Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница189/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   185   186   187   188   189   190   191   192   ...   197
Karolis Dineika (1898 m. kovo 15 d. Ryga - 1980 m. rugpjūčio 13 d. Druskininkai) – gydomosios kūno kultūros specialistas. Brolis Viktoras Dineika. Sūnus Raimundas Arnas Dineika. 1923-1926 m. studijavo Lietuvos universitete. 1945-1949 m. Kūno kultūros instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1952 m. Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko, įkurto jo iniciatyva, vedėjas. Su kitais 1920 m. įkūrė Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą, 1922 m. - Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, buvo jų pirmasis pirmininkas. Propagavo klasikines ir tautines sporto šakas, sveiką gyvenseną, sukūrė psichofizinės treniruotės pagrindus. Svarbiausios knygos: Fizinė kultūra - sveikatos šaltinis (su K. Labanausku, 1959 m. ), Gydomoji fizinė kultūra (1961 m. ), Moters grožis, sveikata (1975 m. ) .


Raimundas Arnas Dineika (1928 m. rugpjūčio 7 d. Rimkūnai, Linkuvos valsčius – 2006 m. spalio 7 d. Vilnius) – architektas. Tėvas Karolis Dineika. 1946-1952 m. studijavo [[KPI|Kauno politechnikos institute]] (iki 1950 m. Kauno universitetas). 1952-1972 m. Leningrado sąjunginio projektavimo instituteo grupės vadovas, skyriaus vyr. architektas, 1972-1974 m. instituto Giprostanok Vilniaus filialo vyr. architektas. Nuo 1974 VISI, nuo 1991 m. [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] dėstytojas, 1985-1993 m. architektūros katedros vedėjas, 1993 m. profesorius . Nuo 1992 m. Dineikos projektavimo bendrovės vadovas. Pagal jo projektus pastatyta statinių ir jų kompleksų Rusijoje bei Lietuvoje, svarbesni: gamyb. susivienijimo Svetlana laboratorinis korpusas Leningrade (dab. Sankt Peterburgas, su architektu G. Kostiurinu, 1963 m. ), Šiaulių televizorių gamyklos sporto salė (1968-1976 m. ) . Išradimas - plonasienės klostės, 1996 m.

Architektai Audrius Ambrasas, Gintaras Čaikauskas, Sigitas Kuncevičius, Rolandas Palekas, Saulius Pamerneckis, Audrys Karalius, Vaidotas Kuliešius ir Vykintas Šeškus 2007 m. įsteigė Arno Dineikos stipendiją perspektyviausiam ketvirto kurso studentui – architektui.

Algimantas Mačiulis


Viktoras Dineika 1900 m. sausio 1 d. Ryga - 1968 m. rugsėjo 25 d. Vilnius, teatro aktorius, režisierius. Brolis Karolis Dineika. 1916-1918 m. lankė J. Vaičkaus dramos studiją Sankt Peterburge. 1918-1921 m. vaidino Skrajojamajame Juozo Vaičkaus teatre Sankt Peterburge, Vilniuje, Kaune, nuo 1920 - Valstybės teatre (iki 1925 veikė kt. pavadinimais). Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos sekcijos sekretorius (nuo 1920 m. ) . 1924 su A. Vanagaičiu ir kitais subūrė estradine teatro grupę dzimdzi drimdzi, 1924-1926 m. su ja gastroliavo JAV. 1944-1949 m. Kauno dramos teatro vyr. režisierius, vaidybos studijos vadovas. 1949-1968 m. Lietuvos kino studijos dubliažo režisierius. Svarbesni vaidmenys: Fabricijus (C. Goldoni Mirandolina 1924 m. ), Valeras (Moličre o Tartiufas 1926 m. ), Chlestakovas (N. Gogolio Revizorius 1933 m. ), Egiučikas, Juokdarys (W. Shakespeare o Dvyliktoji naktis 1933 m. , Karalius Lyras 1937 m. ), spektakliai: B. Lavreniovo Lūžis (1941 m. , su B. Dauguviečiu ir S. Čaikausku), S. Kymantaitės - Čiurlionienės Didžioji mugė (1944 m. ), R. Sheridano Klaidų naktis (1946 m. ), C. Goldoni Žaismingas nuotykis (1948 m. ). Dainavo operetėse. Parašė dramą Baltakė (1922 m. ), pjesių radijo teatrui. Regina Lopienė


dinaras (isp. dinero), Ispanijos XI-XIV a. sidabrinė moneta. Pirmą kartą nukaldintas Navaroje Sančo III Didžiojo valdymo laikotarpiu. Buvo 0, 4-0, 5 g masės. Vėliau kaldino Kastilijos ir Leono karaliai - Alfonsas VI Drąsusis bei Henrikas II Trastamara. EduardasRemecas


Dinescu Mircea (Mirčia Dinčsku) 1950 m. gruodžio 11 d. Slobozia, rumunų poetas. Nuo 1991 savaitraščio Academia Ca (avencu direktorius. Už disidentinę veiklą buvo N. Ceau§escu režimo persekiojamas. Ankstyvojoje lyrikoje vyrauja lyr. išpažintiniai motyvai (rink. Niekieno šaukimas (Invocaįie nimanui 1971 m. ), vėlesnėje ryšku posūkis į realizmą, sarkastiškai neigiamas poeto prigimčiai svetimas pasaulis (rink. tiltų savininkas (Proprietarul depoduri 1976 m. ), smerkiamas kom. režimas, parodytas jo absurdiškumas (rink. Sveiko proto teroras ITeroarea bunului sim[ 1980, Tremtis pipiro grūdelyje (Exil pe o boaba de piper 1983, Mirtis skaito laikraštį (Moartea citeįte ziaru11989, Išgertuvės su Manu (O belie eu Marx 1997 m. ) . Ipolitas Leką


Dinezon Jakov (Jakovas Dinezonas) 1856 m. Žagarė - 1919 m. rugpjūčio 29 d. Varšuva, žydų rašytojas. Rašė jidiš kalba. Dalyvavo šviečiamajame Haskalos judėjime. Nuo 1885 gyveno Varšuvoje. Romanuose (Už tėvų nuodėmes 1876, uždraustas rusų cenzūros, Mylimieji 1877, Heršelė 1891 m. ) ir apysakose (Joselė 1899 m. ) vaizdavo Lietuvos žydų gyvenimą, aukštino dorines vertybes. Parašė apsakymų vaikams. Kūrybai būdinga didaktiškumas, sentimentalizmo bruožai, ryškūs buities vaizdai, paprastas stilius.


dingas (Canis famitiaris dingo, Canis lupus dingo), šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Sulaukėjęs naminis šuo, akmens amžiaus žmogaus atvežtas į Australiją iš Malajų salyno. Ilgis iki 110 cm. Kojos stiprios, galva didelė, ausys stačios. Kailis geltonai rudas, kartais pilkas, juodas, baltas arba dėmėtas. A aktyvus prietemoje ir naktį, neloja. Gyvena nedidelėmis bandomis. Veda 6-8 vaikus. Puola kengūras, avis. Manoma, kad A prisidėjo prie sterblinio vilko išnaikinimo Australijoje. Kryžminasi su naminiais šunimis. Beveik išnaikintas. Augustinas Mačionis


Dingier Hugo (Hugas Dingleris) 1881 m. liepos 7 d. Miunchenas - 1954 m. birželio 29 d. ten pat, vokiečių filosofas, mokslo teoretikas. Studijavo filosofiją, matematiką, fiziką. Dėstė Miuncheno universitete. A mokslinių tyrimų objektas - matematikos, fizikos mokslų metodika ir metodologija. Darbai pagrįsti filos. analize ir konstruktyvistinėmis teorijomis, kurių objektai yra materialūs, o ne tik formaliai aprašomi. A teorija turėjo įtakos operacionalizmui susiformuoti. Svarbiausi veikalai: Fizikos pagrindai (Die Grundlagen der Physik 1919 m. ), Logikos filosofija ir aritmetika (Philosophie der Logik und Arithmetik 1931 m. ), Fizikos metodas (Die Methode der Physik 1938 m. ), Metodinės filosofijos apybraiža (Grundriss der methodischen Philosophie 1949 m. ).


Ding Ling, tikrieji Jiang Weiwen arba Jiang Bingzhi 1904 m. spalio 12 d. Linli apskritis (Hunano provincija) - 1986 m. kovo 4 d. Pekinas, kinų rašytoja. Studijavo Šanchajaus universitete. Priklausė Kinijos kairiųjų rašytojų lygai. Kinijos KP narė (1932 m. ), 1957 m. pašalinta ir ištremta. 1970-1975 m. kalinta, 1979 reabilituota. Ankstyvuosiuose apsakymuose (rink. Ponios Sofijos užrašai 1928 m. ) vaizduojamas jaunų moterų gyvenimas, ryšku autobiografiniai bruožai. Vėlesnėje kūryboje (apys. Potvynis 1931 m. , rom. Saulė virš Sanganio upės 1948 m. , lietuvių 1951 m. ) aukštinamas socializmas. Romualdas Caprockis


Dini Lamberto (Lambertas Dinis) 1931 m. kovo 1 d. - Florencija, italų ekonomistas ir politikas. 1955 m. baigė - Florencijos universitetą, 1955-1957 m. stažavo Minnesotos ir Michigano (JAV) universitete. 1959-1980 m. ir 1994-1996 m. dirbo Tarptautiniame valiutos fonde: 1976-1978 m. vykdomasis direktorius Ispanijai, 1976-1980 m. Italijai (ir 1994-96 m. ), Graikijai, Portugalijai ir Maltai. 1979-1994 m. Italijos banko gen. direktorius. 1992-1995 m. Tarptautinio pinigų ir bankininkystės studijų centro (Ženeva) prezidentas. 1981-1994 m. Dešimties grupės pirmininko pavaduotojas. Nuo 1993 Tarptautinių atsiskaitymų banko viceprezidentas. 1994-1996 m. Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kt. institucijų valdytojas Italijai. 1994-1996 m. Italijos iždo ministras, 1995-1996 m. ir Italijos premjeras bei laikinasis teisingumo ministras, 1996-2001 m. užsienio reikalų ministras. 1996 įkūrė polit, organizaciją Rinnovamento Italiano, jos prezidentas. Nuo 2001 m. Senato viceprezidentas, Europos liberalų, demokratų ir reformų partijos (įkurta 1976 m. ) viceprezidentas.


Dini Piętro Umberto (Pjetras Umbertas Dlnis) 1960 m. 10 5 d. Pietrasanta (Toskana), italų kalbininkas, baltistas. 1980-1984 m. studijavo Pisos ir Vilniaus (1983-84 m. ) universitetuose. 1986-1987 m. stažavo Jogailos universitete. 1988-1995 m. dėstė Potenzos Basilicatos, 1997 - Oslo universitete. Pisos universiteto profesorius (1998 m. ) . tiria baltų kalbas, jų raidą, baltų kultūrą. Parašė monografiją Martyno Mažvydo šv. Ambraziejaus giesmė (L inno di S. Ambrogio di Martynas Mažvydas 1994 m. ), išleido lietuvių raštijos paminklą (Lysius H. J. Mažasis katekizmas 1993 m. ), paskelbė baltų kalbų istorijos studiją (1993 m. ) . Parengė inform, knygas Baltijos žiedas (L anello baltico 1991 m. ), Baltijos respublikos (Repubbliche baltiche 1994 m. ), lietuvių poezijos antologiją Žemininkų ilgesys (La nostalgia dei terrestri 1989 m. ) ir baltų mitologijos antologiją (Mitologia baltica, su N. Mikhailovu, 1995 m. ), baltų mitologijos bibliografiją (su N. Mikhailovu, 1997 m. ) . Su N. Mikhailovu 1995 įkūrė ir redaguoja italų baltistikos žrn. ResBalticae. Svarb. veikalas - Baltų kalbos (Le lingue baltiche 1997, lietuvių ir latv. 2000 m. , rus. 2001 m. ). Į italų kalbą išvertė lietuvių ir latv. grožinės literatūros kūrinių, parašė straipsnių apie lietuvių literatūrą, lietuvių ir italų kultūrinius ryšius, Italijos baltistiką. Gedimino ordino Karininko kryžius (2002 m. ). Algirdas Sabaliauskas


Dinicu Dimitrie (Dimitrijė Diniku) 1868 m. birželio 13 d. Bukareštas - 1936 m. balandžio 11 d. ten pat, rumunų dirigentas, violončelininkas, pedagogas. 1887 baigęs Bukarešto konservatoriją tobulinosi Vienoje. 1890 debiutavo kaip violončelininkas. Nuo 1900 dėstė Bukarešto konservatorijoje, profesorius. 1906 įkūrė Švietimo mokyklos simf. orkestrą, iki 1920 buvo jo vyr. dirigentas. Danutė Mekaitė


783


Dinicu Dimitrie (Dimitrijė Diniku) 1898 m. gegužės 5 d. Bukareštas - 1964 m. vasario 5 d. ten pat, rumunų violončelininkas, pedagogas. G. Dinicu sūnus. 1912-1914 m. ir 1920-1921 m. studijavo Bukarešto konservatorijoje. 1928-1930 m. Rumunijos OBT, 1931-1948 m. Bukarešto filharmonijos orkestro violončelininkas. Nuo 1923 dėstė Bukarešto konservatorijoje, 1955-1959 m. jos direktorius, profesorius (1946 m. ). DanutėMekaitė


Dinicu Grigoras, (Grigorašas Diniku) 1889 m. balandžio 3 d. Bukareštas - 1949 m. kovo 28 d. ten pat, rumunų smuikininkas, kompozitorius. D. Dinicu (1898-1964 m. ) tėvas. 1902-1906 m. studijavo Bukarešto konservatorijoje. Buvo Bukarešto filharmonijos solistas. 1906-1948 m. su savo įkurtu liaudies instrumentų orkestru gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, JAV. Sukūrė kūrinių orkestrui, fortepijonui. Danutė Mekaitė


Dinis Julio (Žulijus Dlnisas), slap. Joaquim Guilherme Gomes Coelho 1839 m. lapkričio 14 d. Porto - 1871 m. rugsėjo 12 d. ten pat, port, rašytojas. Porto studijavo mediciną, profesorius (1865 m. ) . Parašė romanų (Pono dekano globotiniai (Aš pupilas do senhor Reitor 1866, Anglų šeima (Ūma familia inglesa, Canaviaiso dvarininkai (A morgadinha dos Canaviais, abu 1868 m. ), pjesių, eilėraščių. Kūriniuose daugiausia vaizduojamas miestiečių gyvenimas, keliamos social, teisingumo idėjos, idealizuojamas krikščioniškas auklėjimas, ryšku anglų realizmo įtaka. Gvidonas Bankus


Dinis 1 (Diniz I) 1261 m. spalio 9 d. - 1325 m. sausio 7 d., Portugalijos karalius (1279-1325 m. ) . 1290 įkūrė pirmąjį Portugalijoje Lisabonos universitetą (1308 perkeltas į Coimbrą). 1286, 1291 ir 1309 išleido įstatymus, pagal kuriuos paveldėtojams leista bet kam palikti turtą, žemės dažnai atitekdavo karaliui. Įgytose vietovėse skatino valstiečių persikėlimą, dykviečių ir pelkių įsisavinimą - buvo pakirsta provincijų diduomenės ir dvasininkų luomo ekonomikos galia, susilpnėjo jų polit, įtaka. Pajungė karaliaus valdžiai dvasinius riterių ordinus. Karaliaus teismuose lot. kalbą pakeitė port, kalba.


Dinis da Crus e Suva António (Antonijas Dlnisas da Krušas e SAbiejų Tautų Respublikaa) 1731 m. liepos 4 d. Lisabona - 1799 m. spalio 5 d. Rio de Žaneiras, port, poetas. Coimbroje studijavo teisę. 1756 m. su kitais įkūrė lit. draugiją Arcadia Lusitana. Sekdamas N. Boileau parašė herojinį epą Šlakstyklė (O hissope, išl. 1802 m. ), kuriame satyriškai vaizdavo dekadentiškus aristokratus. Sukūrė odžių, sonetų, elegijų, kanconų, epigramų (rink. Pindaro odės (Odas Pindąricas, išl. 1802 m. ), komediją Netikras heroizmas (O falšo heroismo). Gvidonas Bartkus


dinkai, Afrikos tauta Tčambai.


dlnkai (dženg), Afrikos tauta. Gyvena Sudano pietuose, apie 3 mln. žm. (XX a. pab.). Skiriami r. ir v. dinkai. Kalba dinkų kalba (Tnilolųkalbų grupė). Dauguma išpažįsta tradicinius tikėjimus, dalis musulmonai sunitai, katalikai, protestantai. V. dinkų pagrindiniai tradiciniai verslai: gyvulininkystė (karvės, zebu, avys, ožkos) ir žemdirbystė (soros, sorgai, pupos, vilnamedžiai, tabakas), r. dinkų - gyvulininkystė, rečiau - žemdirbystė. Nešioja daug papuošalų, ypač medžio, vario, dramblio kaulo apyrankes. XX a. pab. buvo išlikęs patriarchatas, vadų taryba. Gausus folkloras. Iki I a. po Kr. A užėmė didžiąją dab. Sudano dalį prie Nilo. Vėliau buvo išsklaidyti, dalį sunaikino arabai.


Din le Bčnas Digne - les - Bains.


dinöbris (Dinobryon), auksadumblių (Chrysophyta) skyriaus ochromonadinių (Ochromonadaceae) šeimos dumblių gentis. ~36 rūšis. Ląstelės įvairios formos, padengtos tik plazmolema, tvirtu apvalkalėliu ar šarveliu. Žiuželiai du, nevienodo ilgio. Chromatoforų vienas arba du, su akutėmis arba be jų, yra viena arba dvi pulsuojančiosios vakuolės. Jos išsidėsčiusios priekinėje dalyje. Dinobris dauginasi ląstelių dalijimosi išilgai arba kolonijų fragmentacijos būdu. Planktone, švariuose neužterštuose gėluose vandenyse paplitęs bavarinis A (D. bavaricum), skėstašakis A (D. divergens), šluotiškasis A (D. sertulariū). Jūratė Kasperavičienė


dinocerątai (Dinocerata), žinduolių klasės iškastinių kanopinių gyvūnų būrys. 3 šeimos, 10 genčių, apie 15 rūšių. Aptinkami Azijos ir Šiaurės Amerikos paleoceno ir eoceno dariniuose. Senesnių laikų A buvo maždaug lokio, vėlesnių - dramblio dydžio. Kaukolė žema, smegenų dėžutė nedidelė, kai kurie A turėjo 2-3 poras kaulinių ragų. Krūminiai dantys menkai išsivystė, neprisitaikę pertrinti augalinį maistą, iltys didelės, durkliškos. Galūnės penkiapirštės, su kanopomis. A buvo izoliuota primityvių žinduolių grupė, nepalikusi palikuonių.


dinofitalniai (Dinophyceae), mikroskopiniai dumbliai. apie 3000 rūšių. Paplitę jūrų ir gėlųjų vandenų planktone. Šiuolaikinėse filogenetinėse klasifikacinėse sistemose A priskiriami protistų (Protista) karalystei. Primityvių A ląstelių apvalkalas - periplastas, daugumos padengtas šarveliu, sudarytu iš plokštelių ir skydelių. Skersinė vagelė skiria ląstelės dangą į viršutinę (epivalvą) ir apatinę (hipovalvą) dalį. Jų susikirtimo vietoje būna dažniausiai 2 žiuželiai. Minta autotrofiniu ar heterotrofiniu būdu. Fotosintezei kai kurios A rūšys naudoja ultravioletinius spindulius. Kitos A rūšys (Nocliluca miliaris) sukelia vandens švytėjimą, Gonyaulax, Gymnodinium genčių rūšys - vadinamąjį vandens žydėjimą. Kai kurie A priskiriami toksiniams dumbliams. Nuo jų išskiriamų toksinų žūsta žuvys. Paleontologiniai A liekanų tyrimai padeda nustatyti geol. amžių. Jūratė Kasperavičienė


Dinogėcija (Dinogetia), romėnų tvirtovė ir senovės gyvenvietė Rumunijoje, netoli Galaji, Dunojaus senvagės saloje, I a. pab.-III a. pr. pastatyta mūrinė tvirtovė, apjuosta mūro siena su 14 bokštų, atraminis romėnų punktas. IV a. pab. tvirtovė buvo sugriauta Bizantijos kariuomenės, vėliau (iki VI a. pab.) ne kartą sugriauta ir atstatyta. VI a. pab.-VII a. pr. nuniokota slavų genčių. 9-XII a. čia buvo Bizantijai priklausanti gyvenvietė, po klajoklių antpuolio - 186 visiškai apleista.


Griuvėsiai 1868 lokalizuoti, 1947 m. juos pradėjo tirti Rumunijos nacionalinio senienų muziejaus archeologai (G. Stefanas ir kt.), bizantiškąjį laikotarpį 1965-1974 m. tyrė I. Barnea, nuo 1974 tiria A. Barnea. Ištirtos 1-III a. romėnų akmeninės tvirtovės ir bokštų bei akmeninių pastatų liekanos, 9-XII a. pastatų (-200 m. ) ir dirbtuvių liekanos. Rasta Bizantijos, Kijevo Rusios ir vietos gamybos dirbinių.
1   ...   185   186   187   188   189   190   191   192   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом