Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница111/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   107   108   109   110   111   112   113   114   ...   197


Darbhenga (angį. ir lietuvių, hindi k. Darbhanga), Darbanga, miestas Indijos šiaurės rytuose, Biharo valstijoje, į šiaurės rytus nuo Patnos. 277 300 gyv. (2003 m. ). A įsikūręs Kamlos (Gango kairysis intakas) kairiajame krante. Maisto (cukraus, tabako), džiuto pramonė. Ryžių, sorų, cukranendrių, tabako auginimo regiono prekybos centras. Kamešvara Singh Darbhangos Sanskrito (įkurta 1961 m. ) ir Lalit Narajan Mathilos (įkurta 1971 m. ) universitetai. Čandradhari muziejus (miniatiūrų, raižinių, monetų, ginklų, liaudies meno kolekcijos). A pradėjo kurtis XVI a., miesto teisės nuo 1864. PetrasLingė


darbingas amžius, įstatymais nustatyta žmogaus amžiaus riba, nepriklausanti nuo jo aktyvumo darbo rinkoje. Dauguma A žmonių yra ekonomiškai aktyvūs šalies gyventojai, tačiau A savaime nežymi gyventojų ekonominio aktyvumo, nes dirba ir kai kurie nedarbingo amžiaus žmonės (pensininkai, nepilnamečiai). Lietuvoje iki 1995 darbingo amžiaus buvo 16-59 m. vyrai ir 16-54 m. moterys. Pagal Valstybinių social, draudimo pensijų įstatymą (1994 m. ), A nuo 2001 m. kasmet ilginamas (moterų ir vyrų po 6 mėn.) : vyrų iki 2003 m. (bus 16-62, 5 m. ), moterų iki 2006 (bus 16-60 m. ). Petras Algirdas Čiočys


darbingumas: 1 (ergonomikoje). Žmogaus pajėgumas tam tikrą laiką našiai dirbti. A priklauso nuo veiklos pobūdžio ir psichofiziol. individo savybių. Pagal tai, kaip žmogus atlieka užduotį, A gali būti maksimalus, optimalus ir nedidelis. Veiklos procese A lygis kinta (veiklos efektyvumas priklauso nuo jos atlikimo laiko). Ilgai trunkanti veikla turi šias A stadijas: įsitraukimo į darbą, optimalaus A, nekompensuojamo ir kompensuojamo nuovargio, baigiamųjų pastangų. Stadijų trukmė, kaita ir ryškumas gali skirtis dėl darbo rūšies, žmogaus individualių ypatybių, sveikatos būklės, profes. pasirengimo (kai kurių stadijų gali visai nebūti). Įvairių A stadijų trukmės santykis parodo, ar veikla gerai organizuota.

2 (darbo teisėje). Nuo žmogaus sveikatos būklės priklausantis galėjimas dirbti. A skirstomas į bendrąjį (galėjimas dirbti bet kokį darbą įprastomis sąlygomis, nereikalaujantis privalomo sveikatos patikrinimo), profesinį (galėjimas atlikti tam tikros profesijos, specialybės darbą) ir specialųjį (galėjimas dirbti tam tikromis sveikatai nepalankiomis gamybos ir klimato sąlygomis). Profesiniam ir specialiajam darbingumui nustatyti ar patvirtinti atliekami privalomi periodiški sveikatos patikrinimai. Petras Algirdas Čiočys

3 (patikimumo teorijoje). Objekto (mašinos, prietaiso) savybė, nusakanti jo gebėjimą atlikti visas savo paskirties funkcijas, kai jo pagrindiniai parametrai (našumas, veikimo sparta) atitinka techn. normatyvus.


darbininkai, asmenys, kuriuos samdo darbdaviai (fiz. asmenys, įmonės ar valstybė), kad aprūpintų darbojėga materialinių gėrybių gamybą ir paslaugų teikimą. Sociologijoje fiz. darbo A vadinami mėlynosiomis apykaklėmis, fiz. darbo nedirbantys - baltosiomis apykaklėmis. Pagal dalyvavimą gamybos procese A skirstomi į pagrindinius ir pagalbinius. Pagrindiniai A (pvz., audėjai, kepėjai, šaltkalviai, tekintojai) tiesiogiai dalyvauja gamybos procese, veikia darbo objektus, paverčia juos gatava produkcija. Pagalbiniai A aptarnauja pagrindinius technol. procesus (pvz., kontrolieriai, įrenginių reguliuotojai, sandėlių A) arba dirba pagalbiniuose (pvz., remonto, įrankių) cechuose ir baruose (katilinėse, elektrinėse). Gamybos procese iš dalies dalyvauja ir mokiniai - asmenys, kurie įmonėje mokosi kurios nors specialybės. Pagal kvalifikaciją A skirstomi į kvalifikuotus (turinčius tam tikrą profes. išsilavinimą arba reikiama kvalifikaciją įgijusius profes. veikloje), pusiau kvalifikuotus (jų mokymas trunka bent kelis mėnesius) ir nekvalifikuotus (dirbti išmokusius per trumpą laiką - kelias dienas ar net valandas). A kaip social, sluoksnio išskyrimas dažnai yra sąlygiškas. Daugelyje šalių darbo santykius reguliuojantys įstatymai bendri A ir kt. samdomiems darbuotojams. Kai kuriose šalyse atitinkami įstatymai skirti konkrečios šakos ar profesijos darbuotojams. Pvz., Austrijoje visi darbuotojai skirstomi į A ir tarnautojus, šios grupės savo ruožtu - į pogrupius, kiekvienos kategorijos statusą reglamentuoja atskiras įstatymas.

Pirmaisiais A laikytini senovės Graikijos tetai, senovės Romos Tproletarai. Jie buvo samdomi įv. darbams atlikti, nuolatiniams ir sunkiausiems darbams buvo laikomi vergai. Vid. amžiais rūdų, molio kasyklose, akmens skaldyklose darbininkais parsisamdydavo neturtingi amatininkai, keliaujantieji A, miestuose dirbo padieniai A (samdomi prireikus, atlygį skiriant už dienos darbą), krovėjai, vežikai ir kiti. A ypač sparčiai gausėjo XV a.-XVI a. pr. Anglijoje, vėliau ir kt. šalyse nuvarant nuo žemės valstiečius (Taptvėrimai), daugėjant Tmanufaktūrų. XVIII a. manufaktūrų savininkų darbo jėgos poreikį tenkino daugiausia padieniai A. Pagal tuometinius įstatymus tam tikrus darbus atlikdavo kaliniai, psichikos ligoniai, našlaičių prieglaudų gyventojai. Darbo jėgos pasiūla padidėjo panaikinus baudžiavą. Plėtojantis stambiajai mašininei gamybai (Didžiojoje Britanijoje nuo XVIII a. 7 dešimtmečio, kitose V. Europos šalyse, JAV, Japonijoje - XIX a. II pusėje) daugėjo A, dirbančių pramonėje (ypač tekstilės). XIX a. vid. pasaulyje dirbo apie 10 mln. A. Anksčiau vadintus posluoksniu A pradėta vadinti ketvirtuoju luomu, Tproletariatu. To meto A padėčiai būdinga ilga darbo diena (14-16 h), menki atlyginimai, blogos darbo sąlygos, didelė nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė, social, apsaugos ligos ir senatvės atveju nebuvimas, vaikų darbas, sunkios gyvenimo sąlygos (skurdžiuose, sausakimšuose būstuose), beteisiškumas įmonėje. Dėl darbo ir gyvenimo sąlygų pagerinimo A pradėjo kovoti (f darbininkų judėjimas) pirmiausia streikais. XX a. pr. pasaulyje buvo apie 30 mln. A. Po Antrojo pasaulinio karo A gausėjo naujose ūkio šakose (elektronikos, radioelektronikos, chemijos pramonėje). Mažėjo vien fiz. darbą dirbančių ir žemos kvalifikacijos A, gausėjo daugiau protinį darbą dirbančių A (technikų, kontrolierių, laborantų, elektroninių skaičiavimo mašinų operatorių) ir aukštos kvalifikacijos A (derintojų, remontininkų, įv. gamybinių agregatų operatorių). XX a. pab. ekonomiškai stipriose valstybėse A jau nebesudarė gyventojų daugumos. Veikdami per savo organizacijas (profesines sąjungas) bei polit, partijas A žymiai pagerino savo padėtį - pamažu trumpėjo darbo diena, buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, atostogų trukmė, atsirado poilsio laiko, bedarbių rėmimo, social, garantijų programos, ribojimų darbdaviams nutraukti darbo sutartį, asociacijų kūrimo laisvė ir kita. A nebeišsiskiria skurdu (XX a. 7 dešimtmetyje Europos, JAV, Japonijos dauguma A tapo gyv. namų, automobilių savininkais), ypač padaugėjo A moterų. Darbininkams įsigyjant įmonės akcijų ir dalyvaujant skirstant įmonės pelną, atsirado A ryšys su gamybos priemonėmis.

LIETUVOJE A atsirado XVIII a. II pusėje, daugiausia žemės ūkyje. A daugėjo XIX a. viduryje plečiantis manufaktūroms, atsiradus fabrikams, tiesiant geležinkelius, po 1861 valstiečių reformos. A gretas nuolat papildydavo nuskurdę valstiečiai, miestiečiai ir bajorai. XIX a. pab.-XX a. pr. daugiausia buvo z.U., maisto, siuvimo ir tekstilės, metalo ir medžio apdirbimo pramonės A (1897 iš viso 319 000 samdomų žmonių). 1870 Lietuvoje (be Klaipėdos kr.) pramonėje (be malūnų ir smulkių amatininkų dirbtuvių) dirbo-2300, 1880 - -3700, 1897 – 12 090, 1912--19 700 A. Jų padėtis buvo sunki: darbo diena pramonėje truko 13-14 h, blogos darbo ir gyvenimo sąlygos. 1918 paskelbus nepriklausomybę galioję RI įstatymai buvo keičiami Lietuvos valstybės įstatymais. 1919 Įstatymas apie darbininkų ordinarininkų iš dvarų dėl darbo sumažėjimo pašalinimą apsaugojo daugelį A šeimų nuo grėsusio bado ir iškeldinimo iš dvaruose užimamų butų, Darbo dienos ilgumo įstatymas nustatė 8 h darbo dieną visoms dirbtuvėms bei fabrikams ir 10 h - prekybos įmonėms ir parduotuvėms. 1921 įvestos kompensacijos iš darbo atleidžiamiems pramonės A. 1923 Lietuvoje (be Vilniaus kr.) dirbo apie 361 500 (daugiausia z.U., pramonėje, amatų pramonėje ir statyboje), 1929--386 100 A. 1925 Švenčių ir poilsio įstatymas nustatė privalomą poilsį įv. sričių A ir tarnautojams. 1928 išleistos taisyklės, nustatančios nuolatines pinigines pašalpas (pensijas) pasenusiems arba sveikatos netekusiems dvarų A, našlėms ir vaikams. 1929 naujasis Žemės ūkio darbininkų samdos įstatymas apibrėžė samdos sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo tvarką, samdytojo ir samdomojo tarpusavio santykius, 1930 m. Normalinės samdos sutarčių sąlygos reglamentavo sutarties sudarymo laiką ir atostogas, 1931 m. Nakties darbo kepyklose įstatymas uždraudė šiose įmonėse darbą nuo 21 iki 4 h. 1931 m. Lietuva ratifikavo 5 tarptautines darbo konvencijas: dėl moterų nakties darbo, dėl vaikų nakties darbo pramonėje, dė18 h darbo dienos ir 48 h darbo savaitės nustatymo pram, įmonėse, dėl savaitinio poilsio pram, įmonėse, dėl pramonės, prekybos, namų ruošos A draudimo ligos atveju. 1933 m. Pramonės darbininkų samdos įstatymas taikytas visuose fabrikuose, amatų pramonės, automobilių transporto, laivininkystės įmonėse, kino teatrų mechanikos skyriuose, kai kurios nuostatos - ir statybos įmonėse. Jstatymo vykdymą prižiūrėjo darbo inspekcija. 1928 pab. pradėtas vykdyti ir 1931 m. įvestas visoje Lietuvoje pramonės, statybos ir kt. kategorijų A (išskyrus žemės ūkio A) privalomas draudimas ligos, 1937 m. - nelaimingų atsitikimų, 1939 m. - žemės ūkio A draudimas nelaimingų atsitikimų atveju (Tdarbininkų draudimas). 1939 m. Lietuvoje buvo apie 419 800 (daugiausia z.U., tekstilės, trikotažo, siuvimo, maisto, medžio apdirbimo ir amatų pramonėje, statyboje) A. Po Antrojo pasaulinio karo A gretas papildė dalis valstiečių (daugelis bėgo iš kaimo vykstant kolektyvizacijai), amatininkų, demobilizuotų karių. Sovietinės okupacijos metais A skaičius sparčiai didėjo: 1950 m. buvo 338 700, 1960 m. - 490 000, 1970 - 850 000, 1980 - 1031 000, 1982-1 055000. Daugiausia buvo medžio apdirbimo, lengvosios, stat. medžiagų, maisto pramonės A. Kvalifikuotus A rengė darbo rezervų mokyklos, vėliau - profes. technikos mokyklos (1965 parengta apie 8000, 1970 - apie 17 100, 1980 - apie 24 700 kvalifikuotu A). Atkūrus nepriklausomybe A rengiami profes. mokymo įstaigose (profes. mokyklose, profes. mokymo centruose, kursuose) bei įmonėse. 2001 m. -2002 m. veikė 81 profes. mokykla (mokėsi daugiau, kaip 45 000 moksleivių). A dirba gavybos, apdirbamojoje pramonėje, z.U., miškų ūkyje, žuvininkystėje, statyboje, transporte, įv. paslaugų sferose. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (1999, įsigaliojo 2000 m. ), skiriami kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės A, kvalifikuoti A ir amatininkai, Įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai, nekvalifikuoti A. Lentelėje pateiktas A skaičius 2002 m.


darbininkai ordinarininkai, Lietuvos XX a. dvarų darbininkai, gaunantys ordinarija. Kumečiai.


„Darbininkas”: 1. Soc. pakraipos mėnraštis, ėjęs 1905 m. liepos - 1906 m. balandžio tilžėje. Skirtas D. Lietuvos darbininkams (daugiausia žemės ūkio). Spausdintas (lot. raidynu) Bitėnuose (nr. 1-5 m. ) m. Jankaus ir tilžėje (nr. 6-9 m. ) O. Mauderodės spaustuvėse. Pakeitė iki tol Bitėnuose leistą žrn. Draugas. Nr. 1 išleido Draugo 1 organizacija, kitus - LSDP. A informavo apie darbininkų streikus (per 1905 rev. įvykius), ragino kovoti su Rusijos valdžia. Red. V. Kapsukas (talkinamas žmonos V. Didžiulytės jis parašė daugumą straipsnių). Išėjo 9 numeriai. Vytautas Šilas

2. JAV lietuvių laikraštis, einantis nuo 1915 Niujorke (iki 1951 m. Bostone). Įkūrė ir leido Lietuvių katalikų darbininkų šv. Juozapo draugija, nuo 1950 m. - pranciškonai, nuo 2002 m. -redakcijos darbuotojai. 1951 m. sujungtas su savaitraščiais Amerika ir Lietuvių žinios. Iki 1925 ėjo 3, iki 1972 - 2 kartus per savaitę, nuo 1972 - savaitraštis, nuo 2002 m. pr. - mėnraštis. Redaktoriai: F. Kemėšis, V. Taškūnas, S. Sužiedėlis, K. Bučinys, P. Jurkus, J. Balkūnas, J. Brazaitis ir kiti.

3. Savaitraštis, ėjęs 1919-1940 m. Kaune. Įkūrė ir leido Lietuvos darbo federacija, nuo 1934 - Lietuvos krikščionių darbininkų sąjunga, vėliau - P. Dovydaitis. Rašė apie darbininkų gyvenimą Lietuvoje ir kt. šalyse, polit., ekonomikos, kultūros, švietimo temomis. Reiškė krikščionių demokratų nuostatas. Redaktoriai: V. Bičiūnas, V. Beržinskis, J. Katilius, P. Jočys, P. Dovydaitis ir kiti. Vytas Urbonas


„Darbininkė”, JAV lietuvių mėnesinis laikraštis, ėjęs 1932-1933 m. Niujorke vietoj laikr. Darbininkių balsas. Redaktorės: K. Petrikienė, S. Sasnauskienė (Sasna). Išėjo 17 numerių.


„Darbininkių balsas”, JAV lietuvių mėnesinis laikraštis. Ėjo 1923-1932 m. Niujorke vietoj žrn. Moterų balsas. Leido Lietuvių darbininkių susivienijimas Amerikoje. Kom. nuostatų. Redaktorės: K. Petrikienė, J. Benesevičiūtė-Sukienė, E. Jeskevičiūtė, S. Sasnauskienė (Sasna).


darbininkų aristokratija, pasiturimai gyvenantys kvalifikuoti darbininkai, meistrai, technikai. Terminas A atsirado XIX a. vi Didžiojoje Britanijoje, vėliau Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV. Įmonių savininkai, vadovai palaikė A siūlydami jos atstovus į savivaldą, profsąjungų, kooperatyvų vadovybę. A pozicijos susilpnėjo po 1929-1933 m. pasaulinės ekonomikos krizės. Nuo XX a. pab. visuomeninė A Įtaka mažėja, nesvienodėja darbininkų išsilavinimas, uždarbis, gyvenimo būdas. Lidija Šabajevaitė


„Darbininkų balsas”: 1. Žurnalas, ėjęs nelegaliai 1901-1906 m. tilžėje, Bitėnuose. Leido LSDP. Nuo 1902 kas du mėnesiai, nuo 1905 - mėnesinis. Skelbė sd. idėjas, rašė social., ekonomikos temomis. Redagavo V. Sirutavičius ir A. Janulaitis (nuo 1902 m. ) . Išėjo 40 numerių.

2. JAV lietuvių savaitraštis, ėjęs 1914-1919 m. Baltimorėje. Leido Pasaulio pramonės darbininkų profsąjungos lietuvių skyrius. Redagavo J. Laukis (D. Keliauninkas). Vytas Urbonas

3. Savaitraštis, ėjęs 1931-1939 m. ir 1989-1995 m. Klaipėdoje. Iš pradžių dvisavaitinis. Leido Klaipėdos krašto darbininkų, amatininkų ir mažažemių susivienijimas. Stengėsi atsieti klaipėdiškius lietuvius nuo vokiečių įtakos, siekė, kad jie pasijustų savo krašto šeimininkais. Skelbė Susivienijimo dokumentus, informavo apie darbininkų susirinkimus, visuom. organizacijų veiklą, kult. įvykius. Rašė apie darbininkų teises, jų darbo ir gyvenimo sąlygas, polit, gyvenimo naujienas. Turėjo jaunimui skirtą puslapį Kultūros židinys. Buvo spausdinamas lot. rašmenimis. Redaktoriai: J. Jackevičius, V. Šukys, P. Gintalas, J. Butkus (Butkų Juzė) ir S. Vainoras. Atkurtą A 1989-1995 m. leido Klaipėdos darbininkų sąjunga. Redaktoriai J. Sinkevičius, G. Bulovaitė, nuo 1993 - red. kolegija. tiražas 3-lOtūkst. egz. Vytautas Šilas

4. Didžiosios Britanijos lietuvių laikraštis, ėjęs 1956-1967 m. Londone. Leido profsąjungų lietuvių grupė. Iš pradžių mėnesinis, vėliau ėjo kas 2 mėnesiai. Redagavo J. Vilčinskas ir kiti. Išėjo 68 numeriai. Vytas Urbonas


darbininkų draudimas (Lietuvoje), draudimo rūšis 1896-1940 m. (su pertraukomis). Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje darbininkai drausti pagal RI įstatymus. A vykdyti buvo sukurtos atskiros institucijos: draudimui ligos atveju - ligonių kasos, draudimui nelaimingų atsitikimų atveju - draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasos. Draudimo įnašus (1-2, 5% darbo užmokesčio) mokėjo patys darbininkai. Apdraustieji gaudavo pirmąją medicinos pagalbą, nedarbingumo pašalpas. Draudimą vykdančios ligonių kasos dažniausiai buvo steigiamos prie atskirų įmonių, bet buvo ir bendrųjų, apimančių kurios nors gamybos šakos Įmones. Vilniuje 1913 veikė 10 bendrųjų ligonių kasų (metalininkų, kojinių mezgėjų ir kt.), kurios susirgusiems darbininkams teikė medicinos pagalbą, nuo ketvirtos susirgimo dienos mokėjo nedarbingumo pašalpas. Per Pirmąjį pasaulinį karą nutrūkęs A buvo atnaujintas 1928 pab., įgyvendinant 1926 Ligonių kasų įstatymą (1934 pakeistas ir papildytas). Didesnėje Lietuvos dalyje (nuo 1931 m. - visoje Lietuvoje) privalomuoju draudimu ligos atveju buvo draudžiami pramonės, statybos, transporto ir kiti miesto darbininkai, išskyrus žemės ūkio darbininkus. Veikė Kauno miesto ir 9 apygardų (Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės, Kauno, Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus, Tauragės ir Telšių) ligonių kasos, kuriose buvo apdrausta: 1929 apie 48 600, 1932-1972 m. 100, 1935 m. -80 200, 1938 m. -118 700darbininkų ir jų šeimos narių. Be šių kasų, dar veikė (pagal atskirus įstatymus) Susisiekimo ministerijos ligonių kasa, Žemės ūkio ministerijos laisvai samdomų eigulių draudimo kasa, Lietuvos banko kasa, Kauno elektros stoties kasa, Šv. Zitos tarnaičių draugijos kasa. Draudimo lėšas sudarė ligonių kasoms mokami darbininkų ir darbdavių įnašai, kurių dydis buvo 5% darbininko darbo užmokesčio, o nuo 1934 - 6%. Iš pradžių didesnę dalį draudimo mokesčių (60%) mokėjo patys darbininkai, likusią - darbdaviai. 1934 darbininkų ir darbdavių draudimo įnašai sulyginti ir buvo po 3% darbininkų darbo užmokesčio. Metinį ligonių kasų biudžetą sudarė 3-8 mln. Lt, iš jų 52-63% buvo išleidžiama apdraustiesiems gydyti, 15-20% - pašalpoms mokėti, 9-12% - kasų administracijai išlaikyti. Nuo 1929 pr. apdraustieji darbininkai gaudavo medicinos pagalbą 26 savaites, o jų šeimos nariai - 13 savaičių per metus. Apdraustiesiems buvo mokamos ligonio, gimdymo pašalpos (iš valst. priedų kasos narių gimdyvių pašalpoms) ir pašalpa mirusio kasos nario šeimai. Miesto darbininkų draudimas nelaimingų atsitikimų atveju darbdavio lėšomis Lietuvoje buvo įvestas 1937 m. Šis draudimas buvo taikomas fabrikams ir jiems prilygintoms pram, įmonėms, miško eksploatacijos ir plukdymo, statybos, geležinkelių, uostų, plentų ir vandens kelių, telegrafo, telefono ir radijo, gatvių tvarkymo, vandentiekio ir kanalizacijos įmonėms. Nukentėjusiems darbininkams buvo nemokamai teikiama medicinos pagalba ir nuo susirgimo ketvirtos dienos mokama 2/3 darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Darbe suluošintiems darbininkams draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasa mokėjo pensiją, kurios dydis priklausė nuo prarasto darbingumo. Tokias pensijas 1937 m. gavo 257, 1938 m. -445, 1939-628 darbininkai. Nukentėjusiųjų pašalpoms ir pensijoms 1937 m. buvo išleista 298 900 Lt, 1938 m. - 563 900 Lt. Darbdavių lėšomis 1939 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe pradėta drausti ir žemės ūkio darbininkus. Nukentėjusiems darbininkams buvo nemokamai teikiama medicinos pagalba ir nuo nedarbingumo šešioliktos dienos mokama 2/3 darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Sužeistiems žemės ūkio darbininkams gydyti 1939 m. išleista 300 500 Lt, pašalpoms - 208 800 Lt, pensijoms - 31 400 Lt. Prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą A vykdė Klaipėdos krašto apdraudimo įstaiga (įkurta 1923 m. ) . Privalomai buvo draudžiami pramonės ir žemės ūkio darbininkai ligos, nelaimingų atsitikimų, invalidumo, senatvės ir nedarbo atvejais. Draudimo lėšas sudarė darbininkų ir darbdavių įnašai lygiomis dalimis - po 5% darbininkų darbo užmokesčio. TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. A buvo panaikintas ir įtrauktas į bendrą socialinio draudimo sistemą. Česlovas Mančinskas
1   ...   107   108   109   110   111   112   113   114   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом