Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница187/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   183   184   185   186   187   188   189   190   ...   197


dykumų zonos, geogr. zonos, kuriose vyrauja dykumos kraštovaizdis. Aridinių A yra Š. pusrutulio vidutinių platumų geogr. juostoje, Š. ir P. pusrutuliu subtropinėse ir tropinėse juostose, o poliarinių A - Arktyje ir Antarktyje. (Zonų ribos matyti žemynų geografinių juostų žemėlapiuose.)

Vidutinių platumų juostos dykumų zona didž. plotą apima Azijoje. Ji tęsiasi 700-800 km pločio juosta į rytus nuo Kaspijos j. iki Ordoso plynaukštės (Kinijoje), š. riba beveik sutampa su 48° lygiagrete. Tai Karakumai, Kyzylkumai, Mujunkumai, D. ir m. Barsukai, Paaralės Karakumai, Betpak Dalą, Sary Išikotrau, Takia Makano, Alašano dykumos, Gobis. Šiaurės Amerikos vidutinių platumų juostoje dykumos plyti plačiuose D. Baseino šiaurės tarpukalnių duburiuose. Tarp šios zonos dykumų vyrauja smėlingosios, akmeningų plotų yra Kyzylkumuose, Ustiurto plynaukštėje, Alašano dykumoje, Gobyje. vidutinių platumų dykumų zonai būdinga karšta vasara (liepos vid. temperatūra 22-32 °C, aukščiausia 50 °C) ir šalta žiema (sausio vid. temperatūra nuo-7 iki-15 °C, žemiausia-42 °C). Garingumas 7-10 kartų didesnis už metinį kritulių kiekį (100-200 mm). Azijoje daugiausia lyja vasarą, Šiaurės Amerikoje žiemą. Suminė Saulės spinduliuote 500-630 kJ/cm: per metus. Smėlingosiose dykumose augaliją sudaro krūmų ir medžių bendrijos, kuriose vyrauja juodasis ir baltasis saksaūlas, smėlinė akacija, efedra, liosingosiose dykumose vyrauja kiečiai, įv. efemerai, priemolingosiose - kiečiai, skaldingosiose - balandinių šeimos krūmai ir puskrūmiai (druskė, ežiuotis), kiečiai, akmeningosiose - įv. kiečiai, kochijos. velėninės varpinės žolės (ašuotė, vagotasis eraičinas). Šiaurės Amerikoje augalijos danga retesnė, daugiausia puskrūmiai (triskiautis kietis, balandūnė) ir įv. sukulentai (kaktusai).


Subtropinių juostų dykumų zonos neištisinės. Jų yra pajūrio lygumose (pvz., Šiaurės Afrikoje, palei Viduržemio j.) ir aukštuose kalnuose: Azijoje - Irano kalnyne (Dešte Keviras, Dešte Lutas), R. Pamyre, - 1beto kalnyne, Šiaurės Amerikoje - D. Baseino pietuose, Meksikos kalnyne, P. Amerikoje - Andų r. priekalniuose ir šlaituose, Australijoje jos sudaro tropinių A tęsinį (žemyno pietuose). Daugelyje vietų A buvimą lemia orografinės sąlygos - drėgnus vėjus sulaikantys kalnai. Š. pusrutulio subtropinėms A būdinga karšta vasara (liepos temperatūra 25-35 °C) ir vėsi žiema (sausio temperatūra 5-15 °C). Azijos aukštikalnių subtropinių dykumų klimatas šaltas žemyninis: vasarą 10-15 °C, žiemą nuo - 15° iki - 20 °C.


Lent. Didesniosios pasaulio aridinės dykumos

Afrika

Kalahari

Namibo dykuma

Sachara jos dalys: Arabijos dykuma Didysis Rytų ergas Didysis Vakarų ergas Libijos dykuma Nubijos dykuma

Australija

Didžioji Smėlio dykuma Didžioji Viktorijos dykuma Gibsono dykuma Simpsono dykuma

Azija

Alašano dykuma Dešte Keviras Dešte Lutas Gobis Karakumai Kyzylkumai an Ncfudas ar RubalChali Sirijos dykuma Takia Makanas Tharo dykuma

Pietų Amerika

Atacamos dykuma Patagonijos dykuma

Šiaurės Amerika

Chihuahua

D. Baseino dykuma

Sonoros dykuma


Šiaurės Amerikoje, Mirties slėnio dykumose, vasarą temperatūra būna daugiau, kaip 50 °C (abs. maksimumas 56, 7 “C, Mohave iodykumoje 58 °C). Subtropinėse A kritulių iškrinta <200 mm per metus, o kai kuriose vietose <50 mm. Suminė Saulės spinduliuote 670-750 kJ/cm2 per metus. Augalija kiek gausesnė S. Afrikos ir Azijos dykumų. Molingosiose šių zonų dykumose vyrauja kiečių ir efemerų bendrijos, smėlingosiose - psamofitiniai krūmokšniai (žemesnėse vietose - halofilai). - 1beto ir R. Pamyro dykumose augalijos beveik nėra, kur ne kur auga žemi pagalvėliniai puskrūmiai (bitkrėslė, efedra), daugiametės žolės apačioje medėjančiu kamienu (kiečiai, kulkšnės), žemaūgės velėninės varpinės žolės, pasitaiko viksvų ir kobrezijų bendrijų. Australijos subtropinėse A auga reti kserofitiniai krūmokšniai ir pusiau krūmokšniai, P. Afrikoje, Š. ir P. Amerikoje - halofitiniai krūmai ir sukulentai (kaktusai, jukos, karpažolės). Druskinguose dirvožemiuose auga krūmai, pvz., eglūnas.

Tropinių juostų dykumų zonos yra ryškiausios, didž. plotus apima Afrikoje (Sachara ir jos dalys - Arabijos, Libijos, Nubijos dykumos, Namibo dykuma), Azijoje (Sirijos dykuma, ar Rub al Chali, Tharo dykuma), Australijoje (Didžioji Viktorijos, Didžioji Smėlio, Gibsono, Simpsono dykumos). Šiaurės Amerikoje šios juostos dykumos ištįsusios išilgai Kalifornijos pusiasaliov. pakrantės, Meksikos kalnyno vakaruose, P. Amerikoje - išilgai Ramiojo vand. pakrantės (Atacamos dykuma). Tropinių dykumų zonai būdinga savitas labai įv. reljefas, susidaręs daugiausia dėl dūlėjimo ir eolinės akumuliacijos (barchanai, įv. kopos), o plynaukštėse ir priekalniuose - ir dėl denudacijos, erozijos (jardangai, atlikuonys, pedimentai, bedlendai). Klimatas karštas ir nepaprastai sausas, ypač Šiaurės Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje: liepos mėn. vid. temperatūra 35-38 “C, aukščiausia 50 °C, o smėlis įkaista dar daugiau, sausio vid. temperatūra 20-25 °C, kai kur tik 7 °C. Pajūrio dykumose vasarą 19-25, žiemą 12-20 “C. Kritulių 50-100 mm per metus, tik Australijoje, V. Indijoje, P. Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje daugiau, kaip 100 mm. Kai kuriose tropinėse dykumose nelyja keletą metų iš eilės. Sausiausios - Atacamos ir Namibo dykumos. Čia yra didžiausia Žemėje suminė Saulės spinduliuote (750-920 kJ/cm2 per metus). Dideliuose Sacharos, Arabijos pusiasalio dykumų smėlinguose, žvirgždinguose, akmeninguose ir druskožeminiuose plotuose visai nėra augalijos, jos yratlk priekalniuose ir laikinų vandens tėkmių vietose. Tharo, Namibo ir Australijos dykumose vyrauja kserofitinių krūmų ir puskrūmių bendrijos. Mokslininkai teigia, kad dykumų plotai plečiasi.


Arktinių dykumų zona yra Arkties šiaurėje. Ellesmere o, Grenlandijos, Špicbergeno salose, Prano Juozapo ir N. Žemėje vyrauja ledinės, kitur - poliarinės akmeningosios dykumos.


Antarktinių dykumų zona apima Antarktidą ir salas prie jos (ledinės dykumos). Vytautas Dvareckas


dilbis (antebrachium), rankos dalis tarp žasto ir plaštakos. A griaučius sudaro alkūnkaulis ir stipinkaulis. Kai delnas atgręžtas į priekį, alkūnkaulis yra A vidinėje, stipinkaulis - išorinėje pusėje. Alkūnkaulį ir stipinkaulį jungia du stipininiai alkūnkaulio sąnariai ir tarpkaulinė plėvė, supa dvi raumenų grupės: priekinė (jos raumenys lenkia plaštaką ir pirštus, nugręžia delną atgal) ir užpakalinė (jos raumenys tiesia plaštaką ir pirštus, atgręžia delną į priekį). Per A eina jį ir plaštaką inervuojantys nervai (stipininis, vidurinis, alkūninis), maitinančios kraujagyslės. Sigitas Ryliškis


dildė, strypo formos pjovimo įrankis su daugybe eilutėmis arba kryžmiškai įkirstų smulkių dantukų paviršiuje. Pagal dantukų smulkumą A būna rupios (storam medžiagos sluoksniui nudildyti) ir smulkios (paviršiams dailinti). Gaminamos iš anglinio įrankinio plieno, būna 100-400 mm ilgio ir įvairių skerspjūvio formų (). tinka detalės paviršiui valyti arba dailinti, jo konfigūracijai keisti, įrankiams (medžio pjūklui) galąsti. Dildoma medžiaga (papr. metalas, mediena) rankiniu ar mašininiu būdu trinama stumiant ir spaudžiant į ją dildę. Yra mašinų, kurių dildės juda kartu su begale juosta, prie kurios jos yra pritvirtintos. Dildoma gaminant vienetinius gaminius ir atliekant remonto darbus. Atsirado geležies amžiuje, jas naudojo senovės Romos amatininkai. Lietuvoje A naudojamos nuo XVI a.


Dileckij Nikoiaj (Nikolajus Dilčckis) apie 1630 tapie 1680 Maskva, kompozitorius, reformatorius, švietėjas. Manoma, gimė Lietuvoje ir 1651-1659 m. mokėsi Vilniuje, Varšuvoje. Gyveno Smolenske, Maskvoje, buvo G. Stroganovo bažn. choro dirigentas Solikamske. Parašė knygas: Aukso toga. (Toga zlotą., išl. Vilniuje 1675, lenk. k.), Muzikos gramatika (Gramatyka muzyczna, par. 1675 lenk, k., 1677 Smolenske išvertė į bažnytinę slavų kalbą, vėliau kelis kartus pertaisė, 1681 nuorašas išleistas 1910 m. ) . Šis traktatas suformavo rusų bažnytinio (partesinio) giedojimo principus, paveikė Rusijos ir Ukrainos choro muzikos kultūrą. A idėjos ir veikla darė poveikį ir Lietuvos muzikinei kultūrai. L: Idea grammatiki muzikijskoj Moskva 1979. Vytautas Povilas Jurkstas


dilema (gr. dilemma) : 1. Problema, alternatyva, padėtis, reikalaujanti rinktis vieną iš 2 galimybių.

2 (log.). Samprotavimas, kurio prielaidas sudaro sąlyginiai (implikacija) ir skirstytiniai (disjunkcija) teiginiai.


dileris (angį. dealer), fiz. arba jurid. asmuo, atliekantis biržos ar prekybos (prekybos agentas) tarpininko funkcijas savo vardu ir savo sąskaita (savo lėšomis). A pelną sudaro vertybinių popierių, tauriųjų metalų, valiutos, įv. prekių bei paslaugų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas.


Dileris Bergoinas B. Diller.


diletantas (pranc. dilettante < lot. delecto - linksminu, džiuginu), žmogus be spec, pasirengimo dirbantis kūrybinį ar moksl. darbą, paviršutiniškai dalyką išmanantis žmogus.


dilgėlė (Urtica), dilgėlinių (Urticaceae) šeimos augalų gentis. apie 40 rūšių. Paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Turi dilginamųjų plaukelių. Labiausiai paplitusi didžioji A (U. dioica). 60-125 cm aukščio vaistinis augalas, turi šakniastiebius. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, dantyti. Žiedai žali, neryškūs, susitelkę viršutinių lapų pažastyse varpomis arba šluotelėmis. Vaisius - riešutėlis. Lapuose yra baltymų, aliejaus, vitaminų. A lapų užpilas vartojamas kraujavimui stabdyti, šlapimo išsiskyrimui skatinti. Plaukelių ląstelėse yra skruzdžių rūgšties, kuri ir dirgina odą. Jauni lapai valgomi. Gailioji A (£7. urens) - daržų ir kiemų piktžolė. Jos jaunais lapais lesinami paukščiai, šeriamos kiaulės. Kartais auginama kanapinė A (U. cannabina) - pluoštinis augalas. Lietuvoje savaime auga didžioji ir gailioji A.


„Dilgėlės”, JAV lietuvių mėnesinis satyros žurnalas, ėjęs 1906-1909 m. (su pertraukomis) Filadelfijoje, 1909-1916 m. - Pittsburghe, 1917-1921 m. - Bostone. Iki 1916 vadintas laikraščiu. Leido Dilgėlių bendrovė (A. ir J. Baltrušaičiai). Redaktoriai: J. Baltrušaitis - Mėmelė (1906-16 m. ), J. Neviackas (ir leidėjas), A. Margeris (tikr. K. Šeštokas). Priedas - Dilgėlių žiedai (1907 m. ) .


dilgėlinė (urticaria), liga, pasireiškianti niežėjimu, pūkšliniu odos (kartais ir gleivinių) įv. dydžio išbėrimu, primenančiu sudilginimą dilgėle. Bent kartą gyvenime pasitaiko kas trečiam žmogui. Atsiradus A padidėja kapiliarų pralaidumas, skystoji kraujo dalis prasisunkia tarp ląstelių ir odoje susidaro pūkšlė. Bėrimų gali atsirasti staiga, o po kelių valandų išnykti. Pagal priežastį, sukeliančią A, skiriama: alerginė A (dažniausiai sukelia maisto, kontaktiniai alergenai, žiedadulkės, vaistai), toksinė A (sukelia vabzdžių [gėlimas, augalai, konservantai), fiz. A (dėl odos mech. sudirginimo), terminių veiksnių sukelta A (šalčio, šilumos poveikio), A dėl įgimtų ar įgytų fermentų defektų, psichogeninė A (sukelia stresas, pervargimas), idiopatinė A (kai priežastis nenustatoma). Alergenai dažniausiai sukelia ūminę ar lėtinę recidyvuojančią A. Lėtinė A būdinga, kai organizme yra infekcijos židinių, sergant helmintozėmis, esant endokrininių sutrikimų. Gydant šalinama A sukėlusi priežastis, vengiama kontakto su alergenu. Skiriama antihistamininių vaistų, kartais gliukokortikoidų. Gemmanta Balevičienė


dilgėliniai (Urticaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės vienamečių ir daugiamečių augalų šeima. 45 gentys, apie 850 rūšių. Paplitę tropinio, subtropinio irvid. klimato zonose. Daugiausia žolės, kartais puskrūmiai, krūmai, medžiai. Dauguma A turi dilginamųjų plaukelių. Lapai ištisiniai, dantyti, kartais skaldyti, su prielapiais. Vienanamiai arba dvinamiai augalai. Žiedai dažniausiai vienalyčiai, susitelkę varpomis arba šluotelėmis lapų pažastyse. Apdulkinami vėjo. Vaisius - riešutėlis. Lietuvoje savaime auga dilgėlės genties augalai, kiti auginami. Daugelio A šeimos augalų žiedadulkės (ypač dilgėlių, sienžolių) sukelia alergiją. A šeimoje yra pluoštinių (pluoštinė bemerija), vaistinių (didžioji dilgėlė), dekoratyvinių (gulsčioji soleirolija) augalų.


dilgėlinukas (Aglais urticae), plaštakių (Nymphalidae) šeimos drugys. Paplitęs Europoje ir Azijoje. Sparnai 40-50 mm ilgio, raudonos spalvos su juodu piešiniu. Vikšrai juodi su dviem geltonomis nugarinėje pusėje ir gelsvai balta juosta šonuose, spygliuoti. Vystosi ant didžiosios dilgėlės. Išsiritę A aktyviai skraido, pastebimi daržuose, gyvenvietėse. Žiemoja palėpėse, rūsiuose, po medžio žieve. Žiemą per atlydžius kartais pastebimi skraidant. Povilas Ivinskis


diīgiosios ląstelės, daugumai duobagyvių būdingos dengiamojo audinio ląstelės, kuriomis jie paralyžiuoja ir sulaiko grobį. A išsidėsčiusios tarp epitelinių ir raumeninių ląstelių grupėmis arba pavieniui. A sudaro kriaušės formos kapsulė, pripildyta nuodingo skysčio (smulkesnius gyvūnus šis skystis nužudo, didesnius - paralyžiuoja arba stipriai nudegina). Sienelės standžios, viduje yra spirale susisukęs dilgusis siūlas. Kartą išsviestas dilgusis siūlas neįtraukiamas atgal į ląstelę. Ji žūva, vietoj jos atauga nauja. Algirdas Mackevičius


Dilijanis Teodoras (Theodoras Dhiliyiąnnis, Deligiannis, Diliyiannis) 1826 m. balandžio Kalavrita (Peloponesas) - 1905 m. birželio 13 d. Atėnai, Graikijos politikas. Teisininkas. 1862 ir 1877-1878 m. užsienio reikalų ministras, bandė įtraukti Graikiją į Rusijos - Turkijoskarą. 1885-86, 1890-92, 1895-97, 1902-1905 m. ministras pirmininkas, siekė išlaisvinti visus graikus iš Turkijos valdžios ir netgi užimti Konstantinopolį. A ir jo polit, oponento K. Trikupio kova buvo reikšmingiausias Graikijos XIX a. pab. polit, gyvenimo reiškinys.


DJlijus Frederikas F. Delius.

Dilingenas TDillingen.

Dylis Mišelis Šarlis m. C. Diehl.


Dilis (Dili), R. Timoro sostinė. 50 800 gyv. (2003 m. ). A įsikūręs Timoro salos š. krante, prie Ombai įlankos. Jūrų uostas (išvežama kava, kopra, kaučiukas, santalo mediena). Tarptautinis oro uostas. Tekstilės (medvilnės), chemijos, maisto pramonė, keramikos dirbinių gamyba. Amatai. Nuo 1769 Portugalijos valdos administracinis centras. 1963-1976 m. Portugalijos Timoro sostinė, nuo 1976 - Indonezijos R. Timoro provincijos administracinis centras. Per 1998-1999 m. sukilimą miestas sugriautas. 2002 m. tapo nepriklausomo R. Timoro sostine.


Dilytė-Staškevičienė Dalia 1944 m. birželio 22 d. Kraštai (Svėdasų valsčius), literatūros tyrinėtoja, vertėja. daktaras (hum., filol. mokslų kandidatas 1989 m. ) . 1966 baigusi VU klasikinę filologiją, jame dėsto, docentas (1990 m. ) . Parašė kn. Heladės šviesa (1994, estų k. 1996 m. ), Antikinė literatūra (1997 m. ), Amžinoji Roma (1998 m. ), Atrium scientiarum antiquarum et novarum (2001 m. ), straipsnių apie antikinę literatūrą ir kultūrą. Išvertė Tacito (Analai 1972 m. ), Senekos (Laukai Lucilijui 198621999, Diatribės 1997 m. ), - 1bulo (Elegijos 1993 m. ), Cicerono, Tertuliano, Eriugenos, Erazmo Roterdamiečio, m. Liuterio, P. Melanchthono, F. Bacono, T. Hobbeso, B. Spinozos, G. W. Leibnizo, A. G. Baumgarteno veikalų ištraukas. Sudarė kn. Antikos pedagogai (1991 m. ), Romėnų literatūros chrestomatija (su E. Ulčinaite, 1992 m. ) .


Diliunas Jonas Danguolis 1935 m. vasario 4 d. Širvintos, geologas. daktaras (fiziniai m. , geol. ir miner, mokslų kandidatas 1971 m. ) . 1959 m. baigė VU. 1959-1968 m. dirbo Lietuvos geol. valdybos organizacijose. Nuo 1968 dirba Geol. institute (nuo 2002 m. Geol. ir geogr. institutas), Požeminio vandens išteklių dirbtinio papildymo ir eksploatavimo metodų laboratorijos, Hidrogeologijos skyriaus, Požeminio vandens skyriaus (vėliau sektoriaus) vadovas. 1968-1979 m. ir nuo 1996 dėsto VU. Atrado požeminio vandens telkinius, tyrinėjo požeminio vandens išteklius, jų panaudojimą bei gavybą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Jurbarko, Kėdainių, Mažeikių ir kt. Lietuvos miestų vandens tiekimui. Svarbiausi veikalai: Nemuno ir Neries slėnių požeminio vandens panaudojimo perspektyvos (1973 m. ), Požeminio vandens išteklių dirbtinio papildymo sistemų įrengimas ir eksploatavimas (su kitais, 1984 m. ), Spindulinių šulinių Lietuvoje naudojimo patirtis ir perspektyvos (su kitais, 1986 m. ), Geležis Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje (su A. Jurevičiumi, 1998 m. ), Manganas Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje (su A. Jurevičiumi, m. Kaminsku, 2002 m. ).
1   ...   183   184   185   186   187   188   189   190   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом