Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница188/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   184   185   186   187   188   189   190   191   ...   197


Diližan (Diližanas), miestas Armėnijoje, į šiaurę nuo Sevano ežero. 23 800 gyv. (2001 m. ). A įsikūręs 1300-1500 m aukštyje, abipus Ahstevo upės. Plentai į Vanadzorą, Sevaną, Qazaxa (Azerbaidžanas), geležinkeliai į Hrazdaną, Agstafą (Azerbaidžanas). Asfaltbetonio, juvelyrinių dirbinių gamyba, televizorių surinkimas, trikotažo, baldų, maisto (pieno, vaisvandenių) pramonė. Pilstomas miner, vanduo. Kalnų klimato ir balneologijos kurortas (veikia ištisus metus), gydoma širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo organų, nervų sistemos ligos. Sanatorijos. Turizmas. medicinos mokykla. Kraštotyros muziejus. A apylinkėse yra Diližano nacionalinis parkas (1958-2001 m. rezervatas). Miesto teisės nuo 1915. Mindaugas Pažemys


diližanas (pranc. diligence), didelis, dengtas, dažniausiai 4 arklių traukiamas pašto ar keleivių vežimas. Buvo paplitęs nuo XVI a. iki geležinkelių atsiradimo. Diližanų maršrutai ėjo ir Lietuvos keliais (Ryga-Šiauliai-Tauragė-Tilžė, Daugpilis - Zarasai-Ukmergė-Kaunas). Kai kur prie šių kelių išliko arklių keitimo punktų ir keleivių stočių pastatų (buvo kas 20-25 km). Diližanai kursavo ir miestuose. Paskutinis A maršrutas Lietuvoje (Kauno geležinkelio stotis - Panemunė) veikė iki 1914.


Dilka Vincas 1912 m. vasario 15 d. Baibokai (Krekenavos valsčius) - 1997 m. gruodžio 26 d. Vilnius, tapytojas. 1937 m. baigė Kauno meno mokyklą (S. Ušinsko mokinys). 1937-1939 m. tobulinosi Karališkajame dailės institute Romoje. 1940-1950 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (1944 m. pats jį baigė), 1951-1994 m. _ LDI (nuo 1990 VDA), 1953-1960 m. Tapybos katedros vedėjas, profesorius (1980 m. ) . Nuo 1939 m. dalyvavo parodose. Nutapė teminių kompozicijų (Kolūkio steigiamasis susirinkimas 1950 m. , Kolūkio statyboje 1953 m. ), real, peizažų (révisée 1958 m. , Pavasaris prie ežero 1962, Palangos tiltas 1972 m. ), portretų, natiurmortų. Kūriniai patetiški, dekoratyvūs, iliustratyvūs, būdinga smulkmeniška detalizacija. Aleksatulras Indriulaitis


Dilke Charles Wentworth (Čarlzas Ventvertas Dilkas) 1843 m. rugsėjo 4 d. Londonas - 1911 m. sausio 26tenpat, Didžiosios Britanijos valst. ir polit, veikėjas. Liberalas. Baronetas. Baigė Kembridžo universitetą. 1868-1886 m. ir nuo 1892 Bendruomenių Rūmų deputatas, vienas liberalų lyderių. 1882-1885 m. savivaldybių ministras. Kėlė Didžiosios Britanijos kolonijinės ekspansijos, kaip pasaulį civilizuojančio veiksnio, idėjas. Parašė: Didžioji Britanija (Greater Britain 2 kn. 1868 m. ), Didžiosios Britanijos problemos (Problems of Greater Britain 2 kn. 1890 m. ), Britų imperija (The British Empire 1899 m. ) .


Dillens Juliaan (Julianas Dilensas) 1849 m. birželio 08 Antverpenas - 1904 m. gruodžio 24 d. Saint-Gilles (prie Briuselio), Belgijos skulptorius. Belgijos karališkosios akademijos narys (1903 m. ) . 1871-1874 m. studijavo Briuselio vaizduojamosios dailės akademijoje, 1898-1904 joje dėstė. 1877-1881 m. gyveno Italijoje, lankėsi Londone, Paryžiuje, Vienoje, Berlyne. Sukūrė daug paminklinių, dekoratyvinių skulptūrų Briuselyje (Teisingumas tarp Gailestingumo ir Įstatymo Teismo rūmuose, 1881, Keturi kontinentai Didžiojoje aikštėje, Laurmedis botanikos sode), Gente (advokato H. Metdepenningeno paminklas, 1886 m. ), Saint-Gilles yje. Iš A kamerinių kompozicijų žymiausi biustai (P. P. Rubenso, 1879, L. Frederico, ne vėliau 1888 m. ), medaliai. Kūrybai įtakos turėjo prancūzų neorenesanso ir italų renesanso skulptūra. Dalia Ramonienė


Diller Burgoyne (Bergoinas Dileris) 1906 m. sausio 13 d. Battle Creek (Mičigano valstija) - 1965 m. sausio 30 d. Niujorkas, JAV tapytojas. Neoplasticistas. 1929-1933 m. studijavo dailē Meno studentų lygoje Niujorke. 1935-1940 m. dirbo Federalinio meno projekto vadybininku. Kūrybą grindė Europos neoplasticistų principais. Kūriniai (Pirmoji tema 1935 m. , Trečios temos abstrakcija 1940-45 m. , Trečioji tema, Juostos, Be pavadinimo, visi 1963 m. ) konstruktyvūs, sukomponuoti iš vertikalių ir horizontalių linijų, lygiai ištapytų baltų, juodų, mėlynų, raudonų plokštumų. Lijana Šataviiiūtė


Dillļ Delis.


Dillingen (Dilingenas), Dillingen an der Donau, miestas Vokietijoje Bavarijos žemėje, prie Dunojaus. 18 600 gyventojų (2002 m. ). Lietuviai. 1551-1803 čia veikė jėzuitų kolegija, kurioje 16-XVII a. studijavo Radvilų giminės 4 jaunuoliai, jų buvo ir iš kitų [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] didikų giminių (1620 atvyko Kristupas Zaviša, 1624 - Albertas ir Jonas Nemiros). 1945 m. karo pabėgėlių tarpt, stovykloje Lauingene (5 km nuo A) susibūrė apie 50 lietuvių, išrinktas komitetas (nuo 1945 m. birželio - Lietuvių sąjungos skyrius, pirmininkai: V. J. Dunčia, A. Dagilis, J. Valiukonis) išrūpino lietuviams patalpas pačiame Dillingene. 1946 m. lietuvių pabėgėlių skaičius čia pasiekė 1000. Stovyklos kapelionai buvo kunigai B. Dagilis ir A. Paukštys. Veikė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sk. (vadovas Žadvydas), skautų tuntas, ateitininkai, nuo 1945 m. - pradžios mokykla (vedėjai J. Kindulaitė, P. Bartkevičius), vaikų darželis, nuo 1946 m. - gimnazija (dir. K. Vėlyvis). Surengti anglų k., suaugusiųjų bendrojo lavinimo, kirpėjų, siuvėjų, gailestingųjų seserų ir kt. kursai. Veikė mišrus choras (vadovai: N. Cirtautas, J. Gaubas, J. Zdanevičius), vyrų choras (dirig. J. Starką), vyrų kvartetas (vadovas J. Statkevičius), instrumentinis ansamblis, tautinių šokių grupė (vadovas B. Macevičius), scenos mėgėjų būrelis, krepšinio ir tinklinio komandos. 1945-1949 m. ėjo laikr. Mūsų kelias, rašomąja mašinėle spausdintas žinių biuletenis, išleista daugiau, kaip 10 knygų (pusė jų - vadovėliai). 1946 m. surengta P. Vokietijos karo pabėgėlių stovyklų sporto šventė. Po 1949 m. dauguma stovyklos gyventojų išvyko į JAV ir kt. šalis. 1951 m. Dillingene įsteigta benamių užsieniečių stovykla. Lietuviai (-120, dauguma atvykę iš Schweinfurto) įkūrė LB skyrių, veikė mokykla. Vėliau diduma lietuvių išvyko (1954 m. buvo likę 36 m. ) .


Dillon John (Džonas Dilonas) 1851 m. rugsėjo 4 d. Blackrock (Dublino grafystė) - 1927 m. rugpjūčio 4 d. Londonas, Airijos politikas. 1880-1883 m. ir 1885-1918 Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmų deputatas, parlamentinės kovos dėl Airijos savivaldos šalininkas. Už dalyvavimų Airijos Žemės lygos veikloje 1881 ir 1882 kalintas. Nuo Airių nacionalistų partijos (ANP) trumpam (1896-1900 m. ) atskilusios Airių nacionalistų federacijos pirmininkas. Vienas žymiausių XIX a. airių polit, lyderio C. S. Parnellio bendražygių. Po airių Velykų sukilimo (1916 m. ) kritikavo griežtas bausmes sukilėliams. Nuo 1918 ANP pirmininkas.


di16gija (f

Dylsas Hermanas H. Diels.

Dylsas Otas Paulis Hermanas O. P. H. Diels.


Dilthey Wilhelm (Vilhelmas Diltėjus) 1833 m. lapkričio 19Biebrich (prie Wiesbadeno) - 1911 m. lapkričio 1 d. Seis (Bolzano-Bozeno provincija, dab. Italija), vokiečių filosofas. Heidelberge ir Berlyne studijavo filosofiją ir teologiją. Dėstė Bazelio, Kylio, Vroclavo, Berlyno universitetuose. Vienas gyvenimo filosofijos atstovų. Neigė pozityvizmą. A pritarė vokiečių idealistų ir romantikų filos. idėjoms. Pasisakė už ist. reliatyvizmą, kult. vertybių intuityvų suvokimą. Manė, kad gyvenimo prasmę aiškina religija, menas ir filosofija. Pastarosios uždavinys, anot A, suvokti filos. sistemas, jų formavimosi priežastis. Jis teigė, kad V. Europoje egzistuoja 3 pagrindiniai pasaulėžiūros tipai: materializmas (pozityvizmas), objektyvusis idealizmas, laisvės idealizmas. Kiekvienas jų, anot A, atskleidžiatlk vieną tiesos aspektą. Žmogus suvokia save tik per istoriją (ją A nagrinėjo kaip žmogaus dvasios istoriją). Istorijos santykis su žmogumi - tai santykis su žmogumi kaip dvasiniu vienetu ir jų struktūromis. Veikale Dvasinių reiškinių pažinimo mokslas (Erfahningswissenschaft der geistigen Erscheinungen 1910 m. ) metodologiškai pagrindė hum. mokslus, atskirdamas juos nuo gamtos mokslų. Pastaruosiuose, pasak A, nuo žmogaus valios nepriklausomi reiškiniai sisteminami ir aiškinami įv. hipotezėmis, o hum. mokslų tyrinėjimų objektas yra dvasiniai reiškiniai, kurių pažinimas reiškia supratimu grindžiamą interpretaciją. Hum. mokslai susiję su paties žmogaus sukurtatlkrove, kurią jis supranta įsijausdamas. Social, ir kūrybiniai laimėjimai, anot A, yra žmogaus dvasinio gyvenimo išraiška. Juos galima suprasti tik susietus su dvasinio gyvenimo visuma. Supratimą, kaip interpretacijos metodą, tiria hermeneutika. Pažindamas kitų dvasines išraiškas ir jų atsiradimo priežastis žmogus pažįsta save, savo istoriškumą, dabartį. Suvokus savo istorinę prigimtį išvengiama dogmatiško mastymo. A turėjo įtakos E. Sprangeriui, O. F. Bollnowui, E. Husserliui, m. Heideggeriui, H. G. Gadameriui, 19-XX a. sandūros hum. mokslams. Kiti veikalai: Humanitarinių muksiu įvadas (Einleitung in die Geisteswissenschaften 1883 m. ), Apie mūsų tikėjimo įtaką išorinio pasaulio tikrovei (Beitrage zur Lösung der Frage vom Ursprung unseres Glaubens an die Realitat der Außenweh 1890 m. ), Mintys apie aprašomąją ir analitinį psichologiją (Ideen über eine beschreibende und zergleidemde Psychologie 1894 m. ), Istorinio pasaulio atkūrimas humanitariniuose moksluose (Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschaften 1910 m. ) . Juozas Murdka


Dimanovą, gyvenvietė Baltarusijoje, Vitebsko sr., prie Vitebsko-Oršos plento, 12 km į pietryčius nuo Vitebsko. 1400 gyv. (2001 m. ). XIX a. pab. A dvaro žemės dalį susidėję nupirko grupė R. Lietuvos lietuvių, ją išsidalijo ir įkūrė savo ūkius. 1928-1938 m. čia veikė internatinė (vienintelė tokia lietuvių mokykla Sov. sąjungoje), 1928-1933 m. septynmetė, vadinta Dimanovos lietuvių kolektyvininkų jaunimo mokykla, 1933-1936 m. aštuonmetė, 1936-1938 m. Z. Angariečio vid. mokykla. Turėjo 45 ha pagalbinį ūkį. 1936 mokėsi 173 mokiniai iš visos Sov. sąjungos. mokyklai vadovavo V. Kopka, N. Šukys, B. Juškevičius, J. Zakarauskas, P. Svotelis. Daugelis mokytojų per stalinines represijas buvo suimti, apkaltinti tėvynės išdavimu ir sušaudyti. Aloyzas Vidugiris


774


dimas, sudėtingu keturnyčiu, aštuonnyčiu ar daugianyčiu pynimu (vad. diminiu pynimu) austas audinys. Turi vieną metmenų ir dvi (fono ir rašto) ataudų sistemas. Fonas audžiamas iš metmenų ir foninių ataudų drobiniu pynimu. Rašto ataudų žaliava ir spalva papr. skiriasi nuo fono, jie ilgomis perdangomis eina tai viena, tai kita audinio puse išryškindami stačiakampius rašto elementus. Raštas - papr. simetriškai pasikartojantys augaliniai, geometriniai, dangaus kūnų motyvai. Diminiu pynimu Lietuvoje tautodailininkai audžia rankšluosčius, tautinių drabužių audinius, lovatieses, staltieses, gūnias.


dimasa, Azijos tautų grupės Thodų savivardis. Dimashq Damaskas.


Dimbovija (Dimbovica), upė Rumunijoje, Arge§o kairysis intakas. Ilgis 268 km. Prasideda P. Karpatuose, tarp Fagaras.0 ir lezero kalnagūbrių. Teka Dunojaus žemupio žemuma, per Bukareštą.


dimensija (lot. dimensio - matmuo) : 1 (mat.). Tam tikras su geom. figūra susijęs sveikasis skaičius - jos topologinis invariantas. Pvz., taško A yra O, tiesės - l, plokštumos - 2, sferos - 3. Analizinėje geometrijoje figūros A lygi koordinačių, reikalingų figūros taško padėčiai nustatyti, skaičiui. Pvz., tiesėje taško padėtį nustato 1 koordinatė, plokštumoje - 2, erdvėje - 3. Paprasčiausios n dimensijų figūros yra «-matės daugdaros. Vektorinės erdvės X A vadinamas tos erdvės bazės vektorių skaičius ir žymimas dim X.


2 (fiz.). Bet kurio fizikinio dydžio sąryšio su pasirinktosios vienetų sistemos pagrindiniais dydžiais išraiška. Tarptautinės vienetų sistemos (SI) fizikinių dydžių A žymimos tam tikrais simboliais, pvz., ilgis - L, masė - M, laikas - T, darbas - 12M T”2 (2, 1 ir-2-dimensijų rodikliai).


dimetilformamidas, (CH, ), NCHO, skruzdžių rūgšties dimetilamidas. Bespalvis drėgme sugeriantis skystis. Mol. masė 73, 09. Virimo temperatūra 153 °C, tankis 944, 5 kg/m . tirpsta vandenyje ir daugelyje org. tirpiklių, išskyrus alifatinius angliavandenilius, su kai kuriais org. junginiais sudaro azeotropinius mišinius. Silpna bazė. Gaunamas iš skruzdžių rūgšties ir dimetilamino. Naudojamas sintetinio pluošto, polimerinių plėvelių, lakų, dažų, dirbtinės odos, popieriaus, plastikų gamyboje (kaip polimerų ir dažiklių tirpiklis), alkinams ir dienams išskirti iš pirolizės dujų, mineralinėms alyvoms, vaistams gryninti. Dirgina akių ir nosies gleivinę. DLK 10 mg/m5.


Diminio kultūra, neolito archeol. kultūra. Plito 5500-4000 m. p.m.e. Tesalijoje (Graikija). Pavadinta paga11901-1903 m. C. Cunto ir V. Staeso tyrinėtą Diminio gyvenviete. Kultūrai būdingos įtvirtintos gyvenvietės - aptvertos mūrine siena su vartais. Dimini gyvenvietė buvo įtvirtinta ant 16 m aukščio kalvos, išliko 6-7 ovalo formos akmeninių sienų liekanų. gyvenvietės viduryje rasta megarono tipo pastatų liekanų. Žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gausiai naudojo įv. formos, dažniausiai spiralės ir meandros ornamentu juodai ir baltai dažytus puodus, gludintus akmeninius kirvius. A gyvenvietėse aptinkama amforų, taurių, antropomorfinių figūrėlių iš akmens ir molio, makrolitų. A skirstoma į 7 fazes (Canglis, Arapis, Odzakis I, Odzakis II, Diminio tikroji, Larisa, Rachmanis). A turėjo įtakos daugeliui Vid. Europos neolito kultūrų susidarymui.


diminłcija (lot. diminutio - susmulkinimas) : 1. Menzūrinės notacijos sistemoje - natų verčių sumažinimas tam tikra dalimi (l/2, 1/3, 1/4 m. ) kai kuriuose ar visuose daugiabalsio kūrinio balsuose.


2.14-XVI a. polifoninėje muzikoje - motyvo ar temos kartojimas mažesnės trukmės garsais. A būna varijuojant canlus firmus temą motetuose, mišiose.


3. Ornamentinės melodijos garsų ar intervalų papuošimas smulkiomis natomis. Iki XV a. vadinta flores (lot. gėlės). 15-XVI a. kompozitoriai A natose nežymėjo, atlikėjai savo nuožiūra A vartojo motetuose, madrigaluose, šansonose. Rūta (laiilamavičiūtė


4 (biol.). Genomo dalies praradimas.


diminuendo (it.) decrescendo.


dimis (arab.), islame - krikščionys ir judėjai, gyvenantys musulmoniškame krašte ir mokantys piniginį mokestį. Musulmonų valdžia su krikščionių ir judėjų bendruomenėmis sudaro neterminuotas sutartis, kuriomis jos pripažįsta musulmonų valdžią ir gauna saugomų asmenų statusą. A turi savivaldos ir kai kurias kitas politines teises. Egdūnas Račius


dimisija (lot. dimissio - atleidimas), buvusio profesinės, karo savanorio tarnybos ar atsargos kario, kuris dėl amžiaus ar sveikatos visam laikui atleistas nuo karo prievolės, statusas. Paga11998 Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą Lietuvoje į A perkeliami: profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo i atsargą metu jie yra sukakę 60 metų, atsargos karininkai ir generolai (admirolai) - buvę profesinės karo tarnybos kariai, sukakę 60 metų, individualiojo rezervo įskaitoje esantys kariai, sukakę 55 metus (gydytojai - 60 metų), dėl sveikatos būklės tapę netinkami mobilizuoti aktyviojo ir individualiojo rezervo įskaitoje esantys kariai neatsižvelgiant į amžių. Perkelti į dimisiją atsargos kariai išbraukiami iš rezervo tarnybos įskaitos ir į tikrąją tarnybą per mobilizaciją nešaukiami. Eugenijus Kisinas


Dimiters Juris (Juris Dimiteras) 1947 m. spalio 15 d. Ryga, latvių tapytojas, scenografas, plakatistas. D. Skulmės sūnus. 1973 Latvijos dailės akademijoje baigė scenografiją. Nuo 1968 dalyvauja parodose, individualios - Rygoje, Berlyne, Alexandrijoje (Virdžinijos valstija, JAV), Pittsburghe, Čikagoje, Milane, Romoje, Stokholme. Sukūrė scenovaizdžių Latvijos A. Uplčio akademinio dramos (I. Orkény Žaidžiame kates 1973 m. ) ir J. Rainio akademinio dailės (A. Alunano Džonas Neilandas 1982 m. ) teatrų Rygoje, Valmieros dramos teatro spektakliams. Nutapė portretų (Autoportretas 1980 m. ), nuo XX a. 9 dešimtmečio daugiausia kuria plakatus ir natiurmortus. Kūryba grindžiama ironija, grotesku, siurrealizmo principais, kompozicijos lakoniškos, statiškos, jose vyrauja ryškūs vienspalviai plotai.


Dimitravo kapinynas, Tarvydų kapinynas, yra Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Dimitravo ir Tarvydų kaimų, Tenžės kairiajame krante. Apardytas kasant žvyrą ir bulviarūsius. 1868 C. Grewingkas ištyrė dvigubą nedegintų ir tris sudegintų mirusiųjų kapus. 1941 m. Kauno kultūros muziejus ištyrė (vadovas P. Baleliūnas) 10 nedegintų ir 6 sudegintų mirusiųjų kapus. Rado 10-XII a. dalgių miniatiūrų, ietigalių, žalvarinių vytinių kilpiniais galais antkaklių, Įvijinę apyranke, kryžinį smeigtuką, lankinių, kiauraraščių ir pasaginių segių, būdingų kuršiams. 1868 radiniai saugomi Estijos istorijos institute, 1941 m. - VDKM. Adolfus Tautavičius


Dimitravo priverčiamojo darbo stovykla veikė 1937-40 m. , 1941 m. II pusėje - 1944 m. Dimitrave, netoli Kretingos). Įkurta remiantis 1936 LR Seimo priimtu Priverčiamojo darbo įstaigų įstatymu. Į A karo komendantai siuntė polit, policijos ir apskritis viršininkų atrinktus asmenis, kurių kaltei pagrįsti trūko įrodymų. Ten jie galėjo būti laikomi iki 1 m. , už blogą elgesį - dar puse metų. Priverčiamasis darbas - tašyti akmenis. Vien 1939 m. į stovyklą uždaryti 337 žm., patekę daugiausia už polit, prasižengimus. Dauguma jų - komunistai, t.p. asmenys, kuo nors pavojingi autoritariniam režimui. 1940 m. vasarą A sov. valdžios uždaryta. Nacių okupacijos metais joje buvo laikomi ir žudomi sovietiniai aktyvistai, valstiečiai, neįvykdė prievolių (nužudyta 1770 žmonių). 1974-1993 m. buvusioje stovykloje veikė Kretingos kraštotyros muziejaus filialas. Audrius Abromaitis


Dimitriškės, kaimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Zarasų seniūnijoje, į pietvakarius nuo Laukeso ežero. 527 gyv. (2002 m. ). Z.U. mokykla (nuo 1973 m. ), biblioteka (1998 m. ) . Netoli A, Taboro miške, yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. 1923 buvo 15, 1959 m. - 35, 1970 - 44, 1979 - 785, 1989 - 823 gyv.


Dimitrov Georgi (Georgis Dimitrovas) 1882 m. birželio 18 d. Kovačevcai (Perniko apygardos) - 1949 m. liepos 2 d. prie Maskvos, Bulgarijos politikas. Nuo 1902 priklausė Bulgarijos darbininkų sd. partijai, nuo 1903 jos rev. frakcijai (vad. glaudžiųjų socialistų, 1919 pavadinta Bulgarijos KP), nuo 1909 - vienas vadovų. 1913-1923 m. Bulgarijos parlamento deputatas. Vienas 1923 Rugsėjo sukilimo vadovų. Jį nuslopinus emigravo (už akių nuteistas mirti). Nuo 1929 gyveno Berlyne. 1933 m. nacių suimtas, nepagrįstai apkaltintas Reichstago padegimu, teismo išteisintas. 1934-1945 m. gyveno TSRS. 1935-1943 m. Kominterno vykdomojo komiteto gen. sekretorius. Per Antrąjį pasaulinį karą vadovavo prokomunistiniam Bulgarijos tėvynės frontui (įkurta 1942 m. ).1946-1949 m. Bulgarijos MT pirmininkas. 1948 m. -1949 m. Bulgarijos KP CK gen. sekretorius. Buvo paklusnus J. Stalino valios vykdytojas, vadovavo Bulgarijos sovietizacijai.


Dimitrov Georgi (Georgis Dimitrovas), pravardė Gemeto 1903 m. balandžio 15 d. Eni Či - 1ik (dab. Edirnės ilas, Turkija) - 1972 m. lapkričio 28 d. Vašingtonas, Bulgarijos politikas. Gydytojas. Nuo 1922 Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjungos (BŽLS) narys. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941-1944 m. vadovavo Kaire veikiančiam Bulgarijos nacionaliniam komitetui. 1944 m. rugsėjo grįžo į Bulgariją. 1944 m. 10-1945 m. sausio BŻLS pirmininkas. Antikomunistas, bendradarbiavimo su Vakarų valstybėmis šalininkas. Priešinosi prosovietinio Tėvynės fronto politikai. 1945 m. gegužės pašalintas iš BŽLS. Dėl suėmimo grėsmės 1945 m. birželio emigravo. Nuo 1947 m. Žemdirbių komiteto ir Bulgarijos nacionalinio komiteto Vašingtone vienas vadovų.


Dymytrov (Dimitrovas), iki 1972 Novoekonomične, miestas Ukrainos rytuose, Donecko sr., apie 50 km į šiaurės vakarus nuo Donecko. 51 300 gyv. (2003 m. ). Plentai ir geležinkeliai į Donecką, Dniepropetrovską. Akmens anglių (kasamos prie A) sodrinimas, juodoji metalurgija, stat. medžiagų (gelžb. konstrukcijų ir gaminių), maisto pramonė. XX a. pr. pradėjo kurtis Novoekonomičnės gyvenvietė (miesto teisės nuo 1965 m. ), 5 km į pietryčius nuo jos 1937 m. pradėjo kurtis N. Donbasas (nuo 1957 m. -Dymytrova). 1972 abu miestai sujungti ir pavadinti bulgarų politiko G. Dimitrovo (1882-1949 m. ) vardu.


Dimitrova Blaga 1922 m. sausio 2 d. Biala Slatina (Vracos apygardos) t2003 m. gegužės 4 d. Sofija, bulgarų rašytoja. Studijavo slavų filologiją Sofijoje ir Maskvoje. Dirbo įv. žurnalų ir leidyklų redaktore. 1988 viena dem. judėjimo vadovių. 1990 išrinkta Nacionalinio Susirinkimo deputate, 1992-1993 m. viceprezidentė. Ankstyvajai kūrybai būdinga soc. permainų aukštinimas. Vėlesnėje poezijoje (eil. rink. Vardas (line 1971, Balsas (Glas 1985, Naktims dienoraštis (Nošten dnevnik 1992, poemos Uždraustoji jūra (Zabraneno more 1976, Tranzitas 1990 m. ) ryšku inteligento vietos soc. visuomenėje ieškojimas, meilės, filos. ir ekol. motyvai, asociacijos, intelektualumas. Prozoje (rom. Lavina (Lavinata 1971, Požeminis dangus (Podzemno nebe 1972, Veidas I Lice 1981 m. ) vyrauja social, ir egzistencinė problematika, dokumentiškumas derinamas su lyrizmu. Parašė pjesių, kult. ir polit, esė. Bulgarijos Liaudies Respublikos laikotarpiu A kūryba buvo varžoma. Aušra Kalküle


Dimitrova Gena, tikrieji vardas Anastasija 1940 m. lapkričio 16 d. Pernik, bulgarų dainininkė (sopranas). Baigė Sofijos konservatoriją, tobulinosi Zalcburge. Debiutavo 1965 Abigailės vaidmeniu. Tarpt, konkursų (Verdi - Busetoje, 1968, Mejor voz - Barselonoje, 1969, Jaunųjų operos dainininkų - Sofijoje, 1970 m. ) laureatė. Dainavo žymiausiuose pasaulio teatruose (La Scala, Metropolitan Opera ir kt.). Žymesni vaidmenys: Aida, Abigailė, Ledi Makbet (G. Verdi Aida, Nabuchodonosaras, Makbetas), Norma (V. Bellini Norma), Turandot (G. Puccini Turandot) ir kiti. 1977, 1981 dainavo Lietuvos OBT Tamara Vainauskienė


Dimitrovgrad (Dimitrovgradas), iki 1972 Melekess, miestas Rusijoje, Uljanovsko sr., prie Uljanovsko-Ufos glžk., Melekesso rajonas centras. 136 400 gyv. (2001 m. ). A įsikūręs prie D. Čeremšano upės, Kuibyšcvo tvenkinio. Chemijos pramonės įrangos, automobilių agregatų, techn. gelumbės, kilimų gamyba, tekstilės (linų), trikotažo, medžio apdirbimo, maisto pramonė. AE. Prie A yra brand, reaktorių MTI. Uljanovsko politechnikos instituto lengvosios pramonės fakultetas. Dramos teatras. Kraštotyros muziejus. A pradėjo kurtis XVIII a. I pusėje, miesto teisės nuo 1919. 1972 pavadintas bulgarų politiko G. Dimitrovo (1882-1949 m. ) vardu. Mindaugas Pažemys


Dimitrovgrad (Dimitrovgradas), miestas Bulgarijoje, į šiaurę nuo Chaskovo, prie Maricos upės. 45 600 gyv. (2003 m. ). Per A eina Sofijos - Stambulo geležinkelis. Chemijos pramonės Įrangos gamyba, chemijos (sieros rūgšties, azoto ir fosforo trąšų), stat. medžiagų (cemento, asbesto), tekstilės, siuvimo, odos, baldų, maisto (vaisių ir daržovių konservavimo) pramonė. Netoli A yra akmens skaldykla. Teatras, stat. muziejus. A įkurtas 1947 m. sujungus 3 kaimus. Pavadintas bulgarų politiko G. Dimitrovo (1882-1949 m. ) vardu.


Dimitrov-Maistora Vladimir (Vladimiras Dimltrovas - Maistora), Dimitroff 1882 m. vasario 1 d. Frološ (prie Kiustendilo) - 1960 m. rugsėjo 29 d. Sofija, bulgarų tapytojas. Vienas žymiausių XX a. bulgarų dailininkų. Nuo 1903 mokėsi piešimo mokykloje Sofijoje. Per Balkanų karus 1912-1913 m. tarnavo Bulgarijos kariuomenėje dailininku. Tapė peizažus, portretus, figūrinius paveikslus, mėgo vaizduoti kaimo moteris, stovinčias statiška poza peizažo fone arba apsuptas vaisių, gėlių. Plėtojo bulgarų liaudies dailės tradicijas, postimpresionistinę stilistiką. Kūriniai: N. Čechlarovo portretas (1910 m. ), Autoportretas (1913 m. ), Poilsis po mūšio (1917 m. ), Bulgarijos madona (1932 m. ), Moterys iš Šiškovcų (1936 m. ) . LijanaŠatavičiūtė


Dymkovo žaislai, rusų liaudies keramikos dirbiniai - ryškiai dekoruotos figūrėlės: gyvūnai, raiteliai-švilpynės, damos, pasakų herojai, buit. scenos. Lipdomi iš molio, dengiami baltu kreidiniu gruntu, ištapomi ryškių spalvų tempera, auksu, puošiami lipdytomis detalėmis. Būna apibendrintų, kartais groteskiškų formų, sąlygiško geom.


dekoro (langeliai, juostos, apskritimai). Nuo XIX a. vid. iki šiol daromi Dymkove (buvo kaimas, dab. Kirovo miesto dalis, Viatkos gub.) tik moterų. 1919 įkurta žaislų dirbtuvė, nuo 1942 m. veikia cechas. Lijana Šatavičiūtė


Di Moinas Des Moines.


Dimoną, miestas Izraelio pietryčiuose, Negevo dykumos oazėje. 34 800 gyv. (2003 m. ). Plentas ir geležinkelis į Tel Avivą. Tekstilės, keramikos, stiklo pramonė. Turizmas, į šiaurės vakarus nuo A išlikę antikinio miesto griuvėsiai. Prie A yra Izraelio brand, tyrimų centras su reaktoriumi (26 MW). A įkurta 1955 m. , pavadinta Biblijos miesto Dimonos (Dimonah) vardu.


dimorfizmas (Īdi. + įj.morphl-forma) : 1.Medžiagos savybė būti dviejų kristalinių formų (modifikacijų), kurios skiriasi viena nuo kitos kristalinės gardelės atomų išsidėstymu, vienas polimorfizmo 1 atvejų.


2. Biol. reiškinys, kai ta pati organizmų rūšis turi 2 formų individus, kurie skiriasi morfologiniais ir fiziol. požymiais, bet gyvena vienoje vietoje, dažniausias polimorfizmo 2 atvejis. Atsiranda dėl kartų kaitos, metagenezės, ciklomorfozės. Kartais A priežastis yra mutacijos. Daugeliui gyvūnų būdinga lytinis A - vyriškosios ir moteriškosios lyties individai (višta ir gaidys) skiriasi išvaizda (dydžiu, spalva). Augalams lytinis A būdingas retai (kanapei). Dažniau vienos rūšies augalas turi kokį nors dvejopos formos organą. Sezoninis A priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir kitų aplinkos sąlygų svyravimo. Sezoniškai dimorfiški būna vėžiagyviai, drugiai, rečiau augalai (asiūklis). Ekologinis A priklauso nuo mitybos (žuvimis ir moliuskais mintantys Trionyx genties minkštaodžiai vėžliai turi skirtingą žandikaulių sandarą). Funkcinis A būdingas sudėtingiems kolonijiniams gyvūnams (hidroidams).


dimorfodonas (Dimorphodon), iškastinių skraidančiųjų driežų (Pterosauria) antbūrio roplys. Aptinkamas Europoje ankstyvosios juros dariniuose. Kūnas buvo apaugęs į plunksnas panašiais žvynais. Odiškų sparnų tarpugalis 1, 4 m, juos išskleisdavo pailgėjęs ketvirtasis pirštas. Snapas didelis, panašus į mormono. Dantys su aštriomis viršūnėmis, priekiniai išsikišę iš snapo. Galvos kaulus sudarė plonos, oro tarpų atskirtos plokštelės. Uodega ilga, su lygiagrečiai išsidėsčiusiomis kaulinėmis lazdelėmis. Manoma, kad A buvo šiltakraujai. Mito žuvimis ar smulkiais sausumos gyvūnais. Pirmą kartą A liekanų aptikta 1828 Didžiojoje Britanijoje .


777


Dimov Dimitar (Dimitaras Dimovas) 1909 m. balandžio 25 d. Loveč - 1966 m. balandžio 1 d. Bukareštas, bulgarų rašytojas. 1934 baigė veterinariją Sofijos universitete. Dėstė įv. aukštosiose mokyklose, profesorius (1953 m. ). Nuo 1964 Rašytojų sąjungos pirmininkas. Kūryboje (rom. Poručikas Bencas (Poručik Bene 1938 m. ) nagrinėjamos gyv. meto dorovinės ir social, problemos, ryšku psichologiškumas. Romane Pasmerktos sielos (Osedeni dusi 1945 m. , lietuvių 1965 m. ) vaizduojami žmonių likimai per Ispanijos pilietuvių karą. Romane Tabakas (Tjuljun 1951 m. ) soc. ideologijos požiūriu pasakojama apie prieškario Bulgarijos valdančiuosius sluoksnius. Parašė novelių, buit. ir satyr, pjesių. Lietuvių kalba dar paskelbta A novelių. Aušra Kalküle


Dimstipatis, lietuvių namų, ugnies dievas. Pirmą kartą paminėjo S. Rostovskis. 1604 ir 1605 A minimas jėzuitų ataskaitose. Šiuose šaltiniuose teigiama, kad Dimstipačiui buvo aukojamos įv. aukos. W. Mannhardtas apibūdino kaip sodybos globėją. J. Basanavičius, J. Balys pagal vardo etimologiją (dimstis - kiemas, sodyba, ūkis, pats - viešpats) laikė A namų ugnies, vaisingumo, šeimininkių globėju. A. J. Greimas tapatino su dievais Žemėpačiu ir Nunadieviu.


Dymsza Adolf (Adolfas Dymša), tikrieji Baginski 1900 m. balandžio 7 d. Varšuva - 1975 m. rugpjūčio 20 d. Góra Kalwaria, lenkų aktorius. Komikas, lš pradžių vaidino Varšuvos reviu, kabaretuose, t.p. ir 1920 savo įkurtame teatre Qui pro quo. 1934-1973 m. vaidino Varšuvos (Lenkų, Tautos teatruose), Lodzės dramos teatruose. Išgarsėjo satyrinėse kino komedijose: Dvylika kėdžių (1933 m. , režisierius m. Fričius, m. Waszynskis, pagal I. Ilfą ir J. Petrovą), Policininkas Antekas, Dodekas kare (abi 1935 m. , abiejų režisierius m. Waszynskis), Pavelas ir Gavelas (1938 m. , režisierius m. Krwawiczius), Lobis (1948 m. , režisierius L. Buczkowskis), Nikodemas Dyzma (1956 m. , režisierius J. Rybkowskis). Vaidyba ekscentriška, su šaržo, grotesko elementais. Gediminas Jankauskas


Dymša Leopoldas 189302 15 d. Paupys (Raseinių valsčius) - 1959 m. kovo 25 d. Stamford (Konektikuto valstija), diplomatas. 1916 baigė Kazanės karo mokyklą. 1917 dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo patekės į nelaisvę. 1919 grįžo į Lietuvą, mobilizuotas į Lietuvos kariuomene. 1919-1922 m. ryšių karininkas prie prancūzų, vėliau prie britų kar. misijos Kaune, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos vyriausybės atstovas Klaipėdos krašte. Kapitonas (1920 m. ) . 1922 dėl ligos paleistas iš kariuomenės. Londono universitete baigė komercijos mokslus. 1929-1935 m. Lietuvos pasiuntinybės sekretorius bei patarėjas Berlyne, 1935-1936 m. - patarėjas Rygoje, 1936-1940 m. gen. konsulas Karaliaučiuje. Nacių internuoto K. Škirpos pavestas 1944-1946 m. ėjo Lietuvos pasiuntinio (laikinojo reikalų patikėtinio) Vokietijoje pareigas. Nuo 1946 m. BALF ir Amerikos katalikų vyskupų tarybos atstovas britų zonoje Vokietijoje. 1950 m. apsigyveno JAV. Išvertė į lietuvių kalbą H. Beecher-Stowe Dėdės Tomo trobelę, 1. Swifto Guliverio keliones, bendradarbiavo spaudoje. Juozas Jankauskas ir kt.


Dimžlys Antanas 1920 m. gegužės 26 d. Namišiai (Saločių valsčius), skulptorius. 1947-1953 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (nuo 1951 m. LDI). Nuo 1957 m. dalyvauja parodose. Sukūrė (daugiausia iš akmens) paminklinių (skulptūrinė grupė 1863 metų sukilėliai Šiauliuose, 1957 m. , Laisvės daina Panevėžyje, 1974, Gėlės nugalėtojams Vaškuose, 1987, Tremtinių paminklas Pasvalyje, 1993, G. Petkevičaitės - Bitės Joniškėlyje, 1994 m. ), dekoratyvinių (Prie šaltinio Druskininkuose, 1964, Baltijos aušra Palangoje, 1990 m. ) skulptūrų, teminių kompozicijų, portretų, išdrožė Nukryžiuotojo skulptūrą Šv. Mikalojaus bažnyčiai (9 dešimtmetis, vėliau perkelta į Palaimintojo J. Matulaičio bažnyčią, abi Vilniuje). Ankstyvieji kūriniai realistiniai, vėlesni - monumentalūs, apibendrintų formų, tęsia lietuvių neoklasicistinės skulptūros tradiciją. Restauravo K. Sklėriaus skulpt. kompoziciją Lietuvos banko rūmuose Kaune (su B. Buču, V Žūklių, R. Antiniu, P Stankevičiumi, 6 dešimtmetis), V. Grybo sukurtus S. Daukanto ir m. Valančiaus bareljefus Kauno Saulės vid. mokykloje (su P. Stankevičiumi, 1968 m. ) . Neringa Markauskaitč


dina (gr. dynamis - jėga), dyn, CGS vienetų sistemos jėgos vienetas, 1 dyn = 10~5 N.


Dinadžpur (Dinajpur, Dinadžpuras), miestas Bangladešo šiaurės vakaruose, Indijos pasienyje. 184 700 gyv. (2003 m. ). Tekstilės (šilko) pramonė. Ryžių, cukranendrių auginimo, galvijų, ožkų veisimo regiono prekybos centras. Prie A kasamos durpės.


dinamika (gr. dynamikos - jėgos, jėginis) : 1. Mechanikos šaka, tirianti materialiųjų kūnų (mech. sistemų) judėjimo (greičiais, daug mažesniais už šviesos greitį) ir juos veikiančių jėgų (išorinių ir vidinių) ryšį. Be bendrųjų judėjimo uždavinių, nagrinėja giroskopo judėjimą, mech. virpesius, judėjimo stabilumą, smūgį. Dinamikai plačiąja prasme priklauso dangaus mechanika, elektrodinamika, termodinamika. Kūnų judėjimą greičiais, artimais šviesos greičiui, nagrinėja reliatyvistinė mechanika, pagrįsta specialiąja reliatyvumo teorija, mikrodalelių - T kvantinė mechanika. Klasikinės A šakos - materialiojo taško A ir materialiųjų taškų sistemos A, pastarosios savarankiškos šakos yra kietojo kūno A, tampriojo arba plastiškai deformuojamojo kūno A (f tamprumas, plastiškumas), skysčių ir dujų A (f hidrodinamika, Taerodinamika). Klasikinė A pagrįsta Newtona mechanikos dėsniais ir jėgų veikimo nepriklausomumo dėsniu. Svarbiausios A lygtys ir teoremos, išplaukiančios iš šių dėsnių, išreiškia priklausomybę tarp sistemą veikiančių jėgų ir dydžių, nusakančių judančios sistemos inertiškumą bei jos padėtį erdvėje. Dažnai taikomi bendrieji mechanikos principai (f variaciniai mechanikos principai, Td Alembert o principas, iš d Alembert o ir Lagrange o principo gaunama vad. bendroji dinamikos lygtis). A svarb. uždaviniai yra du: žinant materialiojo taško ar taškų sistemos judėjimą rasti jėgas, veikiančias šį tašką ar sistemą, žinant jėgas, veikiančias materialųjį tašką ar sistemą, nustatyti šio taško ar sistemos judėjimą (būtina žinoti kūno padėtį ir greitį judėjimo pradžioje, t.y. pradines sąlygas). Spręsdama šiuos uždavinius A nustato bendrus kiekybinius mech. sistemą veikiančių jėgų ryšius, dydžių, nusakančių judančios sistemos inertiškumą, ir parametrų, apibrėžiančių jos padėtį erdvėje (arba jos dalies greičius), ryšius. A istorija pateikta straipsnyje mechanika.


2 (muz). Su muzikos skambesio stiprumu susijusių reiškinių visuma. A - viena svarbiausiu muzikos raiškos priemonių. A gali būti realizuojama keičiant kūrinio faktūrą, harmoniją, ritmą, tačiau tradiciškai suvokiama pirmiausia kaip skambesio garsumo kategorija. A žymima italų k. žodžiais (T dinamikos ženklais) : forte (f) - garsiai, piano (p) - tyliai, mezzo forte (mf) - vidutiniškai garsiai ir kitais. Visi skambesio garsumo žymėjimai yra sąlyginiai. A susijusi su fagogika, artikuliacija 2, frazuote, kūrinio forma, itin reikšminga interpretacijai. A galimybių panaudojimas lemia atlikėjo individualų stilių, atlikimo meniškumą. Absoliutų garso intensyvumą, subjektyvų garsumą tiria akustika. Terminas kilęs antikos filosofijos mokyme apie mechaniką, muzikos teorijoje ir praktikoje vartojamas nuo XVIII a. Aldona Juodelienė


3 (literatūros teorijoje). Eiliuotos kalbos garsų intensyvumo kitimas ir jį tirianti eilėtyros šaka. A priklauso nuo kirčių išsidėstymo eilutėse ir strofose, tarpkirtinių intervalų santykių, intonacijos pakilimų bei atoslūgiu ir kitko. Juozapas Girdzijauskas


dinamikos ženklai, italų kalbos žodžių santrumpos ir grafiniai ženklai natose, kuriais nurodoma sąlyginis garsų skambesio stiprumas. Pagrindiniai A yra šie: forte (f) - garsiai, stipriai, piano (p) - tyliai, silpnai, mezzo forte (mf) - vidutiniškaigarsiai, mezzo piano (mp) - vidutiniškai tyliai, fortissimo (ff) - labai garsiai, pianissimo (pp) - labai tyliai, forte fortissimo, arba fortississimo (Jff) - ypač garsiai, piano pianissimo, arba pianississimo (ppp) - ypač tyliai. Jei skambėjimas turi po truputį stiprėti, po natomis rašoma crescendo (cresc.) arba ženklas - e, jei skambesys turi po truputį silpnėti, po natomis rašoma diminuendo arba decrescendo (dim., deer.), arba ženklas daugiau, kaip . Jei skambesio stiprumas ūmai keičiamas, po natomis rašoma papildoma nuoroda subito (pvz., piano subito, forte subito, sutr. sub.p, sub. f). Be to, garso stiprumas diferencijuojamas nuorodomis meno, quasi, pił, poco, molto, sempre, poco a poco ir kitomis. Prie A skiriami ir įv. akcentai 3, padedantys išskirti atskirus garsus ar sąskambius. Jie žymimi ženklais A, daugiau, kaip arba žodžiais - sforzato (sf), fortepiano (fp), forzato (frz), rinforzato (rfz), accentuato, marcato. Jonas Klimas


dinaminė geologija, fizinė geologija, geologijos kryptis, tirianti geol. procesus, kurie turi įtakos visos Žemės raidai, keičia Žemės plutą ir formuoja Žemės paviršių. Svarb. metodai - praeities geol. procesų atkūrimas, dab. procesų stebėjimas ir jų modeliavimas, įv. fizikiniai metodai. Kai kurių geol. procesų tyrimai išsirutuliojo) savarankiškas šakas - 1geotektoniką (tektoniką), Tseismologiją, struktūrinį geologiją, Tvulkanologiją. Kiekvieno regiono endogeninių ir egzogeninių procesų (konkrečių sąlygų) tyrimas turi praktinės reikšmės naudingųjų iškasenų paieškoms, statybai. A pradininkai geologai: C. Lyellis (1797-1875, Didžioji Britanija ), E. Suessas (1831 m. -1914, Austrija). Gražina Skridlaitė


dinaminė meteorologija, meteorologijos šaka, tirianti troposferos ir žemutinės stratosferos dinaminius procesus. Remiasi hidromechanikos, termodinamikos ir spinduliavimo teorijos lygtimis. Svarb. uždavinys - orų prognozavimas. Remdamasi bendrosios atm. cirkuliacijos dėsniais A kuria skaitmeninius metodus meteorol. elementams (slėgiui, temperatūrai, vėjui, debesuotumui, krituliams, matomumui) prognozuoti, t.p. tiria atm. banginius procesus, įv. masto sūkurius, atm. frontus, turbulentiškumą, sraujymes, konvekciją. A pagrindinės lygtys: judėjimo tolydumo, judesio kiekio perdavimo, greičio sūkurio, turbulentinės trinties, spindulinės ir turbulentinės šilumos pernašos, vandens fazinių persitvarkymų energijos, atm. būvio (susieja slėgį, tankį ir temperatūrą), drėgmės pernašos. A progresą skatina mat. fizikos netiesinių lygčių sprendimo būdų tobulinimas. Integruojant šias lygtis ilgam laiko tarpui, išsamiai įvertinant šilumos ir drėgmės apykaitą atmosferoje, atm. sąveiką su sausumos paviršiumi ir vandenynu, kuriami matematiniai bendrosios atmosferos cirkuliacijos modeliai.

A tyrimai pradėti XVII a. II pusėje, pradininkai: fizikas E. Mariotte as (Prancūzija), astronomas E. Halley, fizikai R. Hooke as ir G. Hadley (Anglija). 17-XVIII a. sudarytos pasaulinės vėjų schemos, aprašyta pasatų ir musonų susidarymas, oro tėkmių apykaita tarp poliarinių sričių ir pusiaujo, Žemės sukimosi kreipiamosios jėgos poveikis oro tėkmėms. XIX a. pr. P. S. Laplace as (Prancūzija) nustatė atm. slėgio kaitos priklausomybę nuo aukščio ir oro temperatūros (išvedė barometrinę formulę) ir sukūrė atm. statikos pagrindus. XIX a. I pusėje tiriant atmosferos procesus imta taikyti termodinamikos dėsnius. 1835 m. G.G. Coriolisas (Prancūzija) sukūrė judėjimo besisukančioje planetoje teoriją. XIX a. II pusėje U. Ferrelis (JAV) sudarė pirmąjį teorinį bendrosios atm. cirkuliacijos modelį, paremtą hidromechanikos lygtimis. XIX a. pab. H. Hertzas ir W. Bezoldas (Vokietija) sukūrė atm. adiabatinių procesų, XIX a. pab.-XX a. pr. H. Helmholtzas (Vokietija), V. Bjerknesas (Norvegija) ir m. Margulesas (Austrija) - atm. frontų, J. Bjerknesas (Norvegija) - atm. barokliniškumo teoriją. XX a. I pusėje A. Fridmanas (Rusija) ir T. Hesselbergas (Švedija) nustatė pagrindinių meteorol. elementų kitimo diapazonus, dėl to buvo supaprastintos A lygtys. A. Fridmanas sukūrė ir išanalizavo bendrąją lygtį greičio sūkuriui apskaičiuoti. N. Kočinas (Rusija) matematiškai nusakė dvi oro mases skiriančio paviršiaus pastovumo praradimą, plėtojo zoninės ir bendrosios atm. cirkuliacijos teoriją, A. Dorodnicinas apibūdino kalnagūbrių poveikį oro tėkmei, J. Kibelis sukūrė slėgio ir temperatūros laukų prognozavimo vienai parai metodą, E. Blinova padėjo ilgalaikių orų prognozių metodologinius pagrindus. Slėgio laukų ir vėjo sąveiką tyrė K. Rossby (Švedija), A. Obuchovas, J. Kibelis, A. Moninas, Pirmąją skaitmeninę slėgio laukų prognoze sudarė (1951 m. ) J. Charney (JAV). Makroprocesų poveikį orų kaitai nedidelėse teritorijose analizavo G. Marčiukas, N. Bulejeva (Rusija) ir K. Hinkelmannas (Vokietija). XX a. II pusėje A raidą paspartino skaičiavimo technikos tobulėjimas ir kompiuterizacija, eksperimentuojama su trimačiais atm. modeliais, jų rezultatai lyginami su meteorol. stebėjimais. Arūnas Bukomis


dinaminė psichologija, psichologijos kryptis, tirianti žmogaus elgesio motyvaciją - poreikius, potraukius, motyvus, instinktus, t.y. dinaminį (žadinantį, afektinį) psichinio gyvenimo aspektą. A organizmo reakciją į išorinį dirgiklį aiškina ne kaip izoliuotą mech. postūmio aktą, o kaip sudėtingą procesą, kylantį dėl vidinės organizmo veiklos ir nulemtą pirmiausia poreikio, kuris paverčia organizmą jaudriu vieniems dirgikliams ir nejaudriu kitiems. A atsirado XX a. pr. veikiant JAV psichol. ir filos. W. Jameso funkcionalistinei koncepcijai, kaip priešprieša biheiviorizmui. 1918 A terminą pirmą kartą pavartojo JAV psichol. R. S. Woodworthas. Jis teigė, kad psichinė reakcija į išorės poveikį yra sudėtingas dinaminis procesas, kuriame integruojasi ankstesnis patyrimas ir tos akimirkos vidaus bei išorės sąlygos. Šios sintezės (išreiškiamos formule S daugiau, kaip O daugiau, kaip R, čia S - stimulas, O - organizmas, R - reakcija) negalima paaiškinti pradinių dėmenų asociacija ar jų automatišku jungimusi į grupes, o tik psichine veikla, kurios pagrindas yra veržimasis į tikslą, t.y. poreikis. Šis veržimasis - esminė gyvų būtybių savybė - ne tik lemia kinetinių reakcijų pobūdį, bet ir daro įtaką aplinkos suvokimui bei kitiems pažinimo procesams. Remdamiesi šiomis prielaidomis, A šalininkai nustatė svarbius suvokimo, atminties, kalbos ir kt. dėsnius. Vėliau A terminas pradėtas vartoti apibūdinant psichologijos koncepcijas, kurios kitaip nei statiškas požiūris į psichiką (pvz., asociacinė psichologija, klasikinės psichologijos kt. teorijos, nagrinėjančios psichiką dirgiklių jutimo, suvokimo aspektu) daugiausiatlria dinaminius psichikos reiškinius (skatinamuosius poreikius, potraukius, motyvus, interesus, tikslus ir kt.). Žmogaus elgesys laikomas vidinių psichikos galių, kurios suprantamos kaip nesąmoningi potraukiai (psichoanalizė ir postfroidizmas), instinktai (K. Z. Lorenzas), tiksliniai veiksmai (W. McDougallis), lauko jėgos (K. Lewinas) ir kt., poveikio rezultatu. Dinaminei psichologijai t.p. priskiriamos asmenybės teorijos, kurios asmenybę aiškina kaip dinamišką, savarankiškai besiplėtojančią sistemą (G. W. Allportas, G. Murphy ir kt.). Remigijus Bliumas


dinamitas (pranc. dynamite < graikų dynamis - jėga), sprogstamoji medžiaga. Susideda iš nitroglicerolio, nitroglikolio, skystų ir miltelių pavidalo priedų. Labiausiai paplitusiame A yra 62% nitroglicerolio. A sprogimo energija 5, 0-6, 5 MJ/kg, sprogimo temperatūra 205 °C, sprogimo bangos greitis apie 6500 m/s. A - galinga sprogstamoji medžiaga, ypač jautri smūgiams ir trinčiai. Naudojamas tvirtoms uolienoms sprogdinti. Dėl didelio jautrumo smūgiams A labai pavojingas, todėl jį pakeičia amonitai. A 1867 išrado A. B. Nobelis (Švedija).


„Dinamo”, TSRS sporto draugija. Ik. 1923 Maskvoje. Vienijo Vidaus reikalų ministerijos, Valst. saugumo komiteto, pasienio kariuomenės karius, tarnautojus ir jų šeimų narius. Nuo 1928 A padaliniai veikė daugelyje sričių centrų. Lietuvoje veikė 194Ü-1941 m. ir 1944 m. -92.1949 m. Vilniuje pastatytas Dinamo stadionas, 1968-specializuota sporto salė, 1973 atidarytas lengvosios atletikos maniežas, 1974 - irklavimo bazė ir šaudykla. Kaune, Šiauliuose įrengtos sporto salės, šaudyklos, Klaipėdoje - uždaras plaukimo baseinas. Trakuose - irklavimo bazė. Nuo 1984 Kaune veikė eksperimentinis sporto gaminių fabrikas. 1986 buvo kultivuojama apie 40 sporto šakų, draugija turėjo 6 sporto kompleksus ir apie 100 kitų sporto įrenginių. Geriausių rezultatų pasiekė: A. Šalna (biatlonas), V. Česiūnas, J. Narmontas, J. Pinskus (irklavimas), R. Valiulis, R. Ubartas, V. Bardauskienė (lengvoji atletika), G. Umaras, A. Kasputis, L. Zilporytė (dviračių sportas), D. Gudzinevičiūtė, A. Treinytė (šaudymas). Valentinas Aleksa


dinamomčtras (gr. dynamis - jėga + metron - matas), jėgomatis, jėgos ir sukimo momento (jėgų poros) matuoklis. Pagal veikimo principą būna mechaninis, hidraulinis, elektrinis. Dinamometrą sudaro tampri darbinė dalis (spyruoklė, membrana, žiedas ir kt.), kurią deformuoja matuojamoji jėga, pavara (mech. dinamometro - svirtys, krumpliaračiai, hidraulinio A - vamzdelis, cilindras, elektros A - jutikliai, keičiantys jėgos poveikį į elektros signalą, stiprintuvai ir elektros grandinės), rodmenų ir registravimo įtaisai (rodyklė, savirašis įtaisas, galvanometras, oscilografas). Sukimo momento A turi įtaisą, pakeičiantį jėgų poros sukinio momento matavimą jėgos matavimu, arba jėgų poros sukimo momentas nustatomas pagal kalibruoto strypo susukimo kampą. Dinamometru galima išmatuoti jėgą nuo kelių niutonų iki kelių meganiutonų. Naudojamas transporto, žemės ūkio ir kt. mašinų traukos jėgai, mašinų įv. elementus veikiančioms jėgoms nustatyti bandant ir eksploatuojant mašinas, kūno masei (spyruoklinės svarstyklės), raumenų jėgai (med. rankinis A) matuoti, t.p. bandant įv. medžiagas.


dinamomčtrija (gr. dynamis + metreo - matuoju), statinės raumenų jėgos matavimas dinamometru, funkcinės antropologijos tyrimo metodas. Matuojama maksimali statinė raumens jėga - didžiausia raumens jėga, kuri atsiranda įtempus raumenį tam tikroje fiksuotoje padėtyje, nugalint tam tikrą pasipriešinimą (įveikiant tam tikrą svorį). Raumuo nesutrumpėja, bet tik maksimaliai įsitempia (vyksta vad. izometrinis raumens susitraukimas). dažniausiai specialiais dinamometrais tiriama plaštakos, dilbio ir liemens raumenų jėga. Pvz., plaštaka spaudžiant ovalų metalinį dinamometrą suspaudžiama viduje esanti metalinė spyruoklė, kuri sujungta su rodykle rodo raumens jėgą. A padeda nustatyti individo raumenų stiprumą, gebėjimą įsitempti. A rodikliai priklauso nuo lyties, amžiaus, treniruotumo, t.p. nuo individualių, paveldėtų raumeninio audinio savybių, bendros organizmo sveikatos būklės. A rodikliai svarbūs nustatant individo treniruotumo laipsnį, tinkamumą tam tikrai sporto šakai ar profesijai, raumens pažeidimo laipsnį dėl tam tikrų ligų (ypač neurologinių) ar traumų, raumens atsinaujinimą sveikimo periodu, t.p. atspindi vaiko brandą, raumenų nykimą senstant. Janina Tutkuvienė


Dinara, kalnagūbris Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kroatijoje, Dinarų kalnyno vakaruose. Didžiausias aukštis 1913 m (Troglavo k.). Ištįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 150 km. Išilgai pietvakarių papėdės teka Celina. Kalnagūbris susidaręs iš nuosėdinių uolienų, daugiausia iš klinties. Reljefas karstinis. Augalija skurdi, vietomis auga ąžuolų ir bukų miškai. Ganomos avys. P. dalimi eina Splito-Livno kelias.


dinaras (arab. dinar < graikų dinarion < lot. denarius) : 1. Sen. arabų auksinė moneta. Pradėtas kaldinti 696 Damaske 425 g masės, 1 A buvo lygus 10 dirhemų. Cirkuliavo musulmonų šalyse. A masė įv. šalyse skirtingais laikotarpiais (iki XV a.) buvo nuo 2, 35 iki 20, 85 g, monetos verte nustatydavo pagal jos mase. Nuo XIII a. kaldinti irįv. masės sidabriniai A. KduardasReinecas


2. Kai kurių valstybių piniginis vienetas. XXI a. pr. buvo Alžyro A (lygus 100 santimų), Bahreino, Irako, Jordanijos, Kuveito A (1000 filių), Libijos A (1000 dirhamų), Sudano A (100 piastrų), Tuniso A (1000 milių), Jugoslavijos (nuo 2003 m. Serbijos ir Juodkalnijos federacija) naujasis A (100 parų), iki 1998 buvo Bosnijos ir Hercegovinos A, lygus 100 parų.


3. Irano piniginio vieneto rialo 1/100 dalis.


Dinarchas Deinarchas.


dinarinė rasė, Adrijos rasė, paplitusi Adrijos j. pakrantėse ir Balkanų pusiasalio š. dalyje. Išskirta pagal J. Denikero (Prancūzija) klasifikaciją. Šios rasės ypatybės: aukštas ūgis, apvali smegeninė (brachikranija), kumpa nosis, tamsi plaukų ir akių spalva. Pagal buv. TSRS vartotą klasifikaciją, A atitinka Viduržemio-Balkanų antrop. tipų grupe. Gintautus Česnys


Dinarų kalnynas (serbų ir kroatų k. Dinarsko gorje) yra Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose, Slovėnijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje. Ilgis (iš šiaurės vakarų į p.r.) apie 650 km, didžiausias plotis 230 km, Didžiausias aukštis 2522 m (Bobotov Kuko k. Durmitoro masyve). šiaurės vakaruose susisiekia su Julijos Alpėmis, šiaurės rytuose su Dunojaus vidurupio lyguma, iš rytų jį riboja Ibaro slėnis. Pietuose susisiekia su Šiaurės Albanijos Alpėmis (Didžiausias aukštis 2692 m), jos kartais priskiriamos Dinarų kalnynui. A iškilo alpinės kalnodaros metu. V. dalis susidariusi iš suraukšlėtų, sprūdžiais suskaldytų mezozojaus ir paleogeno nuosėdinių uolienų (daugiausia klinties), r. dalis - iš paleozojaus ir mezozojaus nuosėdinių uolienų (skalūnų, smiltainio, klinties), iš dalies metamorfizuotų, perkirstų granitoidų intruzijų. A v. dalį sudaro plokščiakalniai ir aukštesni už juos kalnagūbriai bei masyvai, aukščiausi: Durmitoras (Didžiausias aukštis 2522 m), Čvrsniea (2228 m), Dinarą (1913 m), Snežnikas (1796 m), Velebitas (1758 m). Būdinga karstinis reljefas - karės, poljės (Ličko poljė, 465 km2, Cerkniško poljė), dolinos, urvai, aukščiausiose vietose - ledyninis reljefas. Kalnų v. pakraštys (prie Adrijos j.) apsemtas ir sudaro dalmatiškąjį jūros krantą. A r. dalies kalnagūbriai žemesni (Romanija, 1629 m, Javoras, 1537 m, Zlatiboras, 1496 m), apvaliomis viršūnėmis, suskaidyti plačių slėnių ir tektoninių įdubų. Klimatas palei jūrą drėgnas mediteraninis, šiaurės rytuose - vidutinių platumų šiltas žemyninis, pietryčiuose - sausas mediteraninis. Vid. temperatūra sausį nuo - 7 °C iki 5 “C, liepą 15-19 “C. Kritulių rytuose 800-1000 mm per metus (įdubose 500-700 mm), daugiausia vasarą, vakaruose 1200-2500 mm (prie Kotoro ji. iki 5000 mm), daugiausia rudenį ir žiemą. V. papėdėje nuo kalnų pučiantis vėjas borą sukelia didelių temperatūros svyravimų (iki 20 °C). A vakaruose paviršiaus vandenų labai mažai, rytuose daug upių (Kūpa, Una, Vrbasas, Bosna, Drina). Pajūryje šlaitai apaugę visžaliais krūmais ir miškais. Aukštesniuose v. dalies šlaituose ir viršūnėse yra bemiškės karstinės dykvietės. R. kalnagūbriuose auga ąžuolynai, bukynai, spygliuočių miškai. Nacionaliniai parkai: Durmitoro, Plitvicės ežerų, Taros slėnio, Trebevičo, Sutjeskos, Kopaoniko, Paklenicos. Kasama boksitas, rusvosios anglys, geležies, mangano, chromo rūdos. Turizmas. Poljėse - žemdirbystė.


Dinas Džeimsas T]. Dean.


dinastija (gr.dynasteia - valdžia, viešpatavimas), keletas tos pačios gimmes monarchų, vienas iš kito paveldinčiu sostą. Paveldi vyriausi amžiumi vyriškosios giminės, nuo XX a. kai kuriose šalyse ir moteriškosios giminės atstovai. Nutrūksta, kai nėra sosto paveldėtojų, arba nutraukiama revoliucijų, perversmų. Pirmosios A atsirado senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Irane, labiausiai išplito vid. amžiais. Žymesniosios Europos A: Prancūzijoje - Valua ir Burbonų, Rusijoje - Romanovų, Austrijoje - Habsburgu, Lenkijoje - Jogailaičių, Lietuvoje - Gediminaičių, XXI a. pr. - Bernadotų Švedijoje, Vindzorų Didžiojoje Britanijoje .


781


Dinastijų istorijos, Kinijos valdovų dinastijų aprašymai (nuo II a. p.m.e.). Naujos dinastijos imperatoriaus įsakymu buvo aprašinėjama pirmtakų veikla. Yra 2VI a. Kiekviena turi 4 pagrindinius skyrius: pirmajame skyriuje rašoma apie imperatorių genealogiją ir veiklą, antrajame pateikiamos chronologinės lentelės, trečiajame - traktatai apie ekonomikos, polit., admin, ir kult. dinastijos veiklą, ketvirtajame - žymių žmonių biografijos.


dinatai (gr. dynatos - galingas), Bizantijoje įtakingi ir turtingi žmonės, dažniausiai stambieji žemvaldžiai, feodalai. Kai kurie bizantistai dinatais vadina pasaulietinės ir dvasinės valdžios veikėjus. Minimi X a. Bizantijos teisės paminkluose.


Dyncenhoferis Johanas J. Dientzenhofer. Dyncenhoferis Kilianas Ignacas K. I. Dientzenhofer. Dyncenhoferis Kristofas C. Dientzenhofer.


Dindigul (angį., hindi k. »indigai, tamilų k. tintukkal, Dindigulis), miestas Indijos pietuose, Tamilnado valstijoje, R. Ghatų kalnuose, apie 50 km į šiaurę nuo Madurajaus. 204 400 gyv. (2003 m. ). Per A eina Madraso-Madurajaus glžk., plentai į Bangalore ą, Madrasą, Madurajų. Tekstilės (medvilnės, šilko) pramonė. Kavos prekyba. Juvelyrinių dirbinių amatai. Madurajaus universiteto filialas. Tvirtovė (15-XVI a.).


Dine Jim (Džimas Dainas) 1935 m. birželio 16 d. Cincinnati (Ohajo valstija), JAV dailininkas. Amerikos meno ir literatūros akademijos narys (198 (1 m. ) . 1953-1957 m. studijavo Cincinnati universitete. 1960-1965 m. dėstė Yale io universitete New Havene, 1967 - Cornellio universiteto architektūros koledže (Ithaca). 6 dešimtmečio pab.-7 dešimtmečio pr. rengė hepeningus (Besišypsantis darbininkas 1959 m. , Automobilio avarija 1960 m. ). Vėliau pradėjo kurti poparto kompozicijas (turėjo įtakos R. Rauschenbergas, J. Jasperis, m. Duchamp as), tapybą derindamas su įvairiais daiktais (Dvi paletės 1963, Žalias dušas, Kastuvai, Virtuvės kampas, visi 1964, kai kurios šių kompozicijų eksponuotos 1964 Venecijos bienalėje), instaliacijas (daiktai stiklinėje dėžėje ar kitoje ertmėje, Dvigubas portalas 1965 m. ) . Sukūrė scenovaizdžių, teatro kostiumų. Aleksandras Indriulaitis


1   ...   184   185   186   187   188   189   190   191   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом