Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница191/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   187   188   189   190   191   192   193   194   ...   197


Dionisij (Dionisijus) apie 1440 m. fpo 1503, rusų tapytojas. Maskvos mokyklos. Dirbo su padėjėjais, nuo 9 dešimtmečio pr. - su sūnumis Feodosijumi ir Vladimiru. Nutapė ikonų (Dievo motina Odigitrija 1482, Nukryžiavimas 1500 m. ), freskomis dekoravo Maskvos kremliaus Dievo Motinos Ėmimo į dangų soborą (1479-81 m. ), Volokolamsko vienuolyno Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvę (po 1485 m. ), Feraponto vienuolyno (Vologdos sritis) Dievo Motinos Gimimo cerkvę (1500-1503 m. ). Kūriniams būdinga muzikalus ritmas, gracingos ištęstų formų figūros, skaidrus švelnių spalvų, subtilių derinių koloritas, iškilmingumas. Turėjo daug sekėjų. Aleksandras Indriulaitis


Dionisijai (Dionysioi), Sirakūzų tironai. Dionisijas I Vyresnysis (apie 432-367 p.m.e.), tironas nuo 406. Iškilo per karą su Kartagina (408-405 m. ) ir užgrobė valdžią. Rėmėsi samdyta kariuomene. 398-367 iš Kartaginos atėmė didesniąją dalį Sicilijos ir įsitvirtino P. Italijoje bei Korsikoje. Rėmė Spartą šiai kovojant su Bojotijos sąjunga. Rašė eilėraščius, tragedijas. Dionisijas II Jaunesnysis, tironas 367-357 m. ir 346-344 m. Dionisijo I Vyresniojo sūnus. Rėmėsi kariuomene. Per žygį į pietus Italiją (apie 357 m. ) Sirakūzus užvaldė jo giminaitis Dionas. 346 m. valdžią susigrąžino. 344 m. pasidavė į nelaisvę Sirakūzus apgulusiam Korinto karvedžiui Timoleonui (jį pakvietė sirakūziečiai, nepatenkinti tirono žiauriu valdymu). A ištremtas į Korintą tapo deivės Kibelės žyniu.


Dionisijas Aleksandriėtis, Dionisijas Didysis (lot. Dionysius) fapie 265, vyskupas. Šventasis (šventė - lapkričio 17 m. ) . Žymiausias 3 šimtmečio teologas. Kilęs iš pagonių šeimos. Sekė Origeno mokymu, neoplatonizmo šalininkas. Nuo 232 m. vadovavo katechetų mokyklai. 247 m. išrinktas Aleksandrijos vyskupu. 257-262 buvo ištremtas. Rūpinosi Bažnyčios vienybe. Dalyvavo diskusijose apie Švč. Trejybės dogmą, sprendė atgailos, pasninko trukmės klausimus. Išliko A veikalų (Apie prigimtį, Apie pažadus, Paneigimas ir apgynimas) ir laiškų fragmentų.


Dionisijas Areopagitas (Dionysios Areopagita), I a., šventasis (šventė - rugsėjo 9 m. ) . Manoma, buvo pirmasis Atėnų vyskupas, prieš tai - areopago narys. Biblijoje minima, kad apaštalas Paulius atvertė jį į krikščionybę (Apd 17, 34 m. ) . A vardu VI a. buvo paskelbti Tareopagitikai, jų autorius vėliau buvo pavadintas Pseudodionisiju Areopagitu. Algirdas Bimbiris


Dionisijas Halikarnasietis (Dionysios Halikarnasseus), I a. p.m.e., senovės graikų retorikas, istorikas. Gimė Halikarnase (M. Azija). 30-8 p.m.e. gyveno Romoje. Retorikos veikalai: Apie žodžių sanklodą (nagrinėjo žodžių parinkimo, derinimo, periodų formavimo, garsų semantikos klausimus), Apie sekimą (išliko tik fragmentai), Apie senovės oratorius, Apie Demosteną, Apie Tukidido stilių, 2 kiti veikalai dingo. Pasisakė prieš azijinį stilių. 1st. veikale Apie Romos senovę (20 kn., išliko 1-9 knygos, 11 knygos fragmentai) aukštino romėnų dorines vertybes, Romos valst. santvarką. Dalia Dilytė


Dionisijas Mažasis (lot. Dionysius Exiguus) «apie 470 Skitija fapie 550 m. Roma, teologas, pirmojo krikščioniško kalendoriaus sudarytojas. Gerai išmanė Šv. Raštą, kanonų teisę, matematiką, astronomiją. 496 atvyko į Romą, tvarkė popiežiaus archyvą. 525 popiežiaus Jono I prašymu apskaičiavo Jėzaus Kristaus gimimo metus ir sudarė kalendorių (galiojo iki popiežiaus Grigaliaus I Didžiojo reformos). A iš bažn. kanonų (įėjo apaštališkieji kanonai, Bažnyčios susirinkimų nutarimai) ir popiežių dekretų rinkinių sudarė bažnytinių kanonų kodeksą (Codex Canonum Ecclesiasticorum), jis turėjo įtakos Vakarų bažnytinės teisės plėtotei. Į lot. kalbą išvertė Proklo, Kirilo Aleksandriečio, Grigaliaus Nisiečio ir kitų Rytų bažnyčios autorių tekstų. Algirdas Bimbiris


Dionisijas Trakietis (Dionysios Thrax) apie 170 190 p.m.e., senovės graikų gramatikas. Sekdamas Aristarchu parašė Homero ir kt. autorių kūrinių komentarų, filol. traktatų, graikų kalbos gramatiką Gramatikos mokslas (seniausia žinoma antikinė gramatika). Joje apibendrinti ankstesnių mokslininkų teiginiai, nagrinėjami fonetikos, morfologijos, stilistikos klausimai. Šia gramatika buvo naudojamasi vid. amžiais ir Renesanso epochoje, pagal jos modelį parašytos vėlesnės indoeuropiečių kalbų gramatikos. Audronė Kairienė


Dionisijos (gr. Dionysia), senovės graikų šventė dievo Dioniso garbei. Dalyviai, apsirengę ožkenomis, vaizduodavo Dioniso palydovus satyrus, atlikdavo ditirambus - Dionisą šlovinančias dainas. A baigdavosi triukšmingomis eitynėmis su dainomis, šokiais, išgertuvėmis. Atikoje buvo švenčiama kelios A. Didžiosios, arba Miesto, A vykdavo kovo pab.-balandžio pr., VI a. p.m.e. jos tapo Atėnų valst. švente. Trukdavo 6 dienas, jų metu varžydavosi chorai, dramaturgai, aktoriai. Nuo 534 p.m.e. buvo vaidinamos tragedijos, nuo 487 p.m.e. ir komedijos. Mažosios, arba Kaimo, A vykdavo gruodžio pab.-sausio pr., atidarius statines su šviežiu vynu. Jose buvo kartojamos mieste jau vaidintos dramos. Per sausio pab.-vasario pr. Lenajų šventę spausdavo vyną, vaidindavo naujas komedijas. Vasario pab.-kovo pr., vyno pilstymo proga, buvo švenčiamos Antesterijos - gėlių ir mirusiųjų paminėjimo šventė, kuri trukdavo 3 dienas. Pirmą dieną atidarydavo vyno statines, antrą - archonto žmona Atėnuose simboliškai būdavo išleidžiama už vyro Dioniso, trečią - stalus apstatydavo puodais ir kviesdavo į svečius mirusius giminaičius. Per Okst orijas, švenčiamas baigus nuimti vynuogių derlių, vykdavo jaunuolių varžybos. Aleksandra Teresė Veličkienė


Diop Birago (Biragas Diopas) 1906 m. gruodžio 11 d. Dakaras - 1989 m. lapkričio 25 d. ten pat, Senegalo rašytojas. Rašė prancūzų kalba. 1929-1933 m. studijavo veterinariją Tulūzos universitete. Dirbo veterinaru, dipl. darbą. 1961-1965 m. ambasadorius Tunise. Parašė afrikiečių liaudies pasakojimais ir legendomis pagrįstų prozos kūrinių (rinkiniai Amadou Koumbos pasakos (Les Contes d Amadou Koumba 1947 m. , Naujos Amadou Koumbos pasakos (Les Nouveaux contes d Amadou Koumba 1958 m. , Pasakos ir lavanos (Contes et lavanes 1963, Avos pasakos (Contes d Awa 1977 m. ), eilėraščių (rink. Atošvaistės ir prošvaistės (Leurres et lueurs 1960 m. ), autobiografinių knygų. Kūryboje atsispindi afrikiečių gyvenamojo meto realijos, tradicijos, kult. gyvenimas. Lietuvių kalba išleista A kn. Kiškio išdaigos (1966 m. ) . Gvidonas Bankus


Diop David (Davidas Diopas) 1927 m. liepos 09 Bordeaux (Prancūzija) - 1960 m. rugsėjo 6 d. Dakaras, Senegalo poetas. Rašė prancūzų kalba. Prancūzijoje studijavo mediciną, istoriją ir literatūrą. Poezijoje (rink. Grūstuvo smūgiai (Coups de pilon 1956 m. ) raginama kovoti prieš kolonializmą, tikima Afrikos ateitimi, ryšku afrikiečių tautosakos elementai. Žuvo per lėktuvo katastrofą. Gvidonas Bankus


diopsidas (T di. + graikų opsis - vaizdas pasirodymas), silikatų klasės piroksenų grupės mineralas, grandininis silikatas CaMg[Si, OJ. Su žadeitu, hendenbergitu sudaro izomorfines eiles. Kristalai monoklininės singonijos, stulpelių formos, dažnai sudaro grūdėtus agregatus. Pilkai žalias, pilkas, geltonas. Blizgesys stiklo, riebus. Kietumas 5, 5-6. Tankis 3270-3380 kg/m3. Randamas magminėse uolienose - ultramafituose, gabroiduose, dioritoiduose, intarpų pavidalu - bazalte, andezite, metamorfinėse uolienose - skarnose, ragainiuose, eklogite.


dioptrija (gr. dioptenö - atidžiai žiūriu), dpt, optinės sistemos laužiamosios gebos SI vienetas. Atitinka lęšio laužiamąją gebą, kai jo židinio nuotolis yra 1 metras, 1 dpt = 1 m- .


Dior Christian (Kristianas Dioras) 1905 m. sausio 21 d. Granville (Žem. Normandija) - 1957 m. 1024 Montecatini (Toskana), prancūzų drabužių dizaineris. Studijavo politologiją, savarankiškai mokėsi dailės. Nuo 1938 m. bendradarbiavo su R. Piguet, nuo 1941 m. su L. Lelongo mados namais. 1946 m. įkūrė savo mados namus Paryžiuje. Kūrė daugiausia drabužius moterims pabrėždamas moteriškumą, romantiškumą, kolekcijos Nauja išvaizda (1947 m. , išryškinta talija ir platūs sijonai), Klasikinis kostiumas, Balerinos sijonas (abi 1954 m. ), A ir Y raidės siluetas (1955 m. ). Nuo 1990 C. Dioro mados namai (nuo 1996 jiems vadovauja J. Gallianas) yra vieni pelningiausių Europoje. Lijana Šatavičiūtė


diorama (gr. fdia. + horama - vaizdas) : l.Iliuzionistinis paveikslas, tapytas ant abiejų pusiau permatomos plokštumos pusių. Tokiam paveikslui būtinas dirbtinis apšvietimas. Keičiant apšvietimo kryptį ir stiprumą keičiasi vaizdas. Pirmąją A 1822 Paryžiuje sukūrė L.-J.-M. Daguerre as. A naudojama scenografijoje uždangoms, scenos fonui, norint sukurti skirtingo paros laiko, oro permainų, perspektyvos gilumos įspūdį.


2. Panoramos rūšis - horizontaliai ištęstas, puslankiu išlenktas didelio formato paveikslas (tapyba, fotografija), vaizduojantis panoraminę (kartais fragmentinę), dažniausiai batalinę, mit., biblinę sceną. Priešais paveikslą komponuojami butaforiniai arba realūs daiktai, taikomas apšvietimas. A įrengiama jai skirtame paviljone su apžvalgos aikštele. Pirmąją A Edinburge sukūrė dailininkas R. Barkeris. Ypač išplito XIX a. XX a. pr. Rusijoje pirmąsias A sukūrė F. Rūbo (Sevastopolio gynyba Sevastopolyje, 1905, atnaujinta 1954 m. , Borodino mūšis Maskvoje, 1912, atnaujinta 1962 m. ) ir m. Grekovas. Dioramos įrengiamos muziejų ir parodų salėse, Lietuvoje nepaplito. Lijana Šatavičiūtė


Diori Hamani (HamanisDioris) 1916 m. birželio 6 d. Soudoure, netoli Niamėjaus) - 1989 m. balandžio 23 d. Rabatas, Nigerio valstybės veikėjas. 1936 baigė mokytojų koledžą Dakare. 1946 m. su kitais įkūrė Nigerio pažangiąją partiją, 1951-1974 m. jos gen. sekretorius. 1958-1960 m. Nigerio auton. respublikos ministras pirmininkas. Sudarė vienos partijos vyriausybę. 1960-1974 m. Nigerio Respublikos prezidentas. Tarpininkavo sprendžiant konfliktus Afrikoje (pvz., 1967-1970 m. Biafros karas Nigerijoje). Per kar. perversmą nuo valdžios nušalintas. 1974-1980 m. kalintas. 1980-1987 m. buvo namų arešte. 1987 emigravo į Maroką.


dioritas (pranc. diorite < graikų diorizö - atskiriu), magminė intruzinė vid. rūgštumo uoliena. Susidaręs iš plagioklazo, kartais su kalio-natrio feldšpatų (ortoklazo, mikroklino), kvarco, raginukės, pirokseno, biotito priemaišomis. Struktūra grūdėta. Tekstūra tolygi. Pilkas, tamsiai pilkas arba žalsvai pilkas. A dažniausiai sudaro nedidelius intruzinius kūnus - lakolitus, fakolitus. Naudojamas statyboje. Lietuvoje A yra prekambro kristaliniame pamate (Randamonių masyvas prie Druskininkų) bei rieduliuose, kuriuos ledynas atnešė iš Baltijos skydo.


Dioskūrai (Dioskuroi), graikų mitologijoje Dzeuso ir Spartos karalienės Ledos sūnūs - mirtingasis Kastoras ir nemirtingasis Polideukas. Atliko daug žygdarbių (dalyvavo argonautų žygyje, namo sugrąžino Tesėjo pagrobtą seserį Helenę, dalyvavo Kalidono medžioklėje). Kastorui žuvus Polideukas išprašė Dzeuso leisti pasidalyti su broliu nemirtingumu. Nuo tada broliai pakaitomis vieną dieną būna požemio karalystėje, kitą - Olimpe. Buvo laikomi Spartos valstybės ir jūrininkų (jiems rodydavo kelią Dvynių žvaigždynu) globėjais. A kultas buvo populiarus visoje Graikijoje. Aleksandra Teresė Veličkienė


Diouf Abdou (Abdu Diłfas) 1935 m. rugsėjo 7 d. Louga (S.v. Senegalas), Senegalo valstybės veikėjas. Teisininkas. 1959 m. baigė Paryžiaus universitetą. Nuo 1961 Senegalo socialistų partijos narys (iki 1976 Senegalo pažangioji sąjunga), nuo 1978 gen. sekretorius. 1968-1970 m. planavimo ir pramonės ministras. 1970-1981 m. ir 1983-1991 m. ministras pirmininkas. 1981-2000 m. Senegalo prezidentas, valdė autoritariniais metodais. 1981 įvedė kariuomenę į Gambiją. 1982-1989 m. irSenegambijos prezidentas. 1985-1986 m. buvo ir Afrikos vienybės organizacijos pirmininkas.


Dlourbel (Diurbčlis), miestas Senegalo vakaruose, apie 145 km į rytus nuo Dakaro, administracinis regiono centras. 120 500 gyv. (2003 m. ). Per A eina Dakaro-Kaolacko geležinkelis. Z.U. rajono prekybos centras. Spaudžiamas žemės riešutų aliejus. Mečetė.


DJpas Negoras Pangeranas P. Dipo Negoro.


Dipilono vazos, grupė sen. graikų vazų, dekoruotų geometrinio stiliaus tapyba. Puoštos meandru, trikampiais, rombais, zigzagais, svastikomis, brūkšneliais, išdėstytais ritmiškai horizontaliomis juostomis, kartais paįvairintos schemiškomis žmonių (raudotojų, mirusįjį palydinčiųjų, medžiotojų) figūrėlėmis. Buvo iki 2 m aukščio. Kurtos 850-700 p.m.e. Atikoje. Naudotos laidojimo apeigose, kartais statytos kaip antkapiai. Aptiktos Atėnų nekropolyje prie Dipilono vartų (iš čia pavadinimas). Žymiausiatl, 75 m aukščio vad. Dipilono vaza (VIII a. p.m.e.). LijanaŠatavičiūtė


dipleurulė (Tdi. + pleura), dygiaodžių ankstyvoji lerva. Kūnas ovalus, dvišalės simetrijos. Pilvinėje pusėje yra aplinkburninis įdubimas, kurio viduryje yra burna. Žarnynas susideda iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. A gyvena pelagialėje. Iš skirtingų klasių dygiaodžių A išsivysto nevienodos lervos (iš jūrų žvaigždžių - bipinarijos, holoturijų - aurikuliarijos). Algirdas Mackevičius


diplodiozė, augalų liga. Sukelia Diplodia genties grybai. Augalai darosi dėmėti, pūva. Dėmės rudos, su gausiais juodais taškelių pavidalo vaisiakūniais (piknidžiais). A serga abrikosai, gvazdikai, kanapės, kukurūzai, rožės, svarainiai. Zigmas Vinickas


diplodokai (Diplodocus), zauropodų (Sauropoda) pobūrio iškastinių roplių gentis. 3-4 rūšys. Rasti Šiaurės Amerikoje, viršutinės juros dariniuose. Kūnas apie 25 m ilgio. Kaklas ir uodega labai ilgi, galva maža. Dantų mažai, jie menkai išsivystę. A mito augalais, vaikščiojo 4 kojomis.


diplofazė (gr. diploos - dvigubas + fazė), organizmo gyvenimo ciklo tarpsnis, kai ląstelės turi dvigubą (diploidinį) chromosomų rinkinį, fazė tarp zigotos (susidaro diploidas) ir mejozės. Gyvenimo cikle A kaitaliojasi su Thaplofaze (ląstelės turi viengubą chromosomų rinkinį). Aukštesniųjų eukariotų raidoje dažnai vyrauja A, žemesniųjų eukariotų - haplofazė. Vytautas Ranče/is


diploidas (gr. diploos + eidos - pavidalas), branduolys, ląstelė ar organizmas su dviem haploidiniais chromosomų rinkiniais, arba genomais. A yra zigota niš jos kilusios somatinės ląstelės. Žmogaus ir gyvūnų (išskyrus hermafroditus) vienas chromosomų rinkinys yra paveldėtas iš motinos, kitas - iš tėvo. Hermafroditų gyvūnų irsavidulkių augalų abu chromosomų rinkiniai yra paveldėti iš to paties individo. Vytautas Rančelis


diplokokai (gr. diploos + kokkos - grūdas), rutulio formos bakterijos, kurios pasidalijusios lieka sukibusios poromis.


diplokokozė (diplococcosis), diplokokinė septicemija, infekcinė gyvulių, dažniausiai jauniklių, liga. Sukelia diplokokas Diplococcus septicus. Veršeliai užsikrečia per kvėpavimo takus, paršeliai ir ėriukai - per virškinamąjį traktą. A sergama retai. Imliausi iki 2, 5 mėn. jaunikliai. Sergantiems jaunikliams būna sepsis arba plaučių, žarnų ir sąnarių uždegimas, suaugusiems gyvuliams - endometritas, mastitas. Lietuvoje dažniau serga paršeliai ir ėriukai. Gydoma imuniniu serumu, antibiotikais, jaunikliai skiepijami. Vytautas Štuikys


diplomas (gr. diplomą - lapas, dokumentas (dvilinkas) ) : 1. Asmens įgytą profes. kvalifikaciją arba profes. kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį, t.p. mokslo laipsnį liudijantis ofic. dokumentas. Išduodamas baigus pagrindines, specialiąsias profesines, magistrantūros, meno aspirantūros studijas, apgynus daktaro disertaciją.


2. Pažymėjimas, įteikiamas įv. konkursų, sporto varžybų, parodų laimėtojui ar prizininkui.


diplomatas (pranc. diplomate < graikų diplomą), valstybės užsienio santykių tarnybos (užs. reikalų ministerijos, diplomatinių ir konsulinių įstaigų) darbuotojas, tiesiogiai palaikantis valstybės oficialius santykius su užsienio valstybe ar tarpt, organizacija ir turintis valstybės nustatyta tvarka jam suteiktą diplomatinį rangą. Būdamas užsienyje turi diplomatinius imunitetus ir privilegijas. Dipl. atstovybės personalo narys arba misijos vadovas (paga11961 Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių) dar vadinamas dipl. agentu. Audrius Faksas


diplomatija (pranc. diplomatie < graikų diplomą), valstybės institucijų ir pareigūnų, vykdančių užsienio politiką ir atstovaujančių valstybei užsienyje, oficiali veikla, pagrindinė valstybės užsienio politikos įgyvendinimo priemonė. Ja siekiama užsienio politikos tikslų - dialogo būdu spręsti valstybių santykių problemas, ginti valstybių ir jų piliečių bei jurid. asmenų interesus kt. valstybėse remiantis diplomatinės teisės normomis. Dipl. veiklos svarb. formos: valstybių oficialių santykių palaikymas (diplomatiniai santykiai), tiesioginiai valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai valstybių tarptautinių santykių problemoms aptarti ir spręsti, nuolatinis atstovavimas valstybės interesams užsienio valstybėse ir tarpt, organizacijose (T diplomatinės atstovybės), derybos, pasitarimai, konferencijos, bendravimas šiuolaikinėmis telekomunikacijų priemonėmis. Diplomatinę veiklą vykdo valstybių ir vyriausybių vadovai, dipl. atstovybių personalas (f diplomatinės klasės, diplomatiniai rangai) ir kitų aukščiausių valdžios institucijų darbuotojai, atsakingi už užsienio politikos formavimą ir jos įgyvendinimą. Audrius Faksas ISTORIJA. A užuomazgų buvo ikiistoriniais laikais, kai gentys tardavosi dėl medžioklės, mainų, vedybų. Pirmieji dipl. veiklos rašytiniai pavyzdžiai yra iš XIV a. p.m.e. Egipto. VIII a. p.m.e. dipl. atstovybės buvo Kinijoje, IV a. p.m.e. - Indijoje. 3 tūkstantmetyje p.m.e. dėl dažnų santykių tarp Mesopotamijos miestų pirmąja dipl. kalba tapo akadų, vėliau aramėjų kalba. Šiuolaikinių tarptautinių santykių tradicijų ištakos siekia senovės Graikiją. Ryškiau A reiškėsi ėmus rengti Olimpines žaidynes (nuo 776 p.m.e.). Vėliau atsirado amfiktionijos - genčių ir polių rel. sąjungos, kurios VI a. p.m.e. tapo tarpvalst. santykių centrais. Amfiktionijose veikė pasiuntinybės, jose nuolat dirbantieji turėjo neliečiamumo statusą. Graikai turėjo konsulinius agentus (proksenus) - miesto-valstybės atstovus, nuolat reziduojančius kitame krašte. Jie rinkdavo prekybos informaciją. Romos laikais valstybės pasiuntinius vadino legatais, jie perėmė daugumą graikų A papročių. Tarpt, sutartims sudaryti romėnai ėmė taikyti savąją vidaus teisę. Jos pagrindu pradėjo formuotis tarpt, teisė. Pirmieji profesionalūs diplomatai atsirado Bizantijoje. Nuo XII a. iš jų pradėta reikalauti rinkti informaciją apie šalis. Tas žinias Bizantija naudodavo tarpusavyje kiršindama vis stiprėjančius savo priešus, iš čia kilo tradicija pasitelkus A kompensuoti valstybės galios stoką. Greta Bizantijos tradicijas aktyviausiai plėtojo Katalikų bažnyčia. Ji plačiai naudojo A kovodama su Šv. Romos imperatoriais. Bažnyčios pastangomis išliko antikos laikų tradicija pasiuntinius laikyti neliečiamais asmenimis. Dar nuo VI a. popiežiaus pasiuntiniai svarbesnėms misijoms, arba legatai, svečios šalies valdovui turėjo įteikti įgaliojimo arba akreditavimo rastus ir gauti jo sutikimą (akreditaciją) reziduoti. Pasaulietiniai valdovai tarpusavio ryšius palaikydavo per pasiuntinius, kurie neturėjo legatų galios (buvo įgalioti spręsti tam tikras problemas, tačiau nebuvo savo valdovo atstovais). Plėtojantis prekybai ir daugėjant reikalų tolimuose kraštuose buvo atgaivinta senovės romėnų prokuratoriaus pareigybė, jis tvarkė prekybos reikalus, tačiau nuolatos nerezidavo. XII a. Italijoje, XIII a. Prancūzijoje, XIV a. Anglijoje atsirado ambasadoriai (taip vadino asmenis, atliekančius įvairius karaliaus pavedimus), kurie iki XIX a. pr. turėjo tik ribotus įgaliojimus (pvz., negalėjo reikalauti, kad asmeniškai priimtų šalies, kurioje reziduoja, valdovas).

Po Kryžiaus žygių plėtėsi V. Europos ryšiai su Rytais. Bizantijos pavyzdžiu šių šalių pasiuntiniai gaudavo raštiškas instrukcijas, pasiuntinybėse pradėta kaupti archyvus. Pasiuntinybės buvo laikinos (veikdavo nuo 3 mėn. iki 2 metų), tik 14-XV a. Italijos miestai-valstybės (Venecija, Milanas, Mantuja) tarpusavio santykiams palaikyti įkūrė nuolatines. Renesanso laikotarpiu ryšiai tarp Italijos valstybių labai padažnėjo, Europos A centru tapo Roma. Italijos valstybių dipl. tradicijos XVI a. išplito visoje Europoje, tačiau dėl Reformacijos laikotarpio karų tvirčiau neįsigalėjo. 1625 olandų teisininkas H. Grotius išspausdino traktatą Apie karo ir taikos įstatymus (De Jure Belli ac Paeis), kuriame suformulavo valstybių suverenumo ir suverenių valstybių lygybės principus. Traktatas tapo šiuolaikinės dipl. sistemos teor. pagrindu. Prie sistemos kūrimo prisidėjo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII pirmasis ministras kardinolas A. J. de Richelieu, 1626 įsteigęs pirmąją šiuolaikišką užsienio reikalų ministeriją. Pasak jo, A turinti įgyvendinti ne tiek valdovų, kiek jų pavaldinių interesus, mažiau paisyti etinių ar rel. sentimentų. Tokie A principai padėjo sudaryti katalikiškos Prancūzijos ir protestantiškų valstybių sąjungą, kuria Prancūzija rėmėsi kovodama su pagrindinevaržove - Austrija. Po Trisdešimties metų karo (1618-48 m. ) Europoje jau susikūrė pasiuntinybių ir ambasadų tinklas. Ryšiams su šiuo tinklu palaikyti 1641 m. Anglijoje atsirado pirmoji kurjerių tarnyba. Dipl. pareigos tapo prestižinės, jais daugiausia buvo aristokratai. XVII a. Europoje tapo įprasta karus baigti taikos kongresais. Nusistojo ir A terminija: ambasadoriais buvo vadinami tik karalių (išimtis - Venecijos respublika) pasiuntiniai. XVIII a. lot. kalbą, kuri nuo viduramžių V. Europoje buvo oficiali dipl. kalba, pakeitė prancūzų kalba (kaip oficiali A kalba vartota iki XX a. pr., vėliau diplomatijoje įsigaliojo kalbų lygiateisiškumo principas).

Per XVIII a. A priemonėmis buvo stengiamasi palaikyti didžiųjų jėgų - Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Austrijos ir Prūsijos - balansą. Po Napoleono I karų šią problemą tarpt, mastu pirmąkart sprendė Vienos kongresas (1814-15 m. ) - vienas svarbiausių XIX a. A istorijos įvykių. Per jį laimėjusios valstybės įkūrė Šventąją sąjungą. Jos nariai svarstydavo svarb. tarpt, problemas. Vienos kongrese pradėtos kurti ir dipl. procedūrų taisyklės. Nustatytos (galiojo iki 1961 m. ) 4 dipl. atstovavimo kategorijos (klasės) : 1 m. ) ambasadoriai, popiežiaus nuncijai, pasiuntiniai (legatai), 2 m. ) įgaliotieji ministrai ir nepaprastieji įgaliotiniai, 3 m. ) reziduojantys ministrai, 4 m. ) reikalų patikėtiniai (charge d affaires). Ambasadoriaus rango pasiuntiniais keitėsi tik didžiosios valstybės, mažųjų valstybių interesų menkai paisyta. 1815 įvyko pirmoji ambasadorių konferencija. Per visą XIX a. diplomatai tobulino Vienoje nustatytą Europos jėgų balanso sistemą, kuri, nepaisant Krymo karo (1853-56 m. ), karų dėl Vokietijos bei Italijos suvienijimo, padėjo išvengti visą žemyną apimančio konflikto. 1878 ir 1884-1885 m. Berlyno konferencijose toliau buvo plėtojama tarpt, teisė. Tarpt, susitikimuose karalius galutinai pakeitė ministrai. Į tarpt, gyvenimą įsitraukus Lot. Amerikos valstybėms, Japonijai ir Kinijai, pastarosios perėmė europietiškojo dipl. protokolo taisykles. Europoje įsigalėjusį dipl. kodeksą 1896 patvirtino ir JAV. Pagerėjus susisiekimui ir informacijos perdavimui (atsirado telegrafas) dipl. veikla suaktyvėjo, tačiau šios profesijos atstovų buvo nedaug (Europos diplomatai pažinojo vienas kitą).

Nuoseklią A raidą sutrikdė 1917 įvykiai Rusijoje. Bolševikų vyriausybė panaikino dipl. rangus, išspausdino slaptąsias tarpt, sutartis, nepaisė formalaus nesikišimo į kt. šalių vidaus reikalus principo, atvirai ragino kt. šalių darbininkus kovoti su savo vyriausybėmis. Antra vertus, Sov. Rusija pirmoji dipl. misijos vadovu paskyrė moterį (A. Kolontaj, 1923, iki tol A buvo tik vyrų profesija). Po I pasaul. karo A pakito kokybiškai, buvo mažiau slaptumo, daugiau dem. kontrolės. Tarpt, santykiams reguliuoti įkurta įv. tarpt, institucijų. 1919 Paryžiaus konferencijoje įkurta Tautų sąjunga - pirmoji nuolatinė pasaulinė tarpt, organizacija. Ji turėjo specializuotas tarnybas (Visuotine pašto sąjungą, Mandatų komisiją, Tarptautine darbo organizaciją), kurios praplėtė A veiklos sritis. Profesionalūs diplomatai nustojo būti vieninteliais tarptautinių santykių arenos žaidėjais. Tautų sąjunga netapo veiksmingu organu iš dalies dėl to, kad to meto Europos kraštų viešoji nuomonė A nelaikė priemone šalių interesams derinti, tarpt, ginčuose labiau siekta trumpalaikių pergalių. Atsiradusios totalitarinės valstybės tarpt, bendravimo normų laikėsi tik tiek, kiek tai joms buvo naudinga. Dem. šalių A nesugebėjo sutrukdyti kilti II pasaul. karui. Po jo dėl paspartėjusios technol. pažangos tarptautiniai santykiai tapo aktyvesni. Per Šaltąjį karą A svarb. tikslas buvo mažinti brand, karo grėsmc, pagrindine veiklos forma tapo konferencijos ir pasitarimai (problemos buvo aptariamos, bet nebuvo sprendžiamos). Dauguma svarb. diskusijų vyko Jungtinėse Tautose (įkurta 1945 m. ). Pagausėjo tarptautinių organizacijų, išsiplėtė ir A funkcijos. Atstovybėse atsirado daug įvairių veiklos sričių specialistų (atašė) ir patarėjų, kurie padeda reguliuoti visapusius šių laikų valstybių santykius. L: G. A. Craig, G. L. Alexander Force Statecraft: Diplomatic Problems of Our Time Oxford 1983, L. Dembinski The Modem Law of Diplomacy Kluwer 1988, G. Mattingly Renaissance Diplomacy Dover 1988, H. Nikolson Diplomacy Oxford 1988. A. O.

Lietuvoje A atsirado XIII a., kuriantis valstybei (pirmasis žinomas tarpt, dokumentas yra 1219 - 1ietuvos - Voluinės sutartis). Susikūrus LDK iš pradžių A buvo valdovo prerogatyva. XV a. II pusėje - XVI a. valstybės užsienio politikai formaliai vadovavo didysis kunigaikštis, faktiškai dipl. veiklą tvarkė [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] kancleris. Per jo rankas ėjo visi iš užsienio gaunami raštai, jis priiminėjo kitų valstybių atstovus ir parinkdavo pasiuntinius į jas. Pasiuntinybės siųstos svarbiems klausimams spręsti. Nuolatinių, nuolat kitose valstybėse gyvenančių, pasiuntinių dar nebuvo. Abiejų Tautų Respublika (įkurta 1569 m. ) santykiai su užsieniu buvo tvarkomi karaliaus vardu, užsienio politika turėjo būti bendra su Lenkija, bet santykius su Lietuvos kaimynais (Rusija, Švedija) tvarkydavo daugiausia LDK pareigūnai. Spec. dipl. institucija užsienio interesų departamentas ir pirmosios nuolatinės Abiejų Tautų Respublika pasiuntinybės kitose valstybėse sukurtos tik XVIII a. pabaigoje.

Nuo 1918 LR diplomatai siekė valstybės ir jos sienų tarpt, pripažinimo, Lietuvos narystės Tautų sąjungoje, užmegzti santykius su kitais valstybėmis, apginti šalies interesus per terit. ginčus dėl Vilniaus ir Klaipėdos kraštų. 1918-1940 m. Lietuvos A sprendė valstybės suverenumo ir terit. integralumo išsaugojimo problemas. Dipl. veiklą vykdė 1918 m. lapkričio 7 d. įkurta užsienio reikalų ministerija ir pradėta kurti dipl. tarnyba. Pirmasis LR užsienio reikalų ministras buvo A. Voldemaras. Pirmuoju oficialiai pripažintu pasiuntiniu užsienio valstybėje (Vokietijoje) 1918 m. lapkričio tapo J. Šaulys. 1918-1940 m. Lietuvoje buvo 12 užsienio reikalų ministrų (lent.), LR įkūrė 15 pasiuntinybių. 1940 m. pr. t.p. veikė 12 konsulatų užsienio šalyse, ministerijoje dirbo 218 darbuotojų.


Lent. LR užsienio reikalų ministrai (1918-40 m. , nuo 1990 m. )

A. Voldemaras 1918 m. lapkričio - 1920 m. birželio, 1926 m. gruodžio - 1929 m. rugsėjo

J. Purickis 1920 m. birželio-1922 m. sausio

V Jurgutis 1922 m. sausio - rugsėjo

E. Galvanauskas 1922 m. rugsėjo - 1924 m. birželio

V Čarneckis 1924 m. birželio - 1925 m. rugsėjo

M. Reinys 1925 m. rugsėjo - 1926 m. balandžio

L. Bistras 1926 m. balandžio - birželio

M. Sleževičius 1919 m. balandžio - spalio, 1926 m. birželio - gruodžio

J. Tūbelis 1929 rugsėjo - lapkričio

D. Zaunius 1929 m. lapkričio - 1934 m. birželio

S. Lozoraitis 1934 m. birželio - 1938 m. gruodžio

J. Urbšys 1938 m. gruodžio - 1940 m. birželio

A. Saudargas 1990 m. kovo-1992 m. lapkričio, 1996 m. gruodžio - 2000 m. spalio

P. Gylys 1992 m. gruodžio - 1996 m. lapkričio

A. Valionis nuo 2000 m. spalio – 2006 m. liepos


1940 m. gegužės 31 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys informavo pasiuntinybes užsienyje, kad krašto okupacijos atveju Lietuvos dipl. tarnybos vadovu skiriamas nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Romoje S. Lozoraitis. TSRS okupavus Lietuvą dipl. tarnyba, vadovaujama aukščiausiojo de jure legalaus Lietuvos valstybės pareigūno S. Lozoraičio, 1940 m. vasarą pareiškė dėl to protestus, ėmė įv. formomis kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iki 1990 dipl. tarnybai pavyko išlaikyti Lietuvos atstovavimą kai kuriose svarbiausiose Vakarų valstybėse (JAV, Vatikane). Po S. Lozoraičio mirties dipl. tarnybos vadovo pareigas 1983-1991 m. ėjo įgaliotasis ministras JAV S. Bačkis. Atkūrus LR, dipl. tarnyba užsienyje susiliejo su Lietuvoje kuriama dipl. tarnyba.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pirmuoju LR užsienio reikalų ministru 1990 m. kovo 17 d. tapo A. Saudargas. 1990 pab.- 1991 pr. pradėti Lietuvos atstovavimo užsienyje atkūrimo darbai - įkurti Lietuvos informacijos biurai Briuselyje, Londone, Osle ir kitur. Lietuvos A siekė atkurti ar iš naujo užmegzti santykius su kitais valstybėmis, t.p. tarptautinio LR pripažinimo, Lietuvos narystės tarpt, institucijose ir organizacijose. Lietuva yra JT (nuo 1991 m. ), ET (nuo 1993 m. ) ir kt. organizacijų narė. 2003 m. viduryje Lietuva buvo atkūrusi arba užmezgusi dipl. santykius su 134 valstybėmis. užsienio šalyse veikė 31 LR ambasada, 7 atstovybės prie tarpt, organizacijų, 9 konsulatai.


diplomatika (pranc. diplomatique < graikų diplomą), pagalbinė istorijos disciplina, tirianti aktus, jų struktūrą ir raidą, Takto 3 formuliaro aprašymas. Susiklostė Renesanso epochoje iš dokumentų autentiškumo nustatymo praktikos. Pradininku laikomas XVII a. prancūzų vienuolis benediktinas J. Mabillonas. tiriami aktai nuo vėlyvosios antikos iki 18 amžiaus. Skiriamos šios aktų rūšys: originalas (iš dalies autentiškas, jrodyta, kad kt. dalys atitinka originalą), falsifikatas (klastotė), konceptas, t.p. briuljonas, arba minutė (juodraštis), kopija (įrašas metrikoje - išdavėjo knygoje, turintis teisine galią, įrašas kartuliarijuje - gavėjo registre), dokumento nuorašas (vidimatas, arba transumptas, - patvirtintas įgalioto asmens, pvz., notaro, insertas - nuorašas, tvirtinamas išdavėjo įpėdinio). Akto formuliaras (teksto struktūra) susiklostė vėlyvojoje antikoje ir ankstyvaisiais vid. amžiais. Tekstą sudaro 3 dalys, protokolas (įžanga), kontekstas (esminė dalis) ir eschatokolas (pabaiga). Dalys susideda iš formulių.

Protokolo formulės: invokacija (Dievo šaukimasis, kai kada Kryžius, Jėzaus Kristaus monograma ar inicialas), intituliacija (išdavėjo vardas ir titulai, sudėtinė jos dalis gali būti devocija - Dievo malonės paminėjimas), inskripcija (subjektų, kuriems dokumentas skiriamas, nurodymas). Konteksto formulės: arenga (prologas, kuriuo abstrahuotai išdėstomas akto surašymo motyvas), promulgacija, arba publikacija (akto paskelbimas suinteresuotiesiems), naracija (pasakojimas, aiškinantis akto atsiradimo aplinkybes), dispozicija (konteksto ir viso akto sudėtinė dalis, formuojanti teisine būkle), sankcija (perspėjimas, kas laukia asmens, pažeidusiu dispozicijos nurodomą santykį), koroboracija (patvirtinimo būdų - liudytojų, parašų, antspaudų - išvardijimas). Eschatokolo formulės: parašai (išskyrus popiežių, kartais ir imperatorių, plačiau praktikuoti vėlyvaisiais vid. amžiais), datavimas (vietos ir laiko apibrėžimas), aprekacija (pvz., įrašymas amen), eschatokolui kartais priskiriami antspaudai (įspaudžiami lape arba prikabinami). Nuo XVI a. išplečiamos formulės, vad. klauzulės. LIETUVOJE aktai atsirado XIII a. vid., susikūrus valstybei. Perimta rusiškoji (virtusi gudiškąja) ir lotyniškoji (XIII a.-XIV a. I pusėje iš Livonijos, XIV a. II pusėje - XV a. pradžioje iš Prūsijos, nuo XIV a. pab. iš Lenkijos) diplomatika. Pirmasis žinomas Lietuvos aktas - 1253 dėl Mindaugo karūnavimo. Iki Lietuvos krikšto (1387 m. ) A sudaro tik pavieniai aktai, beveik ištisai skirti užsienio santykiams, gausesnės tėra Mindaugo ir Gedimino lot. aktų grupės, kartojančios Livonijos aktų formuliarą. Sistemingai aktus imta rašyti XIV a. 10 dešimtmetyje, kai atsirado Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarija. Prestižinė buvo lotyniškoji A, vidaus reikalams naudotasi daugiausia rusiškąja (gudiškąja) A, kuri įgijo lot. formuliaro bruožų. XVI a. 3 dešimtmetyje atsirado lenk. aktų, kurie XVII a. II pusėje pakeitė gudiškuosius. Tai įteisinta 1697 Abiejų Tautų Respublika tautų teisių sulyginimo (coequatio iurium) įstatymu. Aktai sistemingai funkcionuoti pradėjo XV a. atsiradus Lietuvos Metrikai. Formuliarų senovės knygos išliko iš 16 amžiaus. Lietuvių kalba buvo vartojamatlk aktų diktatui (tačiau jie surašomi lot. kalba), o XVII a. ja surašytos kelios priesaikos. m. Lietuvoje nuo XVI a. II pusės į lietuvių k. buvo verčiami Prūsijos kunigaikščių (hercogų), nuo 1701 karalių įsakai. LR (1918-40 m. ) A discipliną pirmieji plėtojo A. Vasiliauskas (Vasys) ir K. Jablonskis. L: K. Jablonskis Istorija ir jos šaltiniai Vilnius 1979, J. Szymanski Nauki pomocnicze historii Warszawa 1983. Edvardu Gudavičius


diplomatinė atstovybė, valstybės užsienio santykių palaikymo institucija. Valstybė A kitoje valstybėje steigia pagal tarpusavio susitarimą nuolatiniams oficialiems santykiams tarp šių valstybių palaikyti visais klausimais. A gali būti: ambasada, vadovaujama ambasadoriaus, ir misija, vadovaujama pasiuntinio, ministro ar reikalų patikėtinio (Vatikano A - nunciatūra, vadovaujama nuncijaus, ir internunciatūra, vadovaujama internuncijaus). Susideda iš diplomatinio (diplomatiniai rangai), administracinio techninio ir aptarnaujančiojo personalo, turinčio Tdiplomatinius imunitetus ir privilegijas. Diplomatinės atstovybės svarb. funkcijos: atstovauti savo valstybei priimančioje valstybėje, palaikyti oficialius santykius su šia valstybe, vesti derybas su priimančios valstybės vyriausybe, ginti savo valstybės, jos fiz. ir jurid. asmenų teises bei teisėtus interesus, skatinti savo ir priimančios valstybės draugiškus santykius, plėtoti ekonomikos, kult. ir moksl. šių valstybių bendradarbiavimą, skleisti informaciją priimančioje valstybėje apie savo atstovaujamą šalį, jos polit., ekonomikos gyvenimą ir įvykius, vykdyti konsulines (Tkonsulatas) ir užsienio prekybos (prekybos atstovybė) funkcijas. Garantuojama A patalpų, dokumentų ir archyvų neliečiamybė. Lietuvos A funkcijas nusako Diplomatinės tarnybos įstatymas (1998, įsigaliojo 1999 m. ) . Audrius Paksas


diplomatinės klasės, dipl. praktikoje susiklosčiusios ir tarpt, teisėje įtvirtintos dipl. atstovybių vadovų oficialios kategorijos. Atitinka dipl. atstovybių lygį, nusako atstovybių vadovų statusą. Pirmą kartą tarpt, teisėje A nustatytos 1815 Vienos reglamente. Paga11961 Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, atstovybių vadovai skirstomi į 3 klases: ambasadoriai ir nuncijai, akredituoti prie valstybių vadovų, bei kt. atstovybės vadovai, turintys lygiavertį rangą, pasiuntiniai, ministrai ir internuncijai, akredituoti prie valstybių vadovų, reikalų patikėtiniai (T chargé d affaires), akredituoti prie užsienio reikalų ministrų. Kuriai dipl. klasei turi priklausyti atstovybių vadovai, nustatoma dvišaliu atstovaujamosios ir priimančiosios valstybių susitarimu. Papr. valstybės apsikeičia tos pačios dipl. klasės atstovais. Audrius Faksas


diplomatinė teisė, tarpt, teisės šaka, visuma teisės normų, kurios nustato valstybių užsienio santykius palaikančių institucijų statusą ir funkcijas. Apima normas, kurios reguliuoja santykius po pasikeitimo dipl. atstovybėmis, dipl. atstovybių veiklą, tarpvalstybinius santykius, susijusius su valstybės spec, misijos siuntimu į kt. valstybę, valstybių atstovavimą tarpt, organizacijose ir jų buveinių statusą bei veiklą (t.p. jų personalo privilegijas ir imunitetus), konsulinius valstybių santykius. A šaltiniai yra dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys: 1961 Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, 1963 Vienos konvencija dėl konsulinių santykių (abi Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. ), 1969 konvencija dėl specialiųjų misijų, 1973 konvencija dėl bausmių nusikaltimų, padarytų tarpt, mastu saugomiems asmenims, tarp jų diplomatams, prevencijos ir baudimo už juos (įsigaliojo 1977, Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. ), 1975 Vienos konvencija dėl valstybių atstovavimo jų santykiuose su universaliosiomis tarptautinėmis organizacijomis. JT ir jų specializuotųjų įstaigų privilegijas bei imunitetus apibrėžia 1946 m. konvencija dėl Jungtinių Tautų Organizacijos privilegijų ir imunitetų (Lietuvoje įsigaliojo 1993 m. ) ir 1947 m. konvencija dėl specializuotųjų įstaigų privilegijų ir imunitetų (Lietuvoje įsigaliojo 1997 m. ), kt. konvencijos ir valstybių norminiai aktai.

A formavimąsi skatino Europoje XVII a. paplitęs dipl. atstovybių steigimas. 1815 Vienos tarptautinio susitarimo protokolu (Vienos reglamentu) ir jo papildymais (1818 Aacheno protokolu) buvo apibrėžti, vėliau pripažinti dipl. rangai. Iki XX a. vid. A daugiausia rėmėsi tarpt, papročių normomis. Pirmasis A kodifikavimo dokumentas - 1928 Havanos konvencija dėl diplomatinių tarnautojų ir konsulinių agentų. Audrius Faksas


diplomatiniai imunitetai ir privilegijos, spec, teisių, pirmenybių ir lengvatų, suteikiamų užsienio dipl. atstovybėms, jų personalui ir kt. asmenims (pvz., užsienio valstybių, vyriausybių vadovams, užsienio reikalų ministrams), visuma. Dipl. atstovybių ir jų personalo A nustatyti 1961 Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių. Svarb. A: dipl. atstovybės patalpų, jose esančio turto, atstovybės transporto priemonių neliečiamybė, dipl. atstovybės archyvų, dokumentų ir korespondencijos neliečiamybė, dipl. asmens neliečiamybė, diplomato privačios rezidencijos, joje esančių dokumentų ir jo korespondencijos neliečiamybė, diplomato imunitetas nuo priimančios valstybės baudž., civ. ir administracinės jurisdikcijos, dipl. atstovybės ir diplomatų atleidimas nuo priimančioje valstybėje galiojančių valstybinių bei vietinių mokesčių (išskyrus tam tikras išimtis), dipl. atstovybių ir diplomatų atleidimas nuo priimančioje valstybėje taikomų muitų mokesčių įsivežant į priimančią valstybę atstovybių oficialiam ir diplomatų asmeniniam naudojimui bei pirminiam įsikūrimui skirtus daiktus ir kita. Be diplomatų, A naudojasi jų šeimos nariai. Dalinius A turi administracinis techninis ir aptarnaujantis personalas. Prie A priskiriami specialiųjų misijų (pvz., valstybinių delegacijų) imunitetai ir privilegijos, nustatytos 1969 Vienos konvencijos dėl specialiųjų misijų. Audrius Faksas


diplomatiniai rangai, diplomatų tarnybiniai laipsniai. Jų pavadinimus, sistemą ir suteikimo tvarką nustato valstybės vidaus teisės aktai. Suteikia valstybės vadovas arba užsienio reikalų ministras. Daugelyje valstybių yra šie pagrindiniai A, ambasadorius, pasiuntinys, patarėjas, pirmasis sekretorius, antrasis sekretorius, trečiasis sekretorius, atašė, kai kuriose valstybėse dar ir reikalų patikėtinis (t charge d affaires) įgaliotasis ministras ir ministras rezidentas. Lietuvoje paga11998 Diplomatinės tarnybos įstatymą yra šie A: nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, ministras patarėjas, patarėjas, pirmasis sekretorius, antrasis sekretorius, trečiasis sekretorius, atašė. Pirmuosius du suteikia (iki gyvos galvos) prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu, kitus - užsienio reikalų ministras. Už diplomato priesaikos nesilaikymą A gali būti atimtas. Audrius Faksas


diplomatiniai santykiai, valstybių oficialių santykių palaikymo pagrindinė forma. Papr. palaikomi per diplomatines atstovybes. A tarp valstybių užmezgami jų tarpusavio susitarimu. Pirminė sąlyga diplomatiniams santykiams užmegzti dažniausiai yra valstybių ar vyriausybių de facto ir de jure viena kitos pripažinimas. Dėl A nustatymo susitariama pasikeičiant notomis ar laiškais arba pasirašant spec. aktą. A nustatymas suteikia teisę steigti dipl. atstovybes, bendradarbiauti polit., ekonomikos, kult. ir kt. srityse. Susidarius tam tikroms sąlygoms (pvz., dėl valstybei arba jai draugiškoms kt. valstybėms priešiškos veiklos, karo veiksmų) A gali būti nutraukiami: dipl. atstovybė nutraukia savo veiklą, jos personalas iš šalies išvyksta. Audrius Faksas


diplomatinis korpusas (pranc. Corps diplomatique, CD), užsienio valstybių dipl. atstovybių vadovų, akredituotų vienoje valstybėje, visuma, užsienio valstybių diplomatai ir jų šeimų nariai (kokie asmenys jais laikomi, nustato priimančioji valstybė, papr. tai sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai), esantys vienoje valstybėje. A dalyvauja oficialiose ceremonijose ir kituose protokolinio pobūdžio renginiuose. A vadovauja ir atstovauja duajenas. Anėrajurid. asmuo ar organizacija. Audrius Faksas


diplomatinis paštas, diplomatinės ar konsulinės atstovybės siunčiama ir gaunama korespondencija bei daiktai. A gali lydėti užsienio reikalų ministerijos tarnautojas - diplomatinis kurjeris arba A gali būti patikėtas jį gabenančio lėktuvo vadui, laivo kapitonui ar automobilio vairuotojui, turintiems spec, įgaliojimus. Valstybėms susitarus A gali būti siunčiamas per pašto įstaigas. A neliečiamas, neapmokestinamas muitais ar kt. rinkliavomis, negali būti atidaromas ar sulaikomas. A maišai turi būti pažymėti aiškiais išoriniais atpažinimo ženklais: plomba su valst. įstaigos ar dipl. atstovybės oficialiu antspaudu ir kortele arba etikete, kurioje nurodytas A turinys, t.y. pasakoma, kokie dokumentai vežami. Diplomatiniu paštu gali būti gabenami tik oficialūs dokumentai ir diplomatinei atstovybei skirti daiktai. Audrius Faksas


diplomatinis prieglobstis gali būti suteikiamas valstybių dipl. atstovybėse asmenims, jų šalyse persekiojamiems už polit, veiklą. Europos valstybėse beveik nepraktikuojamas (A 1956 m. buvo suteiktas J. Mindszenty JAV ambasadoje). A suteikimas Lot. Amerikos šalyse yra regioninis paprotys, įpareigojantis buvimo valstybę leisti prieglobstį gavusiam asmeniui laisvai išvykti iš šalies. Jis patvirtintas Amerikos valstybių organizacijos konvencijose: 1928 Havanos konvencijoje dėl diplomatinių agentų, 1933 m. Montevidėjo konvencijoje dėl valstybių pagrindinių teisių ir pareigų, 1954 m. Karakaso konvencijoje dėl teritorinio prieglobsčio.


diplomatinis protokolas, dipl. veiksmų ir diplomatų bendravimo taisyklių bei papročių visuma. Pagal A rengiami valstybių vadovų sutikimo ir palydų ceremonialai, susitikimai su žymiais visuom. veikėjais, dipl. korpuso nariais, dipl. atstovų akreditavimo ir atšaukiamųjų raštų įteikimas, dipl. vizitai, oficialūs valst. renginiai, kuriuose dalyvauja diplomatai, reiškiami sveikinimai ir užuojautos.


diplopija (gr. diploos - dvigubas + ops, kilm. opos - vaizdas), regos sutrikimas, kai dvejinasi matomi daiktai. A gali būti binokulinė (dvejinasi žiūrint dviem akimis) ir monokulinė (dvejinasi žiūrint viena akimi). Binokulinės A priežastis - netaisyklinga akių matymo ašių padėtis: pažeidus akių raumenis, jų inervaciją, smegenų regos centrus, lūžus akiduobės sienelėms, dėl akiduobės navikų, akiduobės audinių uždegimo, dėl to daikto vaizdai susidaro skirtingose tinklainių vietose ir smegenų žievės regos centruose nebesusilieja į vieną. Monokulinė A būna dėl akies optinės sistemos (ragenos, lęšiuko) ydų, traumų, rečiau dėl tinklainės pažeidimo. Dėl dvejinimosi ligoniui svaigsta galva, sutrinka orientacija. Užmerkus nesveiką akį nemalonūs pojūčiai praeina. Gydant šalinama A sukėlusi priežastis. Jolanta Bendorienė


diplostomozė, parazitinis kataraktas, invazinė žuvų liga. Sukelia Diplostomum genties trematodų lervos (0, 3-0, 4 mm ilgio). Lervos įsitaiso žuvų akies lęšiuke, sukelia jo uždegimą, drumstį ir žuvų apakimą nuo kataraktos. Parazito kiaušinius per išmatas platina jo galutiniai šeimininkai - žuvimis mintantys paukščiai, dažniausiai kirai. Pirmasis tarpinis šeimininkas yra moliuskas didžioji kūdrinukė (Limnea stagnalis). Antrasis tarpinis šeimininkas yra jaunos karpinės žuvys. Apsauga: iš tvenkinių baidomi žuvimis mintantys paukščiai, pjaunami pakrantės augalai, kad paukščiams nebūtų prieglobsčio, naikinami moliuskai. Juozas Vaitkus


dipodija (gr. dipodia - dvipėdiškumas), antikinės eilėdaros 2 vienodos pėdos, sujungtos į vieną metrą, arba silabotoninės eilėdaros 2 arba cezūrinė 4 pėdų eilutė. Jambinės A pavyzdys: Drąsiai, aukštai Pakils balsai “-/«- (Maironis). Juozapas Girdzijauskas


dipolinis momentas, vektorinis dydis, nusakantis elektrinio tdipolio savybes.


dipolis (Tdi. + graikų polis - miestas urban.) Tdvimiestis.


dipolis (f di. + graikų polos - polius), elektrinis dipolis, dviejų lygių, bet priešingo ženklo taškinių elektros krūvių (+q ir - q) sistema. Atstumas tarp krūvių / yra mažas, palyginti su nuotoliu r nuo A elektros lauko tiriamojo taško. Svarb. elektrinė A charakteristika yra dipolinis momentas pc = ql, čia q - dipolio taškinio krūvio absoliutus didumas, / - vektorius (vad. A petys), nukreiptas iš A neigiamojo poliaus į teigiamąjį. Daugelio medžiagų molekulės turi nuolatinį dipolinį momentą, jos vadinamos polinėmis molekulėmis ir laikomos elektros dipoliais. Kai kurių medžiagų molekulės tik išoriniame elektros lauke tampa dipoliais - laukas indukuoja jų dipolinį momentą. A, kurio momentas dėl atstumo tarp krūvių arba dėl krūvio kitimo periodiškai kinta, spinduliuoja elektromagnetines bangas (Hertzo dipolis). Dipolinio momento SI vienetas kulonmetras (dažnai vartojamas debajus).


dipolis, magnetinis dipolis, elektros dipolio analogas, dviejų fiktyvių taškinių magn. krūvių (±gm), esančių atstumu/ (jis, palyginti su atstumu iki tiriamojo lauko taško, yra mažas) vienas nuo kito, sistema. Nusakomas dipoliniu momentu/im = q J, jo kryptis iš - qm į +17^. A sąvoka pradėta vartoti XVIII a. pab.-XIX a. pr. aiškinant magnetizmo prigimtį. Kaip patogus modelis taikomas solenoido elektros srovėms skaičiuoti.


Dipo Negoro Pangeran (Pangeranas Oi pa s Negöras) 1785 m. lapkričio 11 d. Yogyakartat1855 m. gegužės 18 d. Ujungpandang (Sulawesi sala), Indonezijos nacionalinio išsivadavimo veikėjas. Jogimnazijakartos sultono Amangku Buvono III sūnus. 1814 mirus tėvui sosto paveldėti jam neleido olandai (dėl kolonijinės valdžios kritikos). 1825-1830 m. A vadovavo javiečių sukilimui prieš olandus. Sukilėlius telkė skelbdamas džihadą. Per 1830 taikos derybas olandai A suėmė ir ištrėmė, sukilimą numalšino.


dipsomanija (gr. dipsa - troškulys + manija), vienas patologinių potraukių, kai žmogų apima nenugalimas noras išgerti alkoholio. Pasitaiko retai, dažniau psichopatiniams asmenims, sergantiems epilepsija, šizofrenija. Prieš A priepuolį ligoniui paprastai pablogėja nuotaika (būna dirglus, piktas, agresyvus, liūdnas), sutrinka miegas, pablogėja apetitas. Ligonis staiga, be priežasties, ima gerti bet kokį alkoholinį gėrimą. Kartais jam kyla liguistas potraukis keliauti be tikslo (dromomanija). A priepuolis trunka kelias dienas, rečiau savaites, po ilgo A priepuolio gali prasidėti baltoji karštligė.


dipteris (gr. dipteros - dvisparnis), senovės graikų šventykla, iš visų pusių apjuosta 2 eilių kolonomis.


dipterokąrpiniai (Dipterocarpaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 15 genčių, 500 rūšių. Paplitę Azijos ir Afrikos tropinio klimato juostose. Stiebai aukšti, šakotis pradeda 30-40 m aukštyje. Lapai pražanginiai, paprasti, pailgi, nusmailėje, retai apskriti. Žiedynai šakų viršūnėse. Žiedai dvilyčiai, taisyklingi, balsvi. Vaisius - riešutas. Labiausiai paplitusios Anisoptera, Parashorea, Hopea genčių rūšys. Aukščiausi medžiai (>60 m aukščio) priklauso Shorea, Dipterocarpus, Dryobalanops genčių rūšims. Mediena rausvo, rusvo, gelsvo atspalvio, vienų rūšių medžių kieta ir sunki, kitų - puri ir palyginti minkšta, naudojama statybai. Kai kurių Shorea genties augalų riešutų branduoliuose būna iki 70% aliejaus, kuris vartojamas kulinarijoje, kosmetikoje. Živilė Lazdauskaitė


diptikas (gr. diptychos - dvigubas), diptichas: 1. Dviejų dalių dailės kūrinys (dažn. tapybos arba grafikos).


2. Dviejų dalių suveriama rašymo lentelė. Pradėtas naudoti senovės Graikijoje. Ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu jų vidinėje vaškuotoje pusėje įrašydavo bažnyčios donatorių vardus, išorinę pusę dekoruodavo tapyba, reljefais. Romos imperijoje ir Bizantijoje buvo išplitę konsulų A iš dramblio kaulo, puošti reljefinėmis figūrinėmis kompozicijomis, konsulų monogramomis ir portretais.


3. Kilnojamasis dviejų dalių suveriamas altorėlis, dažniausiai iš dramblio kaulo. Puoštas ST ir NT siužetais, gotikos laikotarpiu - architektūriniais elementais. Atsirado apie 9 amžių. Lijana Šatavičiūlė


dipukai. DP.


1   ...   187   188   189   190   191   192   193   194   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом