Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница114/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   110   111   112   113   114   115   116   117   ...   197


darbo inspekcija, valstybinė kontrolės įstaiga, vykdanti darbo saugą ir darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją. A kontroliuoja, kaip šių teisės aktų laikomasi šalies teritorijoje esančiose įmonėse, konsultuoja darbdavius ir darbuotojus. A pareigūnų nurodymai ir reikalavimai privalomi darbdaviams ir darbuotojams. Už darbo įstatymų, darbo saugos reikalavimų, darbo higienos ir kt. normų nesilaikymą A pareigūnai papr. turi teisę skirti administracines nuobaudas.

LIETUVOJE, pagal Darbo inspekcijos departamento įsteigimo įstatymą (1919 m. ), A veikė prie Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, vėliau - prie Vidaus reikalų ministerijos. Darbo inspekcijos įstatymas (1924 m. ) nustatė A uždavinius, struktūrą, kompetenciją. A kontroliavo teis., techn. ir materialinę darbų saugą. Inspektoriai lankėsi įmonėse, dvarų ūkiuose ir prie jų esančiuose darbininkų butuose, bendradarbiavo su apskričių gydytojais, technikos inspektoriais, turėjo teisę prireikus reikalauti policijos pagalbos. Sovietinės okupacijos metais A funkcijos buvo pavestos profsąjungoms, veikiančioms šakiniu principu. Darbo inspektoriai buvo pavaldūs Lietuvos profsąjungų tarybai ir šakos profsąjungos vadovybei bei šakos profsąjungos centro komitetui Maskvoje. Atkūrus nepriklausomybę 1990 prie vyriausybės buvo įsteigtas Darbų saugos departamentas. departamentas daugiausia rūpinosi darbų saugos techn. reikalais, todė11992 pab. pertvarkytas į Valstybinę darbo inspekciją ir Technikos priežiūros tarnybą (abi veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). 1994 priimtas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Valstybinė darbo inspekcija bendradarbiauja su kitais valst. institucijomis, profsąjungomis, darbdavių organizacijomis, kt. valstybių A, dalyvauja Saugos darbe komisijos (įkurta 1994 m. ) veikloje, 1994 tapo Tarptautinės darbo inspekcijų asociacijos (International Association of Labour Inspection, įkurta 1972 m. ), 1995 - Europos Sąjungos ir asocijuotųjų šalių Vyriausiųjų darbo inspektorių komiteto (Senior Labour Inspectors Committee, įkurta 1995 m. ) nare. EimenėPaulavičienė


darbo [rankiai (archeol.), senovės žmonių pagaminti daiktai, rodantys žmonijos evoliuciją, viena svarb. archeol. radinių grupė. tiriami archeologiniais (tipologiniu, stratigrafiniu, geografiniu, eksperimentinės archeologijos) ir mokslinės analizės (frz., chemijos, trasologiniu, metalografiniu ir kt. ) metodais. C. J. Thomsenas (XIX a. I pusė) pagal ATLpologinę analizę žmonijos istoriją suskirstė į akmens, bronzos ir geležies amžius.

Ankstyviausi A - prieš 2, 5 mln. m. hominidų naudoti kumščio dydžio apskaldyti (viename šone) akmenys, rasta Olduvai kanjone, Tanzanijoje. Žmonės pirmuosius A gaminosi iš gamtoje rastos vientisos medžiagos - akmens, kaulo ir rago, medžio, kriauklių, odos ir kitos. Senajame akmens amžiuje (paleolitas) iš pradžių akmens skaldymu (Tskeltė, Tskaldytinis) ir paviršiaus apdaila (retušavimas, gludinimas) tobulinta dirbinio forma (/gremžtukas, Tgrandukas, rėžtukas ir kt.), vėliau daryti kompoziciniai A-raginis žeberklas su titnaginiais ašmenėliais, tietis, strėlė, kirvis su kotu ir kiti. Akmens amžiaus pab.-bronzos amžiaus pr. iš pasisavinančio gamtos turtus ūkio (maisto rinkimas, medžioklė, žvejyba) pereinant prie gamybinio ūkio (žemdirbystė, gyvulininkystė) ir išaugus A paklausai pradėta perdirbti gamtines medžiagas - degti molį, lieti metalus, gaminti stiklą ir kt., sukuriant gamtoje neegzistuojančias formas, A tapo įvairesni, jų daugėjo. Ankstyviausi terakotiniai A (verpstukai, įv. formelės ir kt. ) žinomi iš vėlyvojo paleolito (-24 000 p.m.e.) gyvenviečių Čekijoje (Dolni Vestonicėje, Pavlove, Pfedmostyje), metaliniai A (-7000 p.m.e.) iš natūralaus gamtoje aptikto vario rasti Turkijoje (Ēatal Hiiyuke) ir Irane (Ali Koše). Kompoziciniai A iš spalvotųjų metalų pradėti naudoti 4000-3000 p.m.e. Mesopotamijoje. Pirmieji geležiniai A plito apie 1000 p.m.e. Art. Rytuose.

Lietuvoje ankstyviausi A - iš vėlyvojo paleolito pabaigos (11-10 tūkstantmečio p.m.e.) - medžioklės, žvejybos ir jos produktų apdorojimo įrankiai (grandukas, gremžtukas, rėžtukas) gaminti iš titnago (rasta Lietuvos pietryčių dalyje), kaulo ir rago (ietigalių rasta Kalniškėse, dab. Klaipėdos m. ). Mezolite paplito Tmakrolitai ir Tmikrolitai, neolite titnaginiai A pradėti retušuoti (dažn. pakraščiai, kartais visas paviršius), plito kaulo ir rago (rasta daug ruošinių), mediniai įrankiai, vėlyvajame neolite pradėta gludinti ir gręžti akmeninius įrankius, plito moliniai verpstukai. Vėlyvojo neolito pab.-bronzos amžiuje įsivyravus žemdirbystei ir gyvulininkystei A gausėjo, bronzos amžiuje greta plačiai naudotų akmens, kaulo ir rago A Lietuvos v. dalyje pradėti naudoti pirmieji bronziniai A. Ankstyvajame geležies amžiuje svarbiausi A buvo akmeniniai kirviai, t.p. naudoti akmeniniai kaltai ir kalteliai, ypač paplito kaulo ir rago dirbiniai - naudoti kauliniai adikliai, adatos, Tylos, kaltai, grandukai, rėžtukai, grąžtai, peiliai. Nuo vid. ir senojo geležies amžiaus svarbiausi A - įv. kirviai, peiliai, dalgiai, pjautuvai, Tvedegos, skiltuvai, Tylos, adatos - buvo geležiniai. A randama piliakalniuose ir gyvenvietėse, kapinynuose (dėti į kapą kaip įkapės). Aleksiejus Luchtanas


Darbo ir socialinių tyrimų institutas įkurtas 1991 Vilniuje. Atlieka mokslinių tyrimųs (teorinius metodologinius ir taikomuosius) gyventojų užimtumo, darbo rinkos, nedarbo, gyvenimo lygio, asmeninių pajamų diferencijavimo, jų apmokestinimo ir normalizavimo, social, draudimo ir kitais social, ekonomikos klausimais. Skelbia (Lietuvoje ir užsienyje) A atliktų tyrimų rezultatus. Dir. A. Šileika (nuo 1991 ). Audronė Morkūnienė


darbo jstatymai, valstybės norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, sistema. A nustato: darbo teisės taikymo sritį, uždavinius ir principus, gyventojų užimtumo teis. pagrindus, kolektyvinių sutarčių sudarymo bei vykdymo taisykles ir sutarties šalių atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t.p. minimalų darbo užmokesčio dydį, darbo apmokėjimo sąlygas, darbo laiko ir poilsio laiko trukmę, lengvatų, garantijų ir kompensacijų dydį, pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos normas bei taisykles, profsąjungų ir kt. darbuotojų atstovų teises, profes. pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo pagrindines nuostatas, darbo drausmės užtikrinimo pagrindus, materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį, A laikymosi ir kontrolės pagrindines nuostatas. Lietuvoje prie A priskiriama Darbo kodeksas ir kt. įstatymai. LR A taikomi darbo santykiams šalies teritorijoje, atsižvelgiant į tai, ar darbuotojas dirba Lietuvoje, ar pagal darbdavio pavedimą užsienyje, netaikomi - kai darbo santykiai atsiranda tarp užsienio šalies darbdavių ir darbuotojų, kurie dirba jų pavedimu LR teritorijoje ir nėra nuolatiniai LR gyventojai. A neturi atgalinio veikimo galios. Dar darbo teisė. Petras Algirdas Čiočys


Darbo įstatymų kodeksas, kodifikuotas, darbo santykius Lietuvoje nuo 1973 reglamentavęs įstatyminis aktas (priimtas 1972 m. birželio 1 d. ). Atkūrus nepriklausomybę galiojo su pataisomis ir papildymais iki 2003 m. Jį pakeitė Darbo kodeksas (priimtas 2002 m. , įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. ).


darbo ištekliai, šalies (regiono) gyventojai, kurių fiz. duomenys, žinios, praktinė veikla leidžia jiems dalyvauti visuomeniškai naudingoje veikloje - kurti materialines vertybes ir teikti paslaugas. A sudaro dirbantys ir potencialiai galintys dirbti asmenys. A priskiriama ekonomiškai aktyvūs gyventojai - darbingo amžiaus darbingi (dirbantys ir bedarbiai, norintys dirbti bei ieškantys darbo) gyventojai ir dirbantys jaunesni nei darbingo amžiaus (paaugliai), vyresni nei darbingo amžiaus (pensininkai) bei riboto darbingumo (neįgalieji) gyventojai, t.p. dalis ekonomiškai neaktyvių gyventojų - nedirbantys moksleiviai ir studentai, dėl tam tikrų priežasčių nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys (namų šeimininkės, kaliniai, rentininkai ir kt.). A didž. dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai. Pagal ekonomikos aktyvumą A skirstomi į aktyviuosius (faktiškai dirbantys asmenys) ir pasyviuosius (mokiniai, studentai, namų ūkyje užimti asmenys ir kt.). Aktyviųjų A rodikliais daugiausia remiamasi prognozuojant gyventojų užimtumą ir nedarbą. A dinamika (kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai) priklauso nuo gimimų ir mirimų skaičiaus šalyje kitimo, nuo gyventojų amžiaus, lyties, išsilavinimo, profes. pasirengimo, sergamumo ir kt. veiksnių. A pokyčius įvertina atitinkamo laikotarpio darbo išteklių balansas (tam tikra jo atmaina - darbo jėgos balansas) - rodiklių sistema, parodanti A pagal amžiaus grupes ir A pasiskirstymą pagal nuosavybės formas bei ekonomikos veiklas. Bronislovas Martinkus


„Darbo išvadavimo” grupė (Osvoboidenije truda), pirmoji Rusijos marksistų organizacija. G. Plechanovo iniciatyva įkurta 1883 Ženevoje narodnikų organizacijos Čiornyj peredel buv. narių (P. Akselrodo, V. Zasulič, L. Deičo ir kt.). Siekė skleisti Rusijoje marksizmą. A nariai vertė į rusų k. ir nelegaliai platino Rusijoje K. Marxo, F. Engelso, t.p. ir savo (daugiausia G. Plechanovo) veikalus. A palaikė ryšius su kitomis Rusijos ir užsienio sd. organizacijomis (1884 ryšius su A užmezgė ir jai lėšų skyrė vienas Proletariato vadų L. Janavičius). 1883 ir 1885 parengė socialdemokratų partijos programos projektus. 1894 įkūrė Rusijos sd. užsienio sąjungą. Prisidėjo prie laikr. Iskra įkūrimo bei RSDDP II suvažiavimo (1903 m. ) parengimo, šis A paleido.


darbo jėga: 1. Visuminis žmonių sugebėjimas dirbti, t.y. fiz. ir protiniai žmonių gebėjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominėje ar kitoje visuomeniškai naudingoje veikloje. A pagrindą sudaro žmonių darbingumas (sveikatos būklė) ir kvalifikacija (žinios ir įgūdžiai, leidžiantys atlikti tam tikro sudėtingumo ir apimties darbą). Dėl mokslo ir technikos pažangos morališkai senstant technikai ir technologijoms, vyksta ir A moralinis senėjimas. Morališkai pasenusi technika keičiama nauja, padidėja kvalifikaciniai reikalavimai dirbantiesiems, darbuotojai privalo kelti kvalifikacija arba persikvalifikuoti. Piniginė A išraiška yra darbo užmokestis.


2. Statist, rodiklis, apibūdinantis dirbančius ar aktyviai ieškančius darbo šalies gyventojus. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose vyksta nuolatinis A judėjimas (kaita) - darbuotojų skaičiaus kitimas priimant naujus ir atleidžiant dirbančius žmones. A kaitą lemia: A socialinis (pvz., darbuotojų įstojimas mokytis, perėjimas dirbti į aukštesnes pareigas, karo tarnyba), profesinis (persikvalifikavimas), teritorinis (gyventojų migracija) judėjimas, darbo pobūdžio pakeitimas, nedirbančių asmenų atėjimas į darbo sferą, A natūralus pasikeitimas (pvz., darbuotojų išėjimas į pensiją, mirtis). Pagal tarpt, standartus sąvokos A ir ekonomiškai aktyvūs gyventojai yra sinonimai. Tokia prasme jos vartojamos atliekant atrankinius A tyrimus (Lietuvoje nuo 1994 m. ) . Šie tyrimai (atliekami papr. kartą per mėnesį ar ketvirtį) įvertina darbo rinkos būklę ir pokyčius, šalies gyventojų darbinės veiklos ketinimus (pvz., kokio darbo norėtų, dirbtų visą darbo dieną ar ne) ir kita. BronislovasManinkusirki.


darbo knygelė, darbo veiklos dokumentas. Lietuvoje A įvesta 1933 m. Darbdavys A turėjo išduoti nevėliau kaip per 7 dienas darbuotojui pradėjus dirbti. Joje buvo įrašoma darbuotojo vardas, pavardė, darbo sutarties galiojimo laikas, darbo atlyginimas ir išmokėjimo laikas, kitos darbo sutarties sąlygos, darbo įstatymų ir taisyklių ištraukos. Sovietinės okupacijos metais įsigaliojo sov. pavyzdžio A (TSRS įvesta 1938 m. ). Žymėta priėmimas į darbą, atleidimas, perkėlimas į kt. darbovietę, išsilavinimas, profesija, specialybė, paskatinimai ir kt. įrašai. Juos darė ir saugojo administracija. Atleidžiant iš darbo A buvo atiduodama darbuotojui. Atkūrus nepriklausomybę nuo 1993 A pakeitė socialinio draudimo paūmėjimas.


Darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, įstatyminis aktas, kuriame pirmą kartą Lietuvoje susistemintos teisės normos, reglamentuojančios darbo santykius, susijusius su darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Priimtas 2002 m. , galioja nuo 2003 m. sausio 1 d. Darbo kodekse įtvirtintos pagrindinės darbo teisės nuostatos: asociacijų laisvė, darbo ir užimtumo laisvės garantijos, priverstinio darbo draudimas, darbo teisės subjektų lygybė, saugių ir nekenksmingų sveikatai darbo sąlygų sudarymas, teisingas apmokėjimas už darbą, darbo santykių stabilumas, darbo įstatymų bendrumas


ir jų diferenciacija, kolektyvinių derybų laisvė ir kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus. A sudaro 3 dalys: bendrosios nuostatos, kolektyviniai darbo santykiai ir individualūs darbo santykiai. Petras Algirdas Čiočys


darbo konfliktai darbo ginčai.


darbo laikas, laikas, kai darbuotojas privalo vykdyti jam pavestas funkcijas ir būti darbe. A gali būti apskaitomas savaitėmis (A norma per kalendorine savaitę) ir darbo dienomis (A per dieną). Daugelyje valstybių A reglamentuoja ir darbo įstatymai, ir kolektyvinės darbo sutartys (Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje - tik kolektyvinės darbo sutartys). Iki XIX a. pr. A nebuvo normuojamas. Darbo dienos ilgumas buvo apie 13-16 h. 1832 m. Prancūzijoje pirmą kartą buvo pareikalauta sutrumpinti A. XIX a. vid. priimti pirmieji norminiai aktai, kuriais sutrumpintas moterų ir vaikų A. XIX a. pab. Anglijoje pirmą kartą sutrumpintas vyrų A. 1919 priimta tarptautinė 8 h darbo dienos konvencija, kurią iki Antrojo pasaulinio karo ratifikavo 25 valstybės. Europos, Amerikos, Australijos žemynuose buvo įvesta 8 h darbo diena ir 6 dienų darbo savaitė. Daugelyje Azijos valstybių tebegaliojo 10-11 h darbo diena. XX a. 4 dešimtmetyje Tarptautinė darbo organizacija priėmė konvenciją dėl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 h per savaitę (Lietuvoje įsigaliojo 1995 m. ) ir rekomendaciją, pagal kurią valstybės, atsižvelgdamos į galimybes, turi siekti nustatyti 40 h darbo savaite.

LIETUVOJE iki nepriklausomybės paskelbimo buvo 10-llh darbo diena. 1919 dirbantiesiems pramonėje nustatyta 8 h darbo diena ir 48 h darbo savaitė. Maisto produktų parduotuvių ir valgyklų, prekybos įmonių darbuotojų darbo diena buvo iki 10 h, žemės ūkio darbininkai dirbdavo vasarą 12, žiemą - 6-7 h per dieną. Sovietinės okupacijos metais buvo nustatyta 41h darbo savaitė. Nuo 1990 nustatyta 40 h darbo savaitė. { A įskaitoma ir faktinis A, ir kt. laikotarpiai, pagal įstatymą arba kolektyvinę darbo sutartį ar darbo sutartį prilyginami A (pertraukos, skirtos krūtimi maitinančioms moterims, pertraukos, duodamos atsižvelgiant į darbo sąlygų kenksmingumą ir į darbuotojo asmenybę, psichofiziol. poreikius). Poilsio ir maitinimosi pertrauka į A neįskaitoma. Skiriamos A rūšys: normalus, sutrumpintas, ne visas, nenormuotas, suskaidytas. Normalus A - visiems darbuotojams privaloma A norma (ne daugiau kaip 40 h per savaitę), jei įstatymas ar sutartis nenumato kitaip. Nustatoma 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis. Poilsio dienų išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kt. sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 6 darbo dienų savaitė su 1 poilsio diena, dirbama ne ilgiau kaip 7 valandas. Poilsio dienų ir švenčių išvakarėse darbo laikas sutrumpinama iki 5 h. Sutrumpintas A nustatomas asmenims nuo 14 iki 16 m. (24 h per savaitę), nuo 16 iki 18 m. (36 h), moksleiviams, dirbantiems mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu (ne daugiau kaip pusę nurodyto A). Asmenims, kurių darbo aplinkoje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbo saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius, asmenims, dirbantiems naktį ir kurių darbo pobūdis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, A sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Esant sutrumpintam A, nesumažinama darbo užmokestis ir kt. teis. garantijos. Ne visas A nustatomas šalims susitarus. Darbdavys privalo jį nustatyti, kai to prašo nėščia moteris, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris, vienas iš tėvų, globėjas, vienas auginantis vaiką iki 14 m. arba vaiką invalidą iki 16 m. , invalidas, asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pateikęs medicinos išvadą ir kita. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Nenormuotas A nustatomas tam tikrų kategorijų darbuotojams, turintiems dirbti ilgiau nei įstatymo nustatytas A (numatoma kolektyvinėje darbo sutartyje, vidaus darbo taisyklėse). Suskaidytas A, kai darbo diena yra su ilgesne nei 2 vai. pertrauka (nustatomas tam tikrų kategorijų darbuotojams atsižvelgiant į darbo specifiką). Už suskaidytą A skiriamos priemokos. A reglamentuoja Darbo kodeksas (2002 m. , įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. ) bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2000 m. ). Petras Algirdas Čiočys
1   ...   110   111   112   113   114   115   116   117   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом