Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница116/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   112   113   114   115   116   117   118   119   ...   197

A atsiradimą lėmė pramonės plėtra. A susiklostė XIX a. pab. JAV. A pirmuosius teiginius 1882 išdėstė inžinierius F. W. Tayloras (JAV), 1903 - psichol. W. Sternas, 1913 - filos. ir psichol. H. Münstcrbergas. A raida ypač paspartėjo po II pasaulinio karo. Lietuvoje darbo psichologijos problemos nagrinėjamos VU, nuo 1969 rengiami ir A specialistai. FeliksasLaugalys


„Darbo rankos”, lietuvių period, leidinys, ėjęs 1950-1952 m. Paryžiuje iš pradžių kas du mėnesiai, vėliau - nereguliariai. Leido Lietuvių darbo sąjunga Prancūzijoje. Rašė daugiausia apie lietuvių gyvenimą. Redaktoriai: J. Kusnecovas (nr. 1 m. ), J. Deveikė-Navakienė (1950-51 m. ), J. Masiulis (nuo 1951 m. ). Išėjo 14 numerių. Vytas Urbonas


darbo rezervai, jaunų darbininkų rengimo sistema, veikusi TSRS 1940-59. Apėmė 3 tipų mokyklas: dvimetes amatų ir geležinkelininkų bei 6 mėn. gamybos mokyklas. Lietuvoje A mokyklos pagal TSRS modeli įsteigtos 1940 m. rudenį vietoj amatų mokyklų. 1959 m. A mokyklos perorganizuotos į profes. technikos mokyklas. 1946 m. -1959 m. A parengė 51 200 darbininkų.


„Darbo rezervai”, TSRS sporto draugija. Ik. 1943 Maskvoje. Vienijo profes. technikos mokyklų moksleivius, darbuotojus ir jų šeimų narius. Lietuvoje veikė Sovietinės okupacijos metais (nuo 1945 m. ). A iki 1960 m. plėtojo masinę kūno kultūrą, rūpinosi narių fiz. parengimu, vėliau - rengė aukšto meistriškumo sportininkus. 1986 veikė 96 kolektyvai, vienijantys 55 000 narių, buvo kultivuojama apie 30 sporto šakų. A turėjo 5 stadionus, 78 sporto sales, daugiau, kaip 300 kt. sporto įrenginių, veikė 5 specializuotos vaikų ir jaunimo sporto mokyklos. Kas antri metai A rengė Lietuvos spartakiadas. Geriausių rezultatų pasiekė boksininkai (D. Poz niakas, V. Bingelis), irkluotojai (R. Vienažindis, P. Grigonis, V. Čekaitis), lengvaatlečiai (A. Ambrazienė, A. Antipovas), stalo tenisininkai (A. Giedraitytė), dviratininkai, dziudo imtynininkai ir kiti. Valentinas Aleksa


darbo rinka, darbo jėgos pirkimo ir pardavimo ekonomikos santykių sistema. A subjektai - T darbdaviai, darbuotojai ir bedarbiai. Darbo rinkoje darbo jėga paskirstoma ir perskirstoma tarp ekonomikos veiklos rūšių, teritorijų ir profesijų. A svarb. elementai: darbo (darbo jėgos) pasiūla, darbo (darbo jėgos) paklausa, darbo rinkos konjunktūra, darbo jėgos kaina (darbo apmokėjimas), darbo rinkos infrastruktūra. Darbo pasiūlą apibūdina galinčių ir norinčių dirbti samdos pagrindais žmonių skaičius ir jų social, demografinė bei profes. kvalifikacinė struktūra. Darbo pasiūlos svarb. rodikliai: bedarbių skaičius, konkurencijos laipsnis (bedarbių, pretenduojančių į 1 laisvą darbo vietą pagal profesijas, vid. skaičius), intensyvumas (per tam tikrą laikotarpį į darbo biržas besikreipusių žmonių skaičiaus ir darbingo amžiaus arba ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus procentinis santykis). Darbo paklausą nusako darbo jėgos poreikis, kuriam panaudoti yra sukurtos darbo vietos ir skirtas darbo užmokesčio fondas, apimtis ir struktūra. Darbo biržos kaupia duomenis apie laisvas darbo vietas pagal profesijas, ekonomikos veiklos rūšis ir ekonomikos sektorius. Darbo rinkos konjunktūra apibūdina darbo jėgos pasiūlos ir darbo jėgos paklausos santykį. Šis santykis priklauso nuo įvairių ekonomikos, social., polit, veiksnių. Darbo rinkos konjunktūros svarb. rodikliai: nedarbo lygis (bedarbių skaičiaus ir ekonomiškai aktyvių arba darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus procentinis santykis), konkurencijos laipsnis ir norma (parodo, kokia nedirbančiųjų dalis procentais gali būti įdarbinama laisvose darbo vietose), įdarbinimo lygis (per tam tikrą laikotarpį įdarbintų bedarbių skaičiaus ir to laikotarpio bedarbių vid. skaičiaus procentinis santykis) ir įdarbinimo norma (per tam tikrą laikotarpį įdarbintų bedarbiu skaičiaus ir per tą laikotarpį užregistruotų naujų bedarbių skaičiaus procentinis santykis), vidutinė nedarbo trukmė (vid. laikotarpis mėnesiais, per kurį bedarbis susiranda darbą), užregistruotų bedarbių kokybinė sudėtis (pagal įv. charakteristikas). Darbo rinkos infrastruktūra apima valst. ir nevalst. institucijas (įdarbinimo tarnybas, įmonės personalo tarnybas, profes. organizacijas ir spec, fondus) ir jų veiklą bei darbo santykius jose reguliuojančių teis. normų sistemą. Valstybės A politika sprendžia 2 pagrindinius uždavinius: veikia nedarbo lygį bei trukme ir socialiai saugo bedarbius. Aktyvi A politika apima valstybės social, ir ekonomikos priemones, kurios saugo dirbančiuosius nuo nedarbo bei mažina nedarbą: profes. mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, fin. paramą esamoms darbo vietoms išsaugoti ir naujoms steigti ir kita. Pasyvi A politika apima valstybės priemones, kuriomis nedarbo atveju nustatomos kompensacijų sąlygos, formos ir apimtys, garantuojamas draudimas nuo nedarbo. Pasirenkamų priemonių apimtys, kokybė ir efektyvumas bei finansavimo šaltiniai priklauso nuo šalies ar regiono konkrečių sąlygų. A gali būti oficialioji (šalies A dalis, veikianti pagal ją reguliuojančius įstatymus) ir neoficialioji (juodoji, šešėlinė, joje darbo jėga perkama ir parduodama nesudarant


darbo sutarties, nesilaikant darbo santykius reguliuojančių įstatymų). Palyginti su kitomis prekių rinkomis, A turi ypatingų bruožų. Darbo rinkoje mainai nepabaigiami, darbdavio ir darbuotojo interesų prieštaravimų gali išlikti net ir susitarus (darbdavys perka darbuotojo gebėjimą dirbti ir nori duoti užduotį, kuri didintų šį gebėjimą, o darbuotojas, gaunantis nustatytą darbo užmokestį, nori užduotį sumažinti). Papr. dirbama grupėmis, kurios nustato tam tikras taisykles ir narių social, sąveiką ir taip gali veikti darbdavio bei darbuotojo galutinį susitarimą. A būdingos didelės organizacijos (profsąjungos, įmonės, valstybė), santykių visuomeniškumas, didelė diferenciacija (darbuotojų kvalifikacijos, išsilavinimo, fiz. savybių, amžiaus, gyvenimo būdo ir kt.). Darbo pasiūla mažiau paklūsta rinkos dėsniams nei darbo paklausa (darbo pasiūlą sunku priartinti iki paklausos lygio), tarp jų esama tam tikrų prieštaravimų (jų padariniai - nedarbas arba darbo jėgos stoka). Darbo rinkoje ekonomikos tikslų siekiama derybomis.

LIETUVOJE 2002 m. į darbo biržas kreipėsi apie 243 80Ü bedarbių (iš jų 16-25 m. amžiaus - 54 950 m. ), įdarbinta 133 700. Laisvų darbo vietų buvo ~J 35 400 (paslaugų įmonėse - apie 66 400, pramonės - daugiau, kaip 43 000, statybos - apie 18 600, žemės ūkio - apie 7300 m. ) . Vid. metinis nedarbo lygis sudarė 11, 3% (metų pr. apie 12, 9%, metų pab. apie 10, 9%), didžiausias Druskininkuose (26, 1%), mažiausias Vilniuje ir Kretingoje (po 6, 1%). Valstybė A politikai 2002 m. skyrė apie 137, 2 mln. Lt: aktyviai A politikai finansuoti - apie 74, 6 mln. Lt, pasyviai (bedarbių pašalpoms, vietinių užimtumo iniciatyvų projektams, buv. kalinių profes. mokymo bei įdarbinimo programai ir kt.) - apie 62, 6 mln. Lt. Šių priemonių finansavimo pagrindinis šaltinis - Gyventojų užimtumo fondas, sudaromas iš valstybinio social, draudimo lėšų. savivaldybių biudžetų lėšos naudojamos daugiausia viešiesiems darbams finansuoti. Darbo rinkos mokymo tarnyba (ik. 1992 m. ) 2002 m. padėjo integruotis į A apie 83 900 žmonių (konsultavo apie 65 300, apmokė specialybės apie 18 600 žm.). L: Darbo rinkos terminai ir sąvokos Vilnius 1998.Reda Keršienė ir kt.


Darbo riteriai Knights of Labor.


Darbo rūmai veikė 1936-1940 m. Kaune. Buvo tautininkų valdžios kuriamos korporacinės sistemos dalis. Įsteigti paga11935 m. 1 O 24 d. įstatymą. 30 A narių ir tiek pat kandidatų iš vyriausiosios rinkimų komisijos (suformuotos vidaus reikalų ministro) sudaryto kandidatų sąrašo turėjo išrinkti ligonių kasose apdrausti darbininkai ir tarnautojai. Pirmininką (juo tapo P. Šulaitis - Šulas) skyrė vidaus reikalų ministras. Puse A lėšų sudarė ligonių kasose apdraustų darbininkų ir tarnautojų bei jų darbdavių mokami mokesčiai, kitą dalį - vyriausybės skiriama parama. A sukurti vietoj 1934 uždarytų profsąjungų, tačiau, ne taip kaip jos, nebuvo savarankiški - veiklą turėjo derinti su Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiąja darbo ir social, apsaugos inspekcija. Daugiausia rūpinosi darbininkų švietimu, profes. lavinimu, kultūra. Leido laikr. Darbas, įsteigė 14 kult. klubų su bibliotekomis, skaityklomis, bendrojo ir profes. švietimo kursais, meno saviveiklos ir sporto būreliais. Įsteigė liaudies universitetą (1936 m. ), progimnaziją suaugusiems darbininkams (1939 m. ), vaidybos studiją (Darbo rūmų teat ras, 1940 m. , režisierius J. Miltinis). Teikė darbininkams teisinę pagalba, išrūpino nuolaidų važiuoti visuom. transportu. A atstovavo Lietuvos darbininkams tarpt, darbo konferencijose. TSRS okupavus Lietuvą perorganizuoti i profsąjungų centrą. Gediminas Rudis


Darbo sąjunga (Unia Pracy), Lenkijos sd. krypties partija. Ik. 199206 susivienijus kelioms kair. partijoms (Dem. visuom. judėjimas, Darbo solidarumas ir kt.). Pagrindiniai programiniai siekiai - laisvė, demokratija, ekonomikos efektyvumas, visuom. teisingumas, social, saugumas, piliečių savivalda, religinė ir pažiūrų tolerancija. Remiasi Lenkijos socialistų partijos tradicijomis bei šiuolaikinių V. Europos sd. partijų patirtimi kuriant gerovės ir social, saugumo valstybę. Dem. kairės sąjungos ir A 2000 m. gruodžio sudaryta koalicija laimėjo 2001 m. birželio Seimo rinkimus ir suformavo vyriausybę. Pirm. Polis (nuo 1998 m. ) .


darbo sąnaudos, darbas, sunaudotas tam tikrai prekei (paslaugai) ar tam tikram jų kiekiui pagaminti (T sąnaudos).


darbo santykiai, visuomeniniai santykiai, susiję su darbu ir atsirandantys tarp darbuotojo ir darbdavio darbo sutarties pagrindu. Darbo teisės normų sureguliuoti A tampa darbo teisiniais santykiais. Petras Algirdas Čiočys


darbo sauga, sauga darbe (Lietuvoje iki 1992 - darbo apsauga), organizacinių, techn., ekonomikos, teis., ergonominių, higienos, gydymo, profilaktikos priemonių, skirtų žmonių sveikatai, gyvybei ir darbingumui išsaugoti darbe, visuma. A apimtį lemia sunkiai mažinami pavojingi ir kenksmingi veiksniai darbo vietose. A rūpinasi valst. institucijos, tarpt, organizacijos (pvz., Tarptautinė darbo organizacija, TDO), nacionaliniai A moksliniai institutai. A principus Įtvirtina Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, ES direktyvos, TDO konvencijos. Darbuotojų teisę saugiai dirbti reglamentuoja nacionaliniai A įstatymai (Lietuvoje - 1993 Žmonių saugos darbe įstatymas, 2002 m. Darbo kodeksas), valstybiniai ir įmonių standartai, darbo organizavimo nuostatai, normos ir taisyklės. A norminiais aktais nustatomi reikalavimai gaminamai produkcijai, mašinoms, darbo įrankiams, darbo vietos aplinkai, darbo ir poilsio laikui, darbdaviams, darbdavio įgaliotiems asmenims, darbuotojams, jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų darbui. Už šių reikalavimų vykdymą tiesiogiai atsako darbdavys ar jo įgalioti asmenys. Darbdaviai privalo periodiškai organizuoti įrenginių bandymus, darbo vietų higienos tyrimus, darbuotojų sveikatos patikrinimus, mokyti darbuotojus saugiai dirbti. Jei darbo vietose negalima reikiamai sumažinti pavojingų ir kenksmingų veiksnių, darbdavys privalo aprūpinti dirbančiuosius darbo apranga, individualios (apsauginiai drabužiai, apavas, šalmai, akiniai, diržai, respiratoriai, ausų įdėklai ir kt.) ir kolektyvinės (pvz., apsauginiai aptvarai, ekranai, gaubtai, durelės, blokuotės, vožtuvai, elektros įrenginių izoliacija, įnulinimas ir įžeminimas, vėdinimo sistemos) saugos, asmens higienos priemonėmis, teikti kompensacijas dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, taikyti sutrumpintą darbo savaitę. LIETUVOJE A ir darbo higienos norminių aktų įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija, profsąjungos, darbuotojų įgaliotiniai. Darbdavys, atsižvelgdamas į darbo pobūdį ir darbuotojų skaičių, A ir darbo higienos profilaktikai, priežiūrai, kontrolei vykdyti privalo steigti A tarnybas, komitetus, darbo medicinos tarnybas (med. punktus). Valstybinė darbo inspekcija turi teisę už A norminių aktų pažeidimus skirti baudas darbdaviams, jų įgaliotiems asmenims, darbuotojams, reikalauti, kad darbdavys nutrauktų darbus. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profes. ligų. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas, žalą dėl darbingumo netekimo jam atlygina ir su gydymu susijusias išlaidas sumoka darbdavys. Jis t.p. moka vienkartine pašaipą žuvusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe paveldėtojams. Vytautas Baltuškoms ir kt.


darbo sociologija, sociologijos sritis, nagrinėjanti darbinę veiklą kaip social, procesą, darbo efektyvumo didinimo social, veiksnius, techn., technol., social, sąlygų įtaką darbui. ATLkslas - išskirti social, veiksnius, kuriais remiantis galima siekti efektyvesnio darbo ir didesnio darbo humanizavimo. tiriama darbo sfera, analizuojami joje vykstantys social, reiškiniai, jų priežastys bei problemos, teoriškai jas įvertinus parengiamos rekomendacijos šioms problemoms spręsti. A susijusi su kitomis sociologijos šakomis (ekonomikos sociologija, pramonės sociologija, organizacijų sociologija ir kt.) bei su kitais mokslais (darbo ekonomika, darbo psichologija, darbo teise ir kt.). A pradžia galima laikyti XIX a. vid. K. Marxo (Vokietija) darbus. Jis tyrė socialinę demogr. struktūrą, darbo užmokesčio lygį, darbo dienos trukmę, darbą nakties metu ir kita. XIX a. pab.-XX a. pr. E. Durkheimas (Prancūzija) nagrinėjo visuomenės ir individo santykius darbo pasidalijimo sąlygomis. m. Weberis (Vokietija) analizavo darbo reikšmę kapitalizmo raidai. XX a. vid. A problemas tyrė P. Herzbery (JAV), G, Friedmannas (Prancūzija), P. Novilis (Prancūzija). Lietuvoje 1918-1940 m. šios srities tyrimų atliko filos. A. Maceina (jis pabrėžė darbo kūrybini pobūdi, jo reikšmę asmenybės tobulėjimui), ekonomikos A. Rimka, teis. m. Römeris, P. Leonas ir kiti. Antanas Čiužas


darbo stažas, asmens darbinės veiklos laikas, t.p. kt. laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami nustatyta tvarka į šį laiką. Nuo A priklauso tam tikros darbo teisės ar papildomos garantijos ir lengvatos. Lietuvoje skaičiuojama bendrasis A (visas laikas, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius, neatsižvelgiant į jų trukmę ir buvusias pertraukas, t.p. kt. laikotarpiai, įskaičiuojami į darbo stažą), specialusis A (laikotarpiai, kai asmuo dirbo tam tikros profesijos, specialybės darbą arba ėjo tam tikras pareigas, arba dirbo tam tikromis darbo sąlygomis), A tam tikroje darbovietėje (neatsižvelgiant į darbovietės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimą, jos reorganizaciją, išskyrus darbovietės likvidavimą), nepertraukiamasis A (laikas, dirbtas vienoje ar keliose darbovietėse, jeigu darbuotojas iš vienos į kitą buvo perkeltas darbdavių susitarimu ar kt. pagrindais, nenutraukiančiais A, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų). Visų rūšių A, išskyrus bendrojo, skaičiavimo tvarka iš valstybės ar savivaldybių biudžeto finansuojamose darbovietėse nustato vyriausybė, kt. darbovietėse - kolektyvinės sutartys. A sukuria kai kurių kategorijų darbuotojams teises gauti didesnį darbo užmokestį, ilgesnes kasmetines atostogas, didesnę valstybinio social, draudimo pensiją, bedarbio pašalpą, didesnes išeitines išmokas ir kt. papildomas garantijas bei lengvatas, numatytas įstatymuose, kt. norminiuose aktuose ar kolektyvinėse sutartyse. Petras Algirdas Čiočys


darbo sutartis, darbuotojo ir darbdavio rašytinis susitarimas. Darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartimi nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir garantuoti tinkamas darbo sąlygas. A šalys privalo susitarti dėl darbovietės, darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo sąlygų. Sutartimi gali būti nustatomos ir kitos darbo sąlygos, tačiau jos neturi pabloginti darbuotojų padėties, palyginus su ta, kuri nustatyta įstatymų, kitų teisės aktų, kolektyvinės sutarties, ir neprieštarauti šių dokumentų nuostatoms. Lietuvoje Darbo kodeksas (2002 m. ) numato tokias A rūšis: neterminuotas (nuolatiniam darbui), terminuotas (ne ilgiau kaip 5 m. ), laikinąsias (ne ilgiau kaip 2 men.), sezonines (ne ilgiau kaip 8 mėn.), dėl papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir pareigų kt. darbovietėje, A su namudininkais, patarnavimo darbams asmeniniame ūkyje ir kitas. Petras Algirdas Čiočys
1   ...   112   113   114   115   116   117   118   119   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом