado pakaitinę sąveiką. 1928 m. sukūrė elektrono judėjimo reliatyvistinę teoriją - pasiūlė banginę lygtį, nusakančią elektrono judėjimą ir tenkinančią reliatyvistinio invariantiškumo principą. Numatė elektrono antidalelę - pozitroną, elektrono ir pozitrono porų anihiliaciją. 1931 m. iškėlė elementariojo magnetinio krūvio, 1933 m. - antimedžiagos hipotezę. Postulavo vakuumo poliarizacijos efektą. Atskirai nuo E. Fermi 1926 m. sukūrė pusinio sukinio dalelių statistiką. Tyrė gravitacijos lauko kvantavimą. 1933 m. su Erwin Schrödinger|E. Schrödingeriu Nobelio premija.


Diraco lygtis (Dirako lygtis), kvantinės teorijos lygtis, nusakanti pusinio sukinio dalelės (elektrono, miuono ir kt.) reliatyvistinį judėjimą. Užrašoma keturių lygčių sistema: kad egzistuoja antidalelės būsena (tai patvirtino pozitrono (antielektrono) atradimas). A paaiškina anomalųjį Zeemano reiškinį ir vandenilio spektro linijų smulkiąją sandarą. A 1928 sudarė P. A. m. Diracas (Didžioji Britanija ).


Dyras, IX a. II pusės Kijevo kunigaikštystis. fAskoldas ir Dyras.


dirbtinė atranka, ūkiškai vertingiausių augalų ir gyvūnų atrinkimas ir išsaugojimas veislei. Būna nesąmoninga ir sąmoninga. Nesąmoninga A praktikuojama nuo neolito laikų. Negalvodamas apie veislės tobulinimą žmogus atrinkdavo vertingus gyvulius ir jų palikuonis, geriausias kultūrinių augalų sėklas, naikino individus, turinčius nepageidaujamų savybių. Dėl A veislėje plisdavo mutacijos, kurios stiprino žmogui naudingas organizmo savybes arba silpnino nenaudingas, veislės gerėjo, jų daugėjo. Sąmoninga (metodiška) A turi iš anksto numatytą tikslą. Ji yra selekcijos pagrindas: atrenkami vertingiausi individai kryžminimui, atliekama vienkartė arba daugiakartė masinė arba individuali palikuonių atranka, pašalinamos visos laisvo kryžminimosi galimybės. A - svarbiausias naujų rūšių sukūrimo būdas. Augalų selekcijoje ir mikrobiologijoje (norint gauti labai produktyvius mikroorganizmų štamus) naudojamasi dirbtinai sukeltų mutacijų atranka. A terminą 1859 m. pirmas pavartojo C. R. Danvinas. Pasinaudodamas selekcininkų patirtimi jis įrodė, kad visos naminių gyvulių ir kultūrinių augalų veislės, turinčios žmogui naudingų savybių, atsirado iš vienos arba nedaugelio laukinių rūšių (visos triušių veislės - iš laukinių triušių, kopūstų - iš laukinių kopūstų).


dirbtinė kraujotaka, sutrikusios ar visiškai nutrūkusios ligonio kraujotakos palaikymas dirbtiniu būdu. Kai staiga nutrūksta kraujotaka, A galima sukelti masažuojant širdį. Netiesioginis širdies masažas atliekamas 60-100 kartų per min spaudžiant krūtinės ląstą (apatinėje krūtinkaulio dalyje). Operacinėje, kai jau būna atvira krūtinės ląsta (per širdies, plaučių operaciją) arba kai yra didelė atvira krūtinės ląstos žaizda, atliekamas tiesioginis širdies masažas. tiesiogiai masažuojama viena arba abiem rankomis spaudžiant širdies skilvelius. Kartu daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiais A būdais gyvybė palaikomatlk 1-2 valandas reanimuojant ligonį. Palaikyti ilgiau naudojami įv. aparatai - dirbtinės kraujotakos aparatas, kontrapulsacijos aparatas, dirbtinė širdis. Dirbtinės kraujotakos aparatas - įrenginys, laikinai pavaduojantis ligoniui širdį ir plaučius. Susideda iš 2 pagrindiniųdalių: oksigenatoriaus (dirbtinių plaučių), kuris tiekia kraujui deguonį ir šalina anglies dioksido perteklių, ir siurblio (dirbtinės širdies), kuris varinėja kraują. A prijungiamas taip, kad ligonio veninis kraujas iš tuščių - jų venų ir deš. prieširdžio nutekėtų į aparatą, iš aparato būtų grąžinamas į aortą ir pasiskirstytų po organizmą. Toks aparatas naudojamas operuojant širdį, nes leidžia ilgai laikyti ją išjungtą iš kraujotakos, rečiau - kai tenka gaivinti sergančius sunkiu miokardo infarktu, plaučių arterijos embolija.


dirbtinė plaučių ventiliacija dirbtinis kvėpavimas.


796


dirbtinės kalbos, specialiai sukurtos, tarpt, bendravimui skirtos kalbos. tiria kalbotyros šaka interlingvistika. A žodynas papr. konstruojamas 2 būdais: žodžiai sukuriami pagal iš anksto nusistatytas taisykles neatsižvelgiant į natūralių kalbų leksiką arba žodžiai ir jų elementai imami iš natūralių kalbų. dažniausiai vartojama lot. abėcėlė, rečiau - kirilika. A idėja kilo dar antikoje. 17-XVIII a. ją plėtojo pranc., vok., čekų filosofai (R. Descartes as, G. W. Leibnitzas, B. Pascalis, J. Komensky), bandyta sukurti vad. filosofinę (loginę) kalbą. 1817 J. F. Sudre (1787-1862, Prancūzija) pateikė nefilosofinės A projektą (solresoliu pavadintos kalbos žodžius sudarinėjo iš 7 muzikos garsų), 1868 J. Pirro (1831-86, Prancūzija) sukūrė universalglotą (žodžius ėmė pirmiausia iš lotynų ir kitų natūralių kalbų), 1879 J. m. Schleyeris (Vokietija) - pirmąją plačiau paplitusią A volapiuką (vol < world pasaulis + piuk < speak kalbėti ), žodyno pagrindą sudarė anglų kalbos žodžiai. Populiariausia A yra esperanto (1887 sukūrė L. L. Zamenhofas). Dar žinomos - 1do (1909 L. Couturat) okcidentalis (1922 E. von Wahlis, 1867-1948 m. , Estija), interlingvė (192III a. Lavagnini, 1896-1963, Italija), novialis (1928 O. Jespersenas) ir kitos A (iš viso daugiau, kaip 900 projektų). Pagal formą A skirstomos į turinčias garsinę ir grafinę formą (pazilalijas) ir turinčias tik grafinę formą (pazigrafijas), t.y. tarpt, rašto kalbas, pagal struktūrą - į apriorines (pagrjstas sukurta logine arba empirine sąvokų klasifikacija), aposteriorines (pagrįstas dažniausiai modifikuota natūralių kalbų leksika ir struktūra) ir mišriąsias (turinčias apriorinių ir aposterioriniu A elementų). • Algirdas Sabaliauskas


dirbtinės kraujagyslės, sintetinių medžiagų vamzdeliai, kuriais pakeičiamos pažeistos arterijos. A gaminamos iš medžiagų (kaprono, lavsano, nailono), kurios sukeliatlk minimalią organizmo audinių reakciją. A gerai tinka didžiosioms arterijoms rekonstruoti. Jomis galima pakeisti sužalotą arteriją (aortą, klubinę arteriją) arba nutiesti kraujui naują kelią šalia užakusios arterijos, jos neliečiant. Prijungus A prie arterijos aukščiau kliūties sukuriama vadinamoji kraujagyslės jungtis (šuntas), kuria kraujas pasiekia jo stokojančius organus. A įsiuvamos spec, sintetiniais audiniuose netirpstančiais siūlais. A organizme funkcionuoja 10 ir daugiau metų, nustojus funkcionuoti, jas galima pakeisti naujomis. Pirmieji užakusias arterijas dirbtinėmis pakeitė 195II a. Voorhessas, A. Jaretzki ir A. Blackemore (JAV).


dirbtinė širdis, mechaninis kraujo siurblys, laikinai pavaduojantis ar visiškai pakeičiantis širdį ligoniams su sunkiu širdies funkcijos nepakankamumu. Tai mech. pneumoelektrinis ar elektromagn. prietaisas, kuris visas ar jo dalis implantuojama į žmogaus kūną. A gali būti prijungiama laikinai - ūmiam širdies nepakankamumui gydyti arba kol atsiras tinkama natūrali (donoro) širdis, ar visam laikui, jei širdies persodinti negalima. A dažniausiai sudaro dvi dalys - mech. siurblys, įsodinamas į žmogaus organizmą, ir išorinis valdymo blokas. Tobulėjant technologijoms valdymo blokus ir maitinimo elementus t.p. siekiama implantuoti į žmogaus kūną (su tokia A, pvz., Lion Heart, žmogus gali išbūti keletą valandų nepriklausomas nuo išorinio maitinimo šaltinio). Pasaulyje - 15 mln. žmonių (2003 m. ) sirgo širdies nepakankamumu. Širdies nepakankamumo paplitimą lemia nuolat didėjantis senų žmonių skaičius. Pirmą kartą žmogui A buvo prijungta 1969. D. Cooley (JAV) prijungė A ligoniui, laukiančiam širdies persodinimo. Po kelių dienų A buvo atjungta ir persodinta donoro širdis. 1982 W. DeVriesas (JAV) pirmą kartą pakeitė širdį A ir ligonis su ja išgyveno 112 dienų. Lietuvoje eksperimentuoti su A pradėta VU 1968. Pneumoelektrinė A (Berlin Heart) pirmą kartą buvo prijungta ligoniui VU ligoninės Santariškių klinikose 1999. Saulių Miniauskas, Kęslulis Ručinską, 1,


dirbtiniai maisto produktai, iš natūralių maisto medžiagų pagaminti maisto produktai, kurių sudėtis, struktūra, išvaizda, skonis sukurti dirbtiniu būdu. A papr. sudaryti iš daugelio komponentų, kurių svarbiausias yra augaliniai (rečiau kitokie) baltymai (geriausiai ištirti ir dažniausiai vartojami sojų baltymai). Iš natūralių produktų išskirti baltymai būna miltų, plaušų, granulių pavidalo. Be baltymų, į A dedama kitų sudedamųjų dalių (riebalų, angliavandenių), t.p. išskirtu iš natūralių produktų. A dažniausiai gaminami drebučių metodu: visus komponentus jungia želatininės medžiagos (želatina, natrio alginatas, pektinas, krakmolas, agaras, kiaušinių albuminas, gliutelinas). A pranašesni už natūralius produktus tuo, kad gali būti sukurti norimos sudėties ir energinės vertės, be to, yra pigesni, nes žaliavos pigesnės, pvz., sojų baltymai yra 30-50 kartų pigesni už jautienos baltymus. Labiau paplitę A: pienas, mėsos produktai, kruopos, baltyminiai ikrai, t.p. gaminami vaisius, uogas, riešutus, austres, bulvių traškučius imituojantys A. Dirbtinis pienas gaminamas 3 grupių. I grupė - visai arba iš dalies pakeisti energiniai komponentai, pvz., dietos sumetimais pieno riebalai keičiami aliejumi, turinčiu daug nesočiųjų riebalų rūgščių, pieno cukrus (laktozė) šalinamas ultrafiltravimo būdu. II grupė - keičiami pieno baltymai, pvz., į sojų baltymus, kalcio jonai Ca” - į natrio Na+ arba kalio K+ jonus (jonitinis pienas, motinos pieno pakaitalas). III grupė - natūralaus pieno komponentų visai nėra, pvz., sojų pienas gaminamas taip: sojų sėklos smulkinamos, disperguojamos vandenyje, suspensija centrifuguojama, kaitinama (kad fermentų inhibitoriai pasidarytų aktyvesni), pridedama cukraus, metionino, kalcio ir geležies druskų, kvapiųjų medžiagų, sterilizuojama ir pilstoma. Vartojami ir baltymų mišiniai. Sojų varškė gaunama koaguliuojant sojų baltymus magnio chloridu. Dirbtiniai mėsos produktai imituoja brangius, didelės biol. vertės maisto produktus. I grupė - tradicinius smulkintos mėsos produktus (dešras, dešreles, faršą, mėsos duoną, pastą, paštetą) imituoja drebučių struktūros A, pagaminti iš disperguotų sojų, kviečių, kiaušinių, pieno baltymų, angliavandenių (krakmolo), lipidų (augalinių ir gyvulinių riebalų), skoninių ir kvapiųjų medžiagų. II grupė - skaidulinės struktūros mėsos produktus (pvz., bekono šoninę) pakeičia maistine rišamąja medžiaga (pvz., kiaušinių albuminu) suklijuoti augalinių baltymų plaušai. III grupė - purios struktūros mėsos produktus pakeičia A, gauti greitai maišant ir kaitinant arba leidžiant pro ekstruderius disperguotas A sudedamąšias dalis. Dirbtinės kruopos gaminamos iš ryžių, sojų, varpinių augalų miltų, pieno baltymų, aminorūgščių, krakmolo. Kai kurios jų yra maistingesnės (pvz., turi daugiau nepakeičiamųjų aminorūgščių), pigesnės, greičiau išverda negu natūralios kruopos. Į greitai išverdančias (per 0, 5-1 min) kruopas pridedama polisacharidų, į atsparias kulinariniam apdorojimui - monogliceridų arba hidrolizuoto pektino. Mišinys disperguojamas alginato arba pektinato tirpale, o dispersija lašinama į kalcio druskų tirpalą. Kruopos gaminamos ir dražė pavidalo. Dirbtiniai baltyminiai ikrai gaminami taip: baltymų tirpalas lašinamas į atšaldytą aliejų - gaunamos želatinos drebučių granulės, jos apdorojamos vandeniniu arbatos ekstraktu, kad paviršiuje susidarytų plėvelė, granulės nudažomos pilkai juoda, eršketinių žuvų ikrus imituojančia spalva, sūdoma valgomąja druska, pridedama natrio gliutaminato, aliejaus, žuvų taukų, aromatinių ir skoninių medžiagų.

Kai kurie A buvo gaminami jau labai seniai, pvz., Kinijoje pienas iš sojų sėklų buvo gaminamas prieš 2000 metų. Kai kurie maistinių žaliavų komponentai (krakmolas, cukrus, aliejus, sviestas) išskirti ir vartojami atskirai. Baltymines medžiagas išskirti ir vartoti maistui pradėta prieš kelis dešimtmečius. A gaminami ir vartojami daugelyje šalių (ypač JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Japonijoje). Pvz., JAV sojų baltymų į maltos mėsos gaminius dedama nuo 1962, nuo 1968 iš sojų baltymų gaminami A, imituojantys jautieną, kalakutieną, kumpį, bekoną. Daug gaminama sojų pieno, sojų varškės. Nuo 1965 gaminami dirbtiniai baltyminiai ikrai, juos 1963 išrado A. Nesmejanovas (Rusija). 9 dešimtmetyje imta gaminti grynus augalinius baltymus iš saulėgrąžų išspaudų. Lietuvoje sojų baltymų dedama į kai kuriuos maltos mėsos gaminius (pvz., į kai kurių rūšių faršą - iki 30%). Be to, Lietuvos higienos normų standartas leidžia naudoti maisto priedus, kurie nėra maisto sudedamosios dalys, bet natūraliems maisto produktams suteikia pageidaujamą išvaizdą, struktūrą, tam tikrų juslinių ar technologinių savybių. Tai aromato ir skonio gerinimo medžiagos, dažai, dirbtiniai šaldikliai, emulsikliai, drėgmę sulaikančios medžiagos, kietikliai, glazūravimo medžiagos, konservantai, antioksidantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, spalvų fiksatoriai, stingdikliai, tirštikliai, tešlos kildikliai, užpildai ir kita, šios medžiagos žymimos produkto pakuotės etiketėje. Jonas Vitkus


dirbtiniai substratai, organiniai mineraliniai mišiniai. Naudojami augalams auginti oranžerijose, šiltnamiuose, klimato kamerose, daigynuose, vazonuose. Dirbtiniuose substratuose suformuojamas dirbtinis (antropogeninis) derlingumas, t.y. sudaromas tam tikras derlingumo veiksnių ir sąlygų derinys. RegimantasŠ/einys


dirbtiniai širdies vožtuvai, širdies vožtuvų protezai, įtaisai, kuriais galima pakeisti įgimtos ar įgytos širdies ligos pažeistus širdies vožtuvus. Skirstomi į mechaninius ir biologinius A. Mechaninius A sudaro karkasas su žiedu ir kojytėmis bei sklendė. Karkasas gaminamas iš lengvo ir kieto žmogaus organizmui indiferentiškų metalų lydinio. Jo žiedas, aptrauktas sintetine medžiaga, prisiuvamas prie natūralaus širdies vožtuvo žiedo, išlikusio pašalinus pažeisto vožtuvo bures. Karkaso kojytės prilaiko A sklendę, tekant kraujui reguliuoja jos judesius. Sklendė esti disko, įgaubto disko, rutulio, pusrutulio pavidalo, gaminama iš polimerų, metalo. Mechaniniai A gali funkcionuoti neribotą laiką, tačiau (kad ant jų nesusidarytų trombų), ligoniai visą gyvenimą turi vartoti antikoaguliantus. Biologiniai A gali būti su karkasu (stentuoti) ar be karkaso (nestentiniai). Šie vožtuvai gaminami iš gyvulių (kiaulės, jaučio) audinių (širdies vožtuvų, perikardo). Biologiniai A savo hemodinaminėmis savybėmis yra panašūs į natūralius širdies vožtuvus, rečiau negu mechaniniai sukelia tromboembolines komplikacijas, ligonis antikoaguliantus turi vartoti tik 2-3 mėn. po operacijos. Jų trūkumas yra biodegeneracija (nusidėvėjimas). Pirmąjį dirbtinį širdies vožtuvą ligoniui 1958 m. įsiuvo R. C. Lillehei (JAV), Lietuvoje - 196VII a. Marcinkevičius. Gediminas Kitra


dirbtinis apvaisinimas (inseminatio artificialis), specialiomis priemonėmis palengvintas pastojimas. A atliekamas 2 būdais: specialiai paruoštos spermos įleidimas į gimdą (esant gimdos kaklelio gleivių patologijai, nepakankamai spermos kokybei, lytinio gyvenimo patologijai, neaiškios kilmės nevaisingumui) ir apvaisinimas mėgintuvėlyje (esant kiaušintakių patologijai, vyrų nevaisingumui, endometriozei ar kt. priežastims), kuris gali būti netiesioginis ir tiesioginis. Hormonų injekcijomis sukėlus daugybinę ovuliaciją, iš moters kiaušidės išsiurbiama 3-12 kiaušialąsčių, jos dedamos į mėgintuvėlius su spec, terpe, į kurią pridedama paruoštos spermos. Apvaisinimui įvykus mėgintuvėlyje po 48 h blastocistos stadijos 3-4 gemalai įvedami į gimdą, kur implantuojąsi, vystosi, būna įprastas nėštumas. Kartais procedūrą tenka kartoti. tiesioginis A taikomas, kai nepavyksta netiesioginis (spermatozoidas neprasiskverbia į kiaušialąstę, vyro spermoje yratlk keli spermatozoidai arba jie nesubręsta). Tuomet į mikroskopu stebimą kiaušialąstę specialia adata įleidžiamas vienas spermatozoidas ir kiaušialąstė chem. medžiagomis sužadinama. Susidariusi zigota dalijasi iki blastocistos stadijos ir transplantuojama į gimdą. Šis metodas pradėtas taikyti daugelyje pasaulio šalių ir vadinamas intracitoplazmine spermatozoido injekcija (Lietuvoje pradėtas taikyti 2001 m. ). Pirmasis A būdu pradėtas kūdikis gimė 1978 m. liepos 26 d. Didžiojoje Britanijoje panaudojus Kembridžo universiteto gydytojo ginekologo P. Steplow ir fiziologo R. Edwardso metodą. Aleksandras Vitkus


dirbtinis inkstas, aparatas, kuriuo iš organizmo šalinami medžiagų apykaitos produktai (šlapalas, šlapimo rūgštis, kreatininas), elektrolitai, vanduo, įv. nuodai. Prijungtas prie organizmo A atlieka išskyrimo (ekskrecinę) inkstų funkciją. A veikia dializės principu. Ligonio kraujas iš stipininės arterijos (prieš procedūrą suformavus arterioveninį šunta ar fistulę) arba tuščiosios venos pro kateterį siurbamas į dializatorių. Ten jis teka tarp pusiau laidžių membranų, praleidžiančių medžiagų molekules, jonus, bet sulaikančių koloidines daleles, makromolekules, forminius kraujo elementus. Membranas iš kitos pusės skalauja druskų (dializuojantis) tirpalas, į kurį dėl koncentracijos skirtumo pereina medžiagų apykaitos produktai - vyksta hemodializė. A dalys: dializatorius, siurbliai, dializuojančio tirpalo rezervuaras, monitorius. Siurbliai varo ligonio kraują į dializatorių, apvalytą sugrąžina į veną, siurbia iš rezervuaro dializuojantį tirpalą. Hemodializę kontroliuoja monitorius. A naudojamas gydant nuo ūminio ir lėtinio inkstų nepakankamumo, apsinuodijus. Pirmą kartą A panaudojo J. Abelis (JAV) ir jo bendradarbiai per bandymus su gyvūnais. Ligoniui gydyti A pirmą kartą sėkmingai panaudojo 1943 V. Kolffas ir H. Berkas (Olandija). Lietuvoje A pradėtas naudoti 1962. BafysDainys


dirbtinis intelektas, sistemų, įrenginių, prietaisų ir įtaisų intelektualizavimo priemonės, jas nagrinėjantis mokslas. Įvairių mokslo mokyklų atstovai A traktuoja skirtingai (visuotinai pripažintos A apibrėžties nėra). Skiriamos dvi svarbiausios A, kaip mokslo, sampratos: A griežtąja ir negriežtąja prasme. Pagal dirbtinio intelekto griežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis sistemomis laikomos tik tokios, kurios iš tiesų turi mentalines būsenas, t.y. sistemos, turinčios dirbtinį protą (jis iš esmės gali skirtis nuo žmogaus proto, būti sukonstruotas visiškai kitaip ir veikti kitais principais, tokia sistema dar nesukurta). Pagal A negriežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis sistemomis laikomos tokios, kurių elgsena išoriniam stebėtojui atrodo protinga, šitokios sistemos (tokių sukurta daug - įv. robotų, šachmatais žaidžiančių sistemų ir kt.) gali neturėti mentalinių būsenų, tik imituoti jas. A negriežtąja prasme turi keletą pakraipų. Viena iš jų nagrinėja, kaip kurti sistemas, įrenginius, prietaisus ir įtaisus, automatiškai reaguojančius į iš anksto nežinomus aplinkos pokyčius. Reakcijų į tokius pokyčius negalima algoritmizuoti, todėl intelektualizuotosios sistemos privalo kaupti patirtį, ją apibendrinti, mokytis ir automatiškai tobulinti savo veikimą. Kita pakraipa nagrinėja, kaip kurti sistemas, gebančias atlikti darbus, kuriuos papr. atlieka žmogus, pvz., versti tekstus iš vienos kalbos į kitą arba žaisti šachmatais. Ši A pakraipa nagrinėja ir ekspertines sistemas, t.y. specializuotas sistemas, atliekančias ekspertų ir jų klientų tarpininkų vaidmenį. Ekspertas (juristas, medikas ar kt. specialistas) savo žinias įrašo sistemoje, klientas gauna iš sistemos atitinkamus patarimus ar nurodymus. Dar viena A negriežtąja prasme pakraipa yra tam tikrų prigimtinio intelekto aspektų (regėjimo, klausos ir kt.) kompiuterinis modeliavimas. Bendradarbiaujant su biologais ir inžinieriais siekiama sukurti įtaisus, kuriuos būtų galima pritaikyti robotams ir padėti neįgaliesiems. Kol kas nėra bendro požiūrio ir į teorinius principus, kuriais reikėtų vadovautis kuriant intelektualizuotąsias sistemas. Yra trys A teorijos: logicizmas, kognityvizmas ir konektionizmas. Logicizmo teorija (pradininkas N. Nilssonas, JAV) grindžiama prielaida, kad mąstymas vyksta atliekant formalius loginius samprotavimus, samprotaujama manipuliuojant deklaratyviosiomis žiniomis, t.y. žiniomis, išreikštomis teiginiais, užrašytais formaliąja logikos kalba, pvz., pirmosios eilės predikatų kalba. Logicistų nuomone, intelektas tapatintinas su žiniomis ir gebėjimu logiškai samprotauti. Kognityvizmo teorija (pradininkai A. Newellis ir H. Simonas, JAV) grindžiama prielaida, kad mąstymas vyksta manipuliuojant formaliomis ženklų struktūromis ir tapatintinas su problemų sprendimu. Jos sprendžiamos atliekant paiešką būsenų erdvėje. Problemos būsena vadinama tai, ką problemą sprendžianti sistema žino apie tą problemą konkrečiu laiko momentu, problemos būsenų erdvę sudaro pradinė, tikslo ir visos galimos tarpinės būsenos. Būsenai aprašyti vartojamas problemą sprendžiančios sistemos ženklynas (būsena aprašoma tam tikrais ryšiais susietų jo ženklų rinkiniu). Pritaikiusi kurį nors operatorių išjos turimo rinkinio, problemą sprendžianti sistema esamą būseną transformuoja į naują. Problema formuluojama aprašant pradinę ir tikslo būsenas, sprendžiama transformuojant pradinę būseną į tikslo būseną (papr. ne iš karto, bet per vieną ar kelias tarpines būsenas). Be to, dažnai tikslo būseną iš pradinės būsenos galima gauti keliais skirtingais būdais. Pasak kognityvistų, intelektas - tai gebėjimas aproksimuoti turimas žinias, jas panaudoti problemoms spręsti. Konektionizmo teorija (pradininkas N. Rosenblatas, JAV) siūlo intelektualizuotąsias sistemas kurti vad. konektionistinių tinklų pagrindu. Šie tinklai sudaryti iš didelio skaičiaus elementariųjų procesorių. Procesoriai veikia lygiagrečiai. Konektionistinio tinklo pavyzdys - dirbtinių neuronų tinklas (neuroniniai tinklai). Konektionistiniame tinkle žinios aprašomos priskiriant svorio koeficientus ryšiams, jungiantiems procesorius. Svarbiausioji tinklo savybė - galimybė jį apmokyti. Mokoma sprendžiant uždavinius, kurių sprendimo rezultatai iš anksto žinomi, ir keičiant tinkle ryšių svorio koeficientus tol, kol gaunamas reikiamas rezultatas. Šitaip tinklas išmokomas spręsti tam tikros klasės uždavinius. Norint spręsti kitokius uždavinius tinklą reikia apmokyti iš naujo. Konektionistų nuomone, intelektastai gebėjimas mokytis. Su dirbtiniu intelektu glaudžiai susijusi dirbtinės gyvybės teorija, siekianti kurti sistemas, kurios yra ne tik intelektualizuotos, bet turi ir kitų gyvoms būtybėms būdingų savybių (dauginasi, auga, evoliucionuoja ir kt.). Žinomiausias tokios sistemos pavyzdys - kompiuterinis virusas. A/benas Čaplimkas


dirbtinis kvėpavimas, dirbtinė plaučių ventiliacija, daromas, kai sutrinka (nutrūksta arba labai susilpnėja) normalus kvėpavimas arba jis slopinamas operacijos metu. A atliekamas naudojant ekspiracinius metodus (gaivinantysis iškvėpdamas įpučia orą į gaivinamojo kvėpavimo takus) ir A aparatus (rankinius ir automatinius). Ekspiraciniai metodai naudojami tada, kai staiga nutrūksta kvėpavimas ir nėra galimybės panaudoti aparatą. Gaivinamajam iš burnos pasalinami svetimkūniai, jis guldomas ant lygaus, kieto pagrindo (dažnai kartu reikia daryti dirbtinį širdies masažą), atlošiama galva (vienos rankos delnu iš apačios pakeliamas gaivinamojo kaklas, kita plaštaka iš viršaus dedama ant kaktos, pirštais užspaudžiamos šnervės) arba apatinis žandikaulis abiejų rankų smiliais suėmus už žandikaulio kampų pastumiamas į priekį, o smakras nykščiais atitraukiamas žemyn. Paprasčiausi įpūtimo būdai yra burna į burną (gaivinantysis įkvepia ir apžiojęs gaivinamojo burną įpučia į ją oro, tuo metu nosis turi būti užspausta gaivinančiojo skruostu arba pirštais), burna į nosį (įpučiama į nosį tuo pat metu užspaudus burną). Oras patenka į plaučius ir krūtinės ląsta išsiplečia. Kad patekęs oras galėtų išeiti, gaivinantysis trumpam atsitraukia nuo gaivinamojo burnos. Oras Įpučiamas 10-20 kartų per min kaskart įpučiant 0, 5-1 litrą oro. Rankiniai A aparatai naudojami dažniausiai skubiais atvejais. Jie susideda iš gofruotų dumplių arba elastingo maišo, vožtuvo ir kaukės. Rankinio A aparato kaukė uždedama ant burnos ir nosies. Aparatas gali būti prijungtas ir prie įkišto į trachėją vamzdelio. Spaudant dumples ar maišą į kvėpavimo takus įpučiama oro. Automatiniai A elektriniai aparatai naudojami, kai reikia ilgai daryti dirbtinį kvėpavimą, per operacijas. Jie prijungiami prie vamzdelio, įkišto į kvėpavimo takus, arba kaukės. Šiais aparatais reguliuojamas į plaučius įpučiamų dujų tūris, jų sudėtis, temperatūra, drėgnis, kvėpavimo dažnis, nustatomas kvėpavimo efektyvumas, organizmo dujų apykaita.


dirbtinis planetos palydovas, erdvėlaivis, skriejantis aplink planetą apskritimine arba elipsine orbita. Erdvėlaivius nuskraidinti prie planetos, t.p. iškelti į Žemės geocentrinę orbitą galima įv. trajektorijomis: elipsine, paraboline, hiperboline arbatlesia linija, bet energijos sąnaudų ir trukmės požiūriu ne visos trajektorijos lygiavertės. Trumpiausiai užtrunka kelionė tiesia linija, bet tam reikia daug raketinio kuro. Kuro sunaudojama mažiausiai, kai erdvėlaivis skrieja elipsine trajektorija, kuri liečia Žemės ar kt. planetos orbitą. Kai nuo Žemės paleistas erdvėlaivis įskrieja į kt. planetos traukos sferą, jo skriejimas pristabdomas specialiais stabdymo varikliais. Toliau erdvėlaivis ima skrieti orbita aplink planetą. A skriejimo aplink planetą greitis ir periodas priklauso nuo planetos masės ir A orbitos aukščio. ATLria planetas, jų aplinką ir palydovus, tarpplanetinę erdvę. A skrieja aplink Jupiterį, Marsą, Venerą, Žemę. Jokūbas Sūdžius


dirbtinis pluoštas, cheminis pluoštas, gaminamas iš celiuliozės arba jos darinių. Svarbiausi A- acetatinis pluoštas ir Tviskozinis pluoštas.


„Dirbtinis pluoštas”, acetatinių siūlų gamybos akcinė bendrovė, vienintelė Baltijos šalyse. Yra Kaune. 2002 m. pagamino apie 5500 siūlų (gamybiniai pajėgumai apie 1200 per mėnesį), apyvarta apie 30 mln. Lt, apie 630 darbuotojų (2003 m. pr.). apie 95% produkcijos eksportavo į vakarus Europą (daugiausia į Italiją), užėmė apie 30% Europos, apie 3-5% pasaulio acetatinių siūlų rinkos. 1965 įkurta Kauno dirbtinio pluošto gamykla gamino triacetatinius kompleksinius siūlus (iki 1994 m. ) ir šlapelį, 1967 pradėjo gaminti ir acetatinius kompleksinius, 1968 - tekstūruotus (putliuosius) siūlus, 1970 - megzti trikotažą. 1992 gamykla buvo privatizuota (16% akcijų turi valstybė, 2003 m. pr.) ir tapo A. 2001 m. A iškelta bankroto byla, gamyba sumažėjo, bet nesustojo. Produkcijos užsakovė ir eksportuotoja - Kauno UAB Ada vera.


dirbtinis sąnarys, įtaisas, kuriuo pakeičiamas sunkios traumos ar ligos pažeistas ir negalintis atlikti savo funkcijos sąnarys. A įstatomas po sąnarinių kaulų galų sunkių skeveldrinių lūžių, šiuos kaulus ardančių ligų, kaulų navikų, sunkios artrozės ar kt. degeneracinių sąnarių ligų, kai ligonį nuolat vargina skausmai, o sąnarys darosi mažai paslankus arba visiškai nejudrus. A gaminamas iš tam tikrų metalų (chromo, kobalto, molibdeno, nikelio, titano) lydinių, daromi ir keraminiai A. Pirštakaulių A dažniausiai gaminami iš gumos ir silikoninio audinio. Dažnai naudojami A, padengti spec, polimerinėmis medžiagomis, kurios pasižymi minimalia trintimi, kaip ir natūralus kaulų sąnarinius paviršius dengiantis kremzlinis audinys. Protezuojami klubo, kelio, rečiau - peties, alkūnės ar rankos pirštų sąnariai. Ilgainiui A organizme ima irti, kaulas, reaguodamas į kaulų čiulpų kanale esančios A dalies spaudimą, rezorbuojasi, tirpsta. A ima klibėti, tai sukelia skausmą. Tokį A tenka pašalinti. Dėl to A vengiama dėti jauniems žmonėms. Tokia operacija retai daroma ir labai seniems, nusilpusiems ar sergantiems kt. ligomis ligoniams.


dirbtinis Žemės palydovas, erdvėlaivis, skriejantis geocentrine elipsine orbita. Maksimalus skriejimo aukštis (orbitos apogėjuje) gali siekti kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Apskriejimo aplink Žemę periodas priklauso nuo vidutinio skriejimo aukščio ir gali sudaryti nuo 89 min iki kelių parų. Į orbitą aplink Žemę A iškeliamas nešančiąja raketa, kuri, pasiekusi apskaičiuotą aukštį ir greitį, atskiriama nuo A. Toliau A orbita juda iš inercijos. A tyrinėja Žemės atmosferą, jonosferą ir magnetosferą, kosminę terpę Žemės aplinkoje, matuoja Žemės taškų koordinates, jie t.p. naudojami ryšiams, meteorol. prognozėms sudaryti, kar. tikslams. Pirmuosius A paleido TSRS (Sputnik l, 1957 m. 1004, Sputnik 2, 1957 m. lapkričio 3 d. ) ir JAV (Explorer l, 1958 m. 0201, Vanguard l, 1958 m. 03 17 m. ) .


Diredavą (Dire Dawa), miestas Etiopijos rytuose, į rytus nuo Adis Abebos. 214 800 gyv. (2003 m. ). A įsikūrusi Ahmaro kalnuose, apie 1200 m aukštyje. Tarptautinis oro uostas. Cemento, siuvimo, tekstilės, maisto pramonė. geležinkelio riedmenų remonto įmonė. Kavos, galvijų, odų prekyba. Mečetė, koptų bažnyčia, karalių rūmai. A įsikūrė 1902 nutiesus Adis Abebos - Džibučio geležinkelį.


direkcija (lot. directio - kryptis). 1. Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovybė. A gali sudaryti gen. direktorius, direktorius, vykdomasis, komercijos, gamybos, ekonomikos, technikos ar kt. direktoriai, jų pavaduotojai, kiti vadovaujantieji specialistai. A sudėtis priklauso nuo įmonės, įstaigos, organizacijos struktūros ir dydžio. A svarsto įmonės veiklos įv. klausimus, priima sprendimus.


2. Įmonės, įstaigos, organizacijos pagrindinė buveinė, vadovaujančiojo personalo kabinetai. Bronislovas Maninkus


direkcionas (pranc. direction - kryptis, linkmė) : 1. Orkestro kurio nors instrumento (ar instrumentų grupės) partijos natų priedas, kuriame surašyta kitų instrumentų pagrindinės partijos, nurodyta įstojimo momentai. A gali būti naudojamas mokantis partijų be dirigento, keičiant vieną instrumentą kitu.


2. Supaprastinta (sutrumpinta) partitūra. Visų instrumentų partijos užrašomos 3-4 penklinėse C tonacija. dažniausiai taip užrašomos nedidelės pjesės pučiamųjų orkestrams. Eglė Ulienė


800


direktyva (angį., prancūzų directive < lot. dingo - nukreipiu) : 1. Aukštesnės instancijos vadovaujamasis nurodymas, potvarkis, pagrindinė nuostata, postulatas. Pvz., taip vadinamas JAV prezidento priimamas teisės aktas. A gali būti žodinė ir rašytinė. Anzelmas Katkus 2. Vienas ES antrinės teisės aktų, numatytų EB steigimo sutartyje. Leidžia ES institucijos: Europos Parlamentas kartu su ES Taryba, ES Taryba, ekonomikos A įsigalioja po 20 dienų nuo paskelbimo Europos Bendrijų ofic. biuletenyje, o pradedama taikyti valstybėms narėms direktyvos nuostatas suderinus su nacionaline teise. A gali būti skirta vienai valstybei, valstybių grupei ar visoms valstybėms narėms, t.y. jų aukščiausioms institucijoms - parlamentams ir vyriausybėms. ATLkslas - siekti, kad valstybių narių įstatymai būtų suderinti (harmonizuoti) su ES institucijų patvirtintais įv. sričių standartais ir reikalavimais, ypač z.U., draudimo, mokesčių, transporto, statistikos ir kt., arba kad būtų vykdomos iš Europos Bendrijų sutarčių kylančios pareigos. A t.p. nustato tam tikrų priemonių įgyvendinimo (pvz., prekių ar asmenų judėjimo laisvės suvaržymo panaikinimo) terminus. Direktyvose nustatyti tikslai yra privalomi valstybei narei, kuriai jie keliami, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus vyriausybės gali pasirinkti pačios. Papr. numatomas terminas (pvz., 2 m. ), per kurį valstybės narės turi imtis privalomų priemonių direktyvai įgyvendinti (priimti nacionalinės teisės aktą). Jei A laiku neįvykdoma, jos teis. galia nesikeičia. A neįvykdymas nepateisinamas valstybės vidaus, vidaus teisės nuostatomis, kt. valstybės narės nesugebėjimu įvykdyti direktyvą ir kitais atvejais.


3 (kar.). Nurodymas, nustatantis tam tikras veiksmų taisykles ar tvarką.


4 (kar.). Kovinis arba tarnybinis dokumentas, kuriame duodami nurodymai dėl kovos veiksmų rengimo ir atlikimo, kovinio rengimo, organizacinės struktūros ir kita. Gali būti operatyvinė, mobilizacinė, kovinio ir operatyvinio rengimo, užnugario ir kitokia. A, kurios nustato kariuomenės kovos uždavinius, yra koviniai dokumentai. Eugenijus Kisinas


direktoratas, didelės įmonės, įstaigos ar organizacijos direktorių kolegija, vadovaujama vyriausiojo pagal pareigas direktoriaus.


Direktorija, Rusijos valdžios institucija 1917-22. Žinomiausia - 1917 m. rugsėjo 1 d. - 25 d. veikusi Laikinosios vyriausybės 5 ministrų kolegija, vadovaujama A. Kerenskio. 1917 m. rugsėjo 1 d. A paskelbė Rusiją respublika. Direktorijomis t.p. vadintos po Spalio perversmo (1917 m. ) per 1917-1922 m. Rusijos pilietuvių karą bolševikų valdžios priešininkų sudarytos vyriausybės Sibire (Ufos direktorija, 1918 m. ) ir Ukrainoje (Ukrainos direktorija, 1918-20 m. ) .


Direktorija (Directoire), 1795 m. spalio 26-1799 m. lapkričio 09 Prancūzijos Respublikos vykdomosios valdžios aukščiausioji institucija, platesne prasme - ir šio laikotarpio respublikos valdymo forma. Įtvirtinta 1795 konstitucija, kuri suteikė turto ir sėslumo cenzais apribotą rinkimų teise vyrams ir įteisino dvejų rūmų Įstatymų leidžiamąjį korpusą: Penkių šimtų tarybą (sudarė 500 narių) ir Seniūnų tarybą (sudarė 250 narių). Kasmet buvo perrenkama 1/3 abiejų tarybų atstovų. Įstatymų leidimo iniciatyvą turėjo Penkių šimtų taryba, jos priimti nutarimai įsigaliodavo pritarus Seniūnų tarybai. Vykd. valdžią įgyvendino 5 asmenų A, kurios narius rinkdavo Seniūnų taryba iš Penkių šimtų tarybos pasiūlytų kandidatų. Kasmet vienas A narys traukiant burtus būdavo atleidžiamas ir išrenkamas naujas. A skyrė tik jai atsakingus ministrus, kitus aukštus civ. bei kar. pareigūnus, vadovavo vidaus ir užsienio politikai. A valdymui priešinosi opozicija (1796 buvo likviduotas kraštutinių radikalų vadovaujamas E N. Babeufo Lygiųjų draugijos sąmokslas). 1795 konstitucija nenumatė, kaip spręsti įstatymų leidžiamosios ir vykd. valdžios konfliktus, tad A naudodavosi kariuomenės parama anuliuoti jai netinkamiems tarybų nutarimams. Taip atsitiko 1797, kai rinkimus laimėjo monarchijos atkūrimo šalininkai (rojalistai), ir iš dalies 1798, kai buvo anuliuoti išrinktų demokratų (vad. neojakobinų) atstovų mandatai. Tokia nenuosekli centristinė politika (vad. sūpuoklių politika) negalėjo garantuoti visuomenės didesnės paramos Direktorijai, polit, prievarta ir atvirai A toleruojama korupcija diskreditavo ir ją, ir konstitucijos dem. principus. Sėkmingesnė buvo A užsienio politika: 1797 Austrija buvo priversta sudaryti naudingą Prancūzijai Campo Formio taiką, 1798 buvo surengta kar. ekspedicija į Egiptą. Kar. pergalės iškėlė Napoleoną Bonapartą, kuriuo labiau pasitikėjo polit, ir ekonomikos stabilumo siekianti buržuazija. Pasinaudojęs susiklosčiusia padėtimi Napoleonas Bonapartas įvykdė Briumero aštuonioliktosios perversmą, nušalino A, panaikino 1795 konstituciją ir įvedė 3 konsulų diktatūrą (Konsulatas). Algis Kasperavičius


Direktorija, Direktorių valdyba, Klaipėdos krašto (KK) vietos valdymo institucija, veikusi 1920-39 m. Jos teises ir funkcijas apibrėžė 1924 Klaipėdos krašto konvencija ir Klaipėdos krašto statutas. A pirmininką iš vietos gyventojų skyrė LR vyriausybei atstovaujantis KK gubernatorius. Kandidatūra buvo derinama su KK seimelio daugumos partijomis. A privalėjo įgyti Seimelio (papr. provokiško) pasitikėjimą. A tvarkė ūkio ir švietimo reikalus, valdė krašto administracinį aparatą, prižiūrėjo policiją ir teismus. Iki 1923 A turėjo 6-8, nuo 1923 - 3-5 narius. Pirmąją A 1920 m. vasario 17 d. sudarė Antantės valstybių vyr. komisaras gen. D. Odry iš 1919 vasarą THeimatbundo sudaryto priešparlamenčio (Vorparlament) narių vokiečių. Laikinuoju pirmininku paskirtas Klaipėdos miesto burmistras A. Altenbergas. m. kovo 12 d. į A buvo kooptuoti m. Lietuvos tautinės tarybos nariai lietuvininkai m. Reidys ir E. Simonaitis. 1921 m. rugpjūčio A pirmininku tapo V. Steputaitis. Remdamiesi šia A vokiečiai ir Prancūzija, Antantės vardu valdanti KK, siekė sukurti Tpreistaatą. 1923 m. sausio krašte prasidėjus sukilimui, Vyriausias m. Lietuvos gelbėjimo komitetas nušalino V. Steputaičio A ir pavedė E. Simonaičiui sudaryti naują. Sukilimo vadovų A sudaryta 1923 m. sausio 13 d. Šilutėje. Po Antantės valstybių m. vasario 2 d. notos LR vyriausybei E. Simonaitis valdžią oficialiai perdavė Antantės paskirtai V. Gailiaus direktorijai. Ji drauge su Lietuvos vyriausybės įgaliotiniais A. Smetona, vėliau J. Budriu (nuo 1924 m. spalio KK gubernatorius) administravo kraštą (iki 1925 m. rugpjūčio). 1923 m. vasario vietoj Vokietijos markės įvedė litą, m. kovo panaikino muitų sieną, muitines perkėlė prie naujos LR-Vokietijos valst. sienos per Nemuną. 1923 iš Karaliaučiaus geležinkelio direkcijos perimta KK geležinkeliai, iš Ryšių valdybos - ryšių įstaigos. Krašte 1923 m. balandžio 11 d., gegužės 11 d. ir rugpjūčio 24 d. d. įsakais įvesta dėstomoji lietuvių kalba tose mokyklose, kurių dauguma mokinių namuose kalbėjo lietuviškai. Lietuvių k. įvesta administracinėse įstaigose. Vietoj vokiečių k. pradėta rašyti abiem kalbomis. m. Lietuvos tautinė vėliava (žalios, baltos ir raudonos spalvų) patvirtinta autonominio KK vėliava. KK integravimui į LR įnirtingai priešinosi heimatbundininkai, buvo sukeltas visuotinis gyventojų streikas, kilo ūk. suirutė, maž-, lietuviai buvo priešpriešinami didžlietuviams. Vokiečiams 1924 įteikus KK gub. J. Budriui memorandumą išplėsti jų teises, V. Gailiaus A atsistatydino. Lietuvininkų veikėjo E. Borcherto sudaryta A t.p. siekė abiejų tautybių gyventojų lygiateisiškumo, tačiau tam priešinosi vokiečių partijų blokas, dėl to trumpai veikė įtakingų m. Lietuvos veikėjų E. Simonaičio, m. Reisgio ir kitų direktorijos (išskyrus provokiškas O. Kadgiehno ir A. Baldžiaus, lent.). Lietuvių sudėties A buvo kaltinamos vokiečių gyventojų teisių varžymu, atlietuvinimo spartinimu (buvo padaryta ir klaidų). Provokiškiausios A buvo O. Böttcherio, O. Schreiberio, O. Kadgiehno ir ypač nutautusiu lietuvio V. Bertulaičio (Bertuleito, ši atvirai rėmė hitlerinės Vokietijos KK užgrobimo planus). Vokiečiams nuo 1938 m. vis labiau kišantis į A reikalus, ji tenkino KK nacių partijų, Seimelio bei Vokietijos reikalavimus, pažeidinėjo Klaipėdos krašto konvenciją ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Imta persekioti mažlietuvių veikėjus ir kt. patriotus. Buvo sudarytos sąlygos inkorporuoti KK į Vokietijos Reichą. Algirdas Matulevičius, Vytautas Šilas


Lent. Klaipėdos krašto Direktorijos

Pirmininkas

Kadencija

E. Simonaitis

1923 m. sausio 13-vasario 15

V. Gailius

1923 m. vasario 15-1925 m. vasario 4

E. Borchertas

1925 m. vasario 5 d. - 1926 m. sausio 16

E. Simonaitis

1926 m. sausio 16-lapkričio 24

W. Falkas

1926 m. lapkričio 25-1927 m. sausio 4

V. Švelnius

1927 m. sausio 4- gruodžio 2

O. Kadgiehnas

1927 m. gruodžio 2 d. - 1930 m. rugpjūčio 08

M. Reisgys

1930 m. rugpjūčio 16-1931 m. sausio 1

O. Böttcheris

1931 m. sausio 8-1932 m. vasario 6

J. Tolišius

1932 m. vasario 6- vasario 27

E. Simaitis

1932 m. vasario 27-birželio 6

0. Schreiberis

1932 m. birželio 6-1934 m. birželio 28

M. Reisgys

1934 m. birželio 28- gruodžio 1 d.

J. Brūvelaitis

1934 m. gruodžio 4-1935 m. lapkričio 27

A. Baldžius

1935 m. lapkričio 27-1939 m. sausio 20

V. Bertulaitis

1939 m. sausio 20-kovo 23

Direktorijos Stilius (pranc. style Directoire), neoklasicizmo atmaina, interjero įrangos ir baldų stilius, reiškęsis Prancūzijoje 1795-1804 (Direktorijos ir Konsulato laikais). Panašus į Liudviko XVI stilių, būdinga sekimas antika, taisyklingumas, simetriškumas. Interjerai buvo puošiami egiptietiška ir antikos ornamentika (liūtai, sfinksai, lotoso žiedai) ir I respublikos simbolika (laisvės medis, susikibusios rankos). Baldai gaminti panašūs į etruskų arba graikų (Jacobo baldai). A reiškėsi ir aprangoje: moterys dėvėjo ilgas baltas sukneles, kurių kirpimas priminė klasikine tuniką, vėliau – sukneles pakeltu liemeniu. A davė pradžią prancūzų ampyrui. Žymesni kūrėjai: J. L. Davidas, J. ir F. Jacobai.


Dirgėla Petras 1947 m. vasario 21 d. Žvaginiai (Endriejavo valsčius), rašytojas. 1965-1972 m. studijavo VU. Dirbo laikraščių redakcijose, Lietuvos kino studijoje, nuo 2003 m. dirba žrn. Metai. Su broliu Povilu išleido novelių (rink. Žaibai gęsta rudenį 1971, Aistrų atlaidai 1979 m. ), apysakų (Pasimatymai 1973 m. ), romanų (Likime, keliauk sau 1976, Šalavijų kalnas 1977, Pogodalis 1978, Šermenų vynas 1980 m. ) . Ankstyvuosiuose kūriniuose vyrauja menininko emocinio ir intelektinio santykio su aplinka simboliniai apibendrinimai, vėlesniuose - ist. patriotinė problematika, tautos ir valstybės likimo apmąstymai. 1st. romanuose Kūlgrinda (1984 m. ), Joldijos jūra (1987-88 m. ), Anciliaus ežeras (1991 m. ), Senamių knygos (1997 m. ), Ceremonijų knygos (2002 m. ), Vilties pilnųjų knygos (2003 m. , trys sudaro ciklą Karalystė] ryšku sąlygiškumas, gretinami skirtingų epochų ir kraštų (Žemaitijos, Lietuvos, Baltijos regiono ir V. Europos šalių) įvykiai, realybė siejama su fantazija, lyr. metaforinis stilius - su istoriosofiniais apmąstymais. 1st. romanus sieja panaši problematika, veikėjai. Kūriniai vaikams (novelių apys. Mažas vaikelis su senelio lazda 1982 m. ) pasižymi alegoriškumu. Esė knygose (Vėtrungiškoji dalia 1986, Minijos žemė 1988, Tranų pasaulis 1990, Gyvenimo intriga 2001 m. ) apmąstoma kūrėjo misija, santykis su tradicinėmis vertybėmis ir besikeičiančiu laiku. Kūrinių išversta į anglų, lenkų, latvių, rusų kalbas. Algis Kalėda


dirgiklis, išorės arba vidaus veiksnys, sukeliantis viso organizmo, jo dalių, organų, audinių arba kai kurių ląstelių struktūros ar funkcijos reakciją (atsaką). Poveikio procesas vadinamas dirginimu, gebėjimas reaguoti - dirglumu. Pagal fizinę prigimtį A skirstomi į šviesos, garso, mech., temperatūros, pagal specializuotas jutimo sistemas - į regimuosius, girdimuosius, uodžiamuosius, lytėjimo, pagal paveldėtą arba įgytą reagavimą - į sąlyginius ir nesąlyginius, pagal dirginimo vietą - į vidaus ir išorinius, pagal poveikio stiprumą - į ikislenkstinius (nesukeliančius pastebimos reakcijos), slenkstinius (sukeliančius vos pastebimą reakciją), viršslenkstinius (A diapazonas nuo vos stipresnių iki maksimalių), maksimaliuosius (sukeliančius maksimalią reakciją) ir supermaksimaliuosius (sukeliančius skausmą). Albinas Bagdonas


Dirginčiutė Danutė Ona, Tamulienė 1942 m. balandžio 10 d. Butkaičiai (Jurbarko valsčius), dainininkė (sopranas). 1968 baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą. Nuo 1966 Kauno muzikinio teatro solistė. Vaidmenys: Santuca (P. Mascagni Cavalteria msticana), Grafienė Cedlau, Safi (J. Strausso Vienos kraujas, Čigonų baronas), Marica, Odetė, Ninon, Silva (I. Kalmano Grafienė Marica, Bajadere, Monmartro žibuoklė, Silva), Serpoletė (R. Planquetto Komevilio varpai), Katarina (V. Šebalino Užsispyrėlės sutramdymas). Viktorija (P. Abrahamo Viktorija), kiti pagrindiniai vaidmenys daugelyje repertuaro operečių ir miuziklų. Jonas Sruvens


dirglios storosios žarnos sindromas, simptomų kompleksas, kurį sukelia storosios žarnos reaktyvumo pokyčiai. Ligai prasidėti didelės įtakos turi psichinė žmogaus būklė: daugiausia serga jautrus, nervingi, apimti depresijos žmonės, kartais gali atsirasti po ilgesnio viduriavimo, gydymo antibiotikais. Skiriamos dvi A formos: spazminė ir funkcinis viduriavimas. Spazminei formai būdinga skausmas pilvo apačioje, ypač kairėje pusėje, periodiškas viduriu užkietėjimas arba viduriavimas, dažnai viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu. Išmatose gali būti daug gleivių, kartais ir šiek tiek kraujo. Kartu būna vidurių pūtimas, šleikštulys, galvos skausmas, nuovargis. Funkciniam viduriavimui nebūdinga stiprus skausmas, viduriuojama mažomis išmatų porcijomis su gleivėmis. Jį provokuoja stiprios emocijos, atsiranda iškart po valgio arba atsikėlus rytą. Gydymui skiriama dieta, raminamieji vaistai, spazmolitikai, taikoma psichoterapija.


dirglumas: 1. Gyvos ląstelės ar gyvo organizmo gebėjimas reaguoti į aplinkos poveikius. Vienas svarbiausių gyvybės požymių. Sudirgintoje audinio ar organo vietoje paprastai vyksta elektrofiziol. reakcija. Dėl šios srities ląstelių membranos joninės varžos pokyčio kinta membranos potencialas (Tbioelektriniai potencialai). Pakitę ląstelės elektros parametrai dažnai lemia jos tolesnę biochem. reakciją į dirginimą. Vienaląsčiai organizmai reaguoja į dirgiklius visa protoplazma (euglenos - šviesą juntančiomis dėmelėmis), daugialąsčiai - visomis kūno ląstelėmis (augalai, kurių dirgliausios ląstelės yra ūglių ir šaknų viršūnėse) arba spec, juntamosiomis ląstelėmis - receptoriais (gyvūnai). Augalų A reiškiasi tiropizmais ir Tnastijomis, bakterijų, žemesniųjų grybų, vienaląsčių ir daugialąsčių organizmų kai kurių ląstelių (leukocitų) A- taksiais, organizmų, turinčių nervų sistemą, A - t re tieksais. Dėl A visi gyvi organizmai palaiko nuolatinį ryšį su aplinka ir prie jos prisitaiko. 2. Jaudrumas.


dirhamas (arab. dirham < graikų drachme) : I. Jungtinių Arabų Emyratų piniginis vienetas, susidedantis iš 100 filių.

2. Maroko piniginis vienetas, susidedantis iš 100 santimų.

3. Kataro piniginio vieneto rialo 1/100 dalis.

4. Libijos piniginio vieneto Tdinaro l/1000dalis.

5. Egipto ir Sudano nesisteminis tauriųjų metalų masės vienetas, lygus 3, 12 gramo.


dirhamas, dirhamas, sidabrinė moneta, senovės arabų monetinės sistemos svarb. vienetas. Arabų monetos.


Dirichlet Peter Gustav (Peteris Gustavas Dirichlé), Le - jeune - Dirichlet 1805 m. vasario 13 d. Duren - 1859 m. gegužės 5 d. Göttingen, vokiečių matematikas. 1831-1854 m. Berlyno, nuo 1855 m. Göttingeno universiteto profesorius. Vienas analizinės skaičių teorijos kūrėjų. Įrodė teoremą, kad kiekvienoje sveikųjų skaičių aritmetinėje progresijoje, kurios pirmasis narys ir skirtumas yra tarpusavyje pirminiai skaičiai, yra be galo daug pirminių skaičių, mat. analizėje apibrėžė eilutės reliatyviojo konvergavimo sąvoką, nustatė, kada funkciją, turinčią baigtinį skaičių ekstremumų, galima išskleisti Fourier eilute. Svarbiausi darbai t.p. iš mechanikos ir mat. fizikos. Jonas Duoba


Dirichlet eilutė (Dirichle eilutė), funkcinė eilutė


Dirichlet uždavinys (Dirichlé uždavinys erdvėje) : rasti funkciją u (x, y, z), harmonine srityje r, apribotoje paviršiumi o, tolydžią uždaroje srityje r + a, o paviršiaus a taškuose (į, r/, Ē) - lygią turimai tame paviršiuje tolydžiajai funkcijai f (į, 7 m. ), Ē) : u (į, r, Ē) = / (£ r, Ē), (į, r), Ē) e a. A sąlygas tenkina stacionari temperatūra vienalyčiame kūne T, jei jo paviršiaus a taškuose palaikoma temperatūra f (į, rj, Ē). Atskiras atvejis yra A plokštumoje. Pvz., A skritulyje (polinės koordinatės rir ę) : rasti funkciją u (r, ę), harmoninę skritulyje r < R, tolydžią uždarame skritulyje r < R ir tenkinančią kraštinę sąlygą u (R, ę) =f (


u (r, m) = — / (0 m. ) ————, ——-, -,- dm, r < R. v 2nį R--2Rr (a-c) +r-


dirigavimas, atlikėjų veiklos sritis, kai vadovaujant orkestrui, chorui, ansambliui, operos trupei ar kt. kolektyvui interpretuojamas muzikos kūrinys. Dirigentas nurodo kūrinio tempą, metrą, ritmą, dinamiką, palaiko, organizuoja ansamblišką muzikavimą. A grindžiamas tam tikra rankų judesių sistema, t.p. kūno judesiais ir mimika, padedančiais dirigentui perteikti muzikantams įv. emocijas, nurodymus, reikalavimus. A technikos pagrindas yra taktavimas - metroritminės muzikos struktūros rodymas rankų mostais. Taktuojama dažniausiai dešine ranka, o kaire nurodoma dinamika, išraiška, frazuotė.

A žinomas nuo seniausių laikų liaudies (dainavedžiai) ir profesionaliojoje muzikoje. Antikoje ir vid. amžiais dažnai diriguota simboliniais plaštakų ir pirštų judesiais (Tcheironomija), mušant ritmą delnais arba kaustytu bato užkulniu. italų vienuoliui Gvidui Areciečiui reformavus natų rašybą ir išradus solmizacijq susiklostė nauja dirigavimo sistema (Gvido ranka). Simboliniais pirštų judesiais dirigentas tiksliai nurodydavo, kurią natą ir kaip reikia dainuoti. XV a., plėtojantis daugiabalsiškumui ir didėjant atlikėjų kolektyvui, ritmą dirigentas palaikydavo mušdamas taktą į žemę sunkia lazda batuta. 17-XVIII a. Italijoje ir Vokietijoje įsigalėjus skaitmeninio boso sistemai dirigento funkciją perėmė klavesinininkas ar vargonininkas (skaitmeninio boso partijos atlikėjas). Jis akordais nustatydavo tempą, kartais taktą mušdavo koja, kada instrumentams pradėti, rodydavo galva arba pirštais. XVIII a., išsiplėtus orkestro styginių grupei, pasidarė svarbus koncertmeisteris (pirmasis smuikas). Kartais diriguodamas stryku jis padėdavo skaitmeninio boso atlikėjui vadovauti ansambliškam griežimui. XVIII a. pab., nykstant skaitmeninio boso tradicijai, smuikininkas koncertmeisteris pasidarė vienintelis kolektyvo vadovas. Simf. orkestro sudėties didėjimas, vis sudėtingesnė muzikos kalba skatino dirigentą atsisakyti kitų pareigų orkestre ir tik diriguoti. Stryką pakeitė dirigento lazdelė. Nuo XIX a. vid. A pasidarė savarankiška atlikėjų meno sritis. Šiuolaikinį A pagrindė I. Moselis, C. m. von Weberis, L. van Beethovenas, H. Berliozas, F. Mendelssohnas - Bartholdy, R. Wagneris (pirmasis dirigavo atsigręžęs į orkestrą). Žymiausi XIX a. pab.-XX a. pr. dirigentai buvo H. Richteris, G. Mahleris (Austrija), A. Nikischas (Vengrija), R. Straussas (Vokietija), vėliau B. Walteris, W. Furtwangleris, O. Klempereris (Vokietija), A. Toscanini (Italija), C. Munchas, I. Markevitchius (Prancūzija), H. von Karajanas (Austrija), L. Stokowskis, E. Ormandy, L. Bernsteinas (JAV), E. Ansermet (Šveicarija), E. Napravnikas, E. Mravinskis, G. Roždestvenskis (Rusija). LIETUVOJE dirigentų (kapelmeisterių, kantorių, vargonininkų) buvo nuo 14 amžiaus. Jie vadovavo kunigaikščių, didikų rūmų, bažnyčių, vienuolynų instrumentiniams ansambliams, chorams, vienuolynų ir parapijų mokyklose mokė bažnytinio giedojimo ir kt. muzikos dalykų. XIX a. pab.-XX a. pr. dirigentais buvo daugelis lietuvių kompozitorių. Chorams vadovavo J. Naujalis, Č. Sasnauskas, m. Petrauskas, m. K. Čiurlionis, Vydūnas, A. Kačanauskas, chorams ir orkestrams - S. Šimkus, J. Tallat Kelpša, J. Gruodis, J. Karosas, K. Galkauskas, J. Indra, B. Dvarionas, J. Pakalnis. Kiti žymesni Lietuvos dirigentai - m. Bukša, K. Griauzdė, V. Marijošius, J. Kačinskas, K. Kaveckas, A. Arminas, L. Abarius, A. Jozėnas, A. Krogertas, P. Bekeris, A. Kalinauskas, J. tiedžinskas, R. Geniušas, H. Perelšteinas, A. Žiūraitis, V. Viržonis, A. Vyžintas, Ch. Potašinskas, J. Domarkas, S. Domarkas, m. Dvarionaitė, S. Sondeckis, J. Aleksa, P. Bingelis, P. Gilys, V. Miškinis, T. Šumskas, G. Rinkevičius, A. Šulčys, J. Geniušas, m. Staškus, R. Šervenikas, L. Balčiūnas. L: R. Geniušas Dirigavimas ir Lietuvon dirigentai Vilnius 1973, B. Zubrickas Tarybų Lietuvos chorvedžiui Vilnius 1984, Pasaulio lietuvių chorvedžiui Vilnius 1999, G. Schünemann Geschichte den Dirigieren Wiesbaden 1965. Rūta Gaidamavičiūtė, Aldona Juodelienč


dirigentas (vok. Dirigent < prancūzų dirigeant - valdantis, vadovaujantis), muzikos atlikėjas, interpretuotojas, muzikos kūrinio ansambliško atlikimo vadovas, vadovauja orkestrui, chorui, operos ir baleto trupės repeticijoms ir koncertams, spektakliams. Dar dirigavimas.


DirikiS Andrejs (Andrėjis Dyrikis) 1853 m. vasario 2 d. Laudona (Madonos rajonas) - 1888 m. sausio 08 Batumi, latvių visuom. veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas. 1870-1877 m. ir nuo 1882 dirbo administracinį darbą Latvijoje, 1877-1881 m. - Bulgarijoje. Lankėsi Vilniuje, Kaune, Trakuose. Mokėjo lietuvių kalbą. Bendradarbiavo laikr. Baltijos včstnesis, Balss, lietuvių žrn. Aušra. Bendravo su A. Juška, J. Šliūpu, kitais lietuvių kultūros ir tautinio sąjūdžio veikėjais. Tęsė jaunalatvių tradicijas, propagavo lietuvių ir latvių kult. bei ekonomikos bendravimą. Parašė inform, straipsnių apie lietuvių ir latvių kalbas, lietuvių kultūros draugijas, rašytojus (K. Donelaitį, A. Baranauską), lietuvių liaudies dainas, kelionių apybraižų. 1872 parašė lietuvių - latvių kalbų žodyną, 1875 - lietuvių kalbos gramatiką (neišleista, rankraščiai neišliko). Į latvių k. išvertė A. Puškino, N. Gogolio kūrinių. Silvestras Gaižiūnas, Algirdas Sabaliauskas


Dirižablestroj (Dirižablestrejus), Rusijos miesto Dolgoprudno pavadinimas 1935-38 m.


dirižablis (pranc. dirigeable - valdomas), valdomas Taerostatas su varikliu. Turi pailgą aptakų dujų (helio, vandenilio arba šilto oro) pripildytą korpusą, variklių sukamus oro sraigtus, varančius dirižablį 60-120 km/h greičiu, korpuso uodegoje jtaisytus stabilizatorius (nejudamas plokštumas) bei aerodinaminius vairus (judamas plokštumas) ir apačioje pritvirtintą gondolą su valdymo kabina, keleivių, įgulos, degalų ir įrenginių patalpomis. Varikliai su oro sraigtais pritaisyti prie korpuso arba gondolos. A būna standieji (korpusas metalinis), pusstandžiai (korpusas - metalinis karkasas, aptrauktas audeklu) ir minkštieji (korpusas iš audeklo). Pusstandžiai ir minkštieji formą išlaiko dėl dujų slėgio. A gali manevruoti ore - kilti, kyboti ir vertikaliai leistis. Valdomas stabilizatoriais, aerodinaminiais vairais, keičiant variklių traukos kryptį bei aerodinaminę keliamąją jėgą. Pirmąjį A 1852 m. pastatė A. Giffard as (Prancūzija). A tūris buvo 2, 5 tūkst. m, oro sraigtą suko 2, 2 kW galios garo mašina. F. Zeppelinas (Vokietija) 1900 sukonstravo standųjį karkasinį A (pirmojo A tūris 11, 3 tūkst. m, skridimo greitis 28 km/h). Per Pirmąjį pasaulinį karą A buvo naudojami bombardavimui, žvalgybai, povandeninių laivų ir minų paieškai.


1   ...   189   190   191   192   193   194   195   196   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом