Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница110/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   106   107   108   109   110   111   112   113   ...   197


Daquin Louis - Claude (Luji Klodas Dakčnas), d Aquin 1694 m. liepos 4 d. Paryžius - 1772 m. birželio 15 d. ten pat, prancūzų kompozitorius, vargonininkas, klavesinininkas. Nuo 1706 vargonininkavo Paryžiaus bažnyčiose. 1732 m. -1772 m. Konvento, nuo 1739 m. Karaliaus rūmų kapelos, nuo 1755 m. Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininkas. Sukūrė kantatą Rožė (La Rose), pjesių klavesinui, tarp jų - Gegutė (Le cou cou), pjesių vargonams ir klavesinui, motetų. Kūryba galantiškojo stiliaus. Adeodatas Tauragis


Darą (Dar a), miestas Sirijos pietvakariuose, apie 160 km į pietus nuo Damasko, Jordanijos pasienyje, muchafazos centras. 99 300 gyv. (2003 m. ). Plentai ir geležinkeliai į Damaską, Amaną (Jordanija). Maisto pramonė. Javų, vilnų, odų, amatų dirbinių prekyba.


daraktorius, XIX a.-XX a. pr. Lietuvos valstiečių slapta steigtų ir išlaikytų kaimo mokyklų mokytojas. Tokia mokykla spec, patalpų neturėjo, A su mokiniais rinkdavosi tai vienoje, tai kitoje valstiečio pirkioje (papr. po savaitę). A mokė vaikus lietuviškai skaityti, rašyti, skaičiuoti, skaityti rusų ir lenkų kalbomis, pateikdavo Lietuvos ist. ir geogr. žinių. A buvo įv. social, padėties ir išsimokslinimo, kartais daraktoriauti pradėdavo 8-10 m. vaikai. XIX a. pab. A išsimokslinimo lygis pakilo. Daraktorių mokyklas pradėta steigti po 1863 sukilimo, ypač paplito spaudos draudimo laikotarpiu (1865-1904 m. ) . Nuo 1871 carinė administracija A ir mokinių tėvus baudė piniginėmis baudomis iki 300 rb arba iki 3 mėn. arešto. Po 1905-1907 m. Rusijos revoliucijos bausmės buvo formaliai panaikintos, tačiau daraktorių mokyklos iki Pirmojo pasaul. karo buvo caro valdžios persekiojamos. A dirbo lietuvių švietėjai: G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis, J. Biliūnas.


ad Dar al Béida, Maroko miestas Kasablanka. Daramas Džonas Džordžas J. G. Durham.


Daramas:i. JAV miestas Durham 1. 2. Didžiosios Britanijos miestas Durham 2.


Daranyi Kaiman (Kalmanas Daranis) 1886 m. kovo 22 d. Budapeštas - 1939 m. lapkričio 1 d. ten pat, Vengrijos valstybės veikėjas. Nuo 1927 parlamento narys. 1935-1936 m. žemės ūkio ministras. 1936 m. 10-1938 m. gegužės ministras pirmininkas. Sustiprino centr. valdžią, ribojo spaudos laisvę ir des. bei kair. radikalų veiklą. Vokietijai 1938 m. aneksavus Austriją pradėjo perginkluoti kariuomenę. 1938 m. A iniciatyva priimti įstatymai, kurie apribojo (iki 20%) žydų galimybes verstis prekyba, pramone, kita ūkio veikla. Pronacistinių jėgų spaudžiamas atsistatydino.


daratėlė (Dorotheanthus), gajutinių (Aizoaceae) šeimos vienamečių žolių gentis. apie 20 rūšių. Paplitusi P. Afrikoje. Stiebai šliaužiantys, lapai linijiški, kiaušiniški, mėsingi. Dekoratyviniais tikslais dažniausiai auginama saulutinė ir siauralapė A. Saulutinė A (D. bettidiformis) yra iki 10 cm aukščio. Žiedai balti, rožiniai, geltoni, purpuriniai, dažnai dvispalviai. Yra keletas veislių. Siauralapė A (D. gramineus) yra iki 10 cm aukščio, raudonais žiedais. A au ginamos gėlynuose, pakraščio lysvelėse, tinka auginti vazonėliuose, balkonuose. Dauginamos sėklomis. Mėgsta saulėtą vietą, smėlingą, ne per daug drėgną dirvą.


Darba, upė Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios kairysis intakas. Ilgis 26 km, baseino plotas - 19 km:. Prasideda 8 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, teka į pietvakarius perjuos, nuo santakos su Žiba - į šiaurę, {teka į Šventąją ties Kalgraužių kaimu. Intakai: Dubupis, Lazdupis, Žiba (visi kair.). Slėnio plotis 100-150 m. Vaga beveik visa reguliuota, vidurupyje patvenkta. Vagos plotis 6-15 m, gylis 1, 4-3 m. Srovės greitis 0, 1 m/s. Vid. nuolydis 1, 56 m/km. Vid. debitas žiotyse 1, 25 rrr /s. Yra 2 tvenkiniai: ties Darbėnais (10 ha) ir ties Lazdininkais (108 ha). Darbėnų vandens malūnas (1932 m. , rekonstruotas 1986 m. ) . Algirdas Rainys


darbadienis, matas, kuriuo buvo nustatomos kolūkiečių darbu sąnaudos ir jiems tenkanti kolūkio pajamų dalis. TSRS kolūkiuose A vartotas 1931-66, jos okup. Lietuvoje 1948-66. Per dieną dirbantis kolūkietis uždirbdavo 0, 5-1, 5 A, per metus - 150-250 A (priklausė nuo darbo sunkumo, sudėtingumo, išdirbio normų vykdymo, gyvulių produktyvumo). Už A papr. buvo mokama ūk. metų pabaigoje vadovaujantis likutiniu prineipu (kiek likdavo kolūkiui atidavus prievoles valstybei, grąžinus paskolas, sudarius fondus). 1950 m. Lietuvoje už A mokėta vid. 6 kapeikos pinigais ir 2, 1 kg grūdais, 1955 m. -10 kp ir 0, 7 kg, 1960-1931 m. kp ir 1, 2 kg. Apmokėjimas už Asudarė nedidelę kolūkiečio šeimos pajamų dalį (1952 m. apie 19, 2%, 1956 m. - 17, 5%), kitų pajamų gaudavo iš asmeninio pagalbinio ūkio. A buvo viena iš kolūkiečių ekonomikos ir administracinio spaudimo priemonių: nustatomas metinis privalomasis A minimumas, jo neįvykdžius mažinamas sodybinis sklypas, ganyklos asmeniniams gyvuliams plotas. 1966 kolūkiuose įvedus pinigini darbo apmokėjimą A atsisakyta. Mečislovas Treinys


„Darbai”, testinis leidinys, ėjęs 1954-1963 m. Vilniuje. Leido Ekonomikos institutas. Leidinyje buvo nagrinėjami Politinės ekonomijos, ekonomikos istorijos, gamybos valdymo, pram, ir žemės ūkio ekonomikos klausimai. Išėjo 15 tomų (20 sąs.). Vyr. redaktoriai:.1. Bulavas, P. Gargasas, V. Januškevičius, V. Mališauskas, K. Meškauskas, J. Poluikis, J. Pričinauskas, V. Puronas, A. Vitkūnas.


„Darbai ir dienos”, hum. mokslų tęstinis leidinys, einantis nuo 1930 m. Leidžia VDU. Spausdinami filol., filos., ist., etnologijos, menotyros, komunikacijų moksliniai darbai, numeris skiriamas vienai temai (Adomo Mickevičiaus Lietuva, Moderniosios literatūros kūrėjai, Tekstynų lingvistika, Etninė muzika ir kt.). 1930-1940 m. išėjo 9 kn. (red. V. Krėvė-Mickevičius). Paskelbta V. Mykolaičio-Putino (Vydūno dramaturgija), K. Korsako (Latvių liaudies dainos), V. Maciūno (Lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje), N. Šapiros (Lietuvos reikšmė naujajai žydų literatūrai) ir kt. studijų. 1940 m. sov. valdžios uždarytas. Atkurtas 1995, eina 4 kartus per metus (red. L. Gudaitis), išėjo 34 t. (iki 2003 m. ). Išleista 1-20 t. sisteminė rodyklė (1999 m. ) .


darbas: 1. Fiz. dydis A, kiekybiškai apibūdinantis vyksmą, per kurį jėgų veikiama sistema keičia būseną. Mechanikoje elementarųjį darbą &A atlieka materialųjį tašką veikianti jėga F, kurios veikiamas jis pasislenka tam tikra trajektorija C (r) nykstamuoju dydžiu dr (). Šis darbas lygus vektorių ir dr skaliarinei sandaugai: &A = (F, dr). Materialiajam taškui pasislinkus trajektorija C (r) iš pradinės padėties, kurią nusako vietos vektorius rp į galutinę padėtį, kurią nusako r atliekamas darbas Au = { (f, dr 1 m. ), čia integruojama c judėjimo trajektorija C (r) nuo pradinės taško padėties iki galutinės. Bendruoju atveju An priklauso ne tik nuo materialiojo taško pradinės ir galutinės padėties, bet ir nuo trajektorijos pavidalo, todėl A yra vyksmo charakteristika. Jeigu jėga = - grad u (/-jėgos lauko potencialas), tai Av= (/ (r, ) - l/ (r, ). tik šiomis sąlygomis taškui nuėjus uždara trajektorija darbas neatliekamas. Jeigu trajektorijatlesi, o jėga pastovios krypties ir didumo, tai AI2 = FScosa, čia S - taško nueitas kelias, a- kampas tarp jėgos vektoriaus ir judėjimo krypties. Kai tašką veikia jėga = mdvldl (m - taško masė, v - greitis, (- laikas), tai/4, = - 1-Tl (Tt, T2- taško pradinė ir galutinė kinetinė energija). Jeigu sistema susideda iš N materialiųjų taškų, kurių kiekvienas juda sava trajektorija C. (r.), tuos taškus veikiančių jėgų atliktas darbas F ir sistemoje nėra nuo laiko priklausančių ryšių, tai A = T2 - - 1 (/, T, - sistemos pradinė ir galutinė kinetinė energija). Elektrodinamikoje nagrinėjamas elektros lauko jėgų atliekamas A. elektros lauke, kurio stipris E, taškinį elektros krūvį q veikia jėga - ųE. Krūviui, judančiam trajektorija C (r), taikytina (1 m. ) formulė. Jeigu elektros lauko potencialas if, t.y. E = - gradcp, tai/J = ^ (^ (r^ - (p (r2 m. ) ) = qU, čia (7-ei. įtampa tarp taškų r2 ir rr Nuolatinės srovės/ per laiką atliktas darbas A = lUt, o periodiškai kintančios srovės darbas A = - f„Uni, čia/ (|, (/n-atnplitudinės (didžiausios per periodą) srovės stiprio ir įtampos vertės. Termodinamikoje nagrinėjamas termodinaminių jėgų (slėgio ir kt.) atliekamas A. Ji atlieka išorinės termodinaminės jėgos, keisdamos sistemos išorinius būsenos parametrus. A laikomas teigiamu, jei dėl darbo sistemos energija didėja. Didž. darbas aplinkos atžvilgiu (A < 0 m. ) atliekamas per pusiausvirąjį vyksmą. Išoriniam slėgiui pi: pakeitus sistemos tūrį dydžiu AV atliekamas elementarusis darbas 5A = - p dKQ ei tūrio kitimas pusiausviras, ^ sutampa su sistemos slėgiu/j). Dujoms plečiantis i tuštumą pa = O, todėl A neatliekamas. Vienam idealiųjų dujų moliui pusiausvirai ir izotermiškai išsiplėtus nuo tūrio K, iki K, atliktas darbas^ = RT n (VJV, ),R~ molinė dujų konstanta, 7”- termodinaminė temperatūra. Bendruoju atveju konkreti A išraiška priklauso nuo to, kiek energijos priskiriama termodinaminei sistemai. Pvz., jei atsižvelgiamatlk į medžiagos poliarizavimo elektros lauku energiją, tai 5^4 = £aV (E, AP), jei tik į magnetinimo magn. lauku //energiją - 5A = jU„K (ff, dM),čia£ (), įi (1-el. ir magn. konstantos, //-magn. lauko stipris, P-poliarizuotumas, M- įmagnetėjimas. Jeigu be poliarizavimo (magnetinimo) energijos dar atsižvelgiama ir į sistemos potencinę energiją išoriniame lauke, tai atitinkamai M = - e, y (P, d£), 5/1 = - fi„V (M, dH). Darbo ir sistemos energijos pokyčio sąvokos labai susijusios. Darbo ir šilumos kiekio kiekybinį ekvivalentumą išreiškia pirmasis termodinamikos dėsnis. A SI vienetas džaulis (J). A sąvoką 1829 pirmą kartą pavartojo G. G. Coriolisas ir J. V. Poncelet (Prancūzija). Julijonas Kaladė 2 (ek. ir sociol.). Žmogaus sąmoninga veikla, nukreipta jo poreikiams tenkinti, reikalingoms materialinėms vertybėms gaminti ir paslaugoms teikti. A yra vienas pagrindinių Tgamybos veiksnių. A procesui būdingatlkslinga žmogaus veikla (tikslingas fiz., dvasinių, protinių žmogaus gebėjimų taikymas), A objektas (tai, į ką nukreipta tokia veikla, pvz., gamtos ištekliai, žaliavos, medžiagos, informacija) ir darbo priemonės (jomis veikiami A objektai paverčiami A produktais, t.y. gaminiais). tikslingumu, tinkamumu ir naudingumu A skiriasi nuo kitų žmogaus ir gyvosios gamtos veiklos rūšių. A išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą, t.y. žmogaus energijos sąnaudas naujam dalykui sukurti. Dirbdamas žmogus Įsitvirtina kaip visuomenės narys, kuriantis materialines ir dvasines vertybes, reikalingas jo esminiams poreikiams patenkinti, ir realizuoja save kaip asmenybe, susikuria egzistavimo sąlygas keisdamas gamtą, patį save, savo santykius su kitais žmonėmis. Siekdami įgyvendinti savo tikslus, didinti darbo našumą žmonės jungiasi į grupes, kolektyvus, pasiskirstydami ir bendrai organizuodami savo veiklą (darbo sociologija}. A pobūdį ir turinį nulemia A priemonių tobulėjimas ir visuom. santykių ypatybės. Pagal poveikio A objektui būdą gali būti skiriamas fizinis (vyrauja raumenų veikla) ir protinis (vyrauja centrinės nervų sistemos veikla) A. Toks skirstymas yra istoriškai susiformavęs, plačiai paplitęs, bet labai sąlygiškas, nes be centrinės nervų sistemos negalima raumenų veikla, t.p. nėra tokio protinio A, kuris būtų atliekamas be raumenų (nors ir menkos) veiklos. Mechanizuojant, automatizuojant, kompiuterizuojant A procesus, vis svarbesnė darosi protinė veikla. Konkretaus A turinį (specifinius požymius) lemia A objektas, priemonės ir produktas bei A operacijų visuma ir nuoseklumas. A turinys gali būti nagrinėjamas darbo vietos lygiu - kaip darbo operacijų, apibūdinančių individualaus A turini, visuma, ir visuomenės lygiu - kaip darbo veiklos rūšių, apibūdinančių visuomeninio A turinį, visuma. Pagal fiz. ir protinių pastangų darbinėje veikloje santykį skiriamas žemo, vidutinio ir aukšto intelektinio lygio A. Pagal A sudėtingumą (darbuotojo kvalifikaciją) skiriamas nekvalifikuotas, vidutinės ir aukštos kvalifikacijos A. Juozas Uagdanavičitis ir kt.


„Darbas”: 1. JAV lietuvių dvisavaitinis laikraštis, ėjęs 1918 Čikagoje ir 1919-1933 m. Niujorke. Leido JAV siuvėju darbininkų profsąjungos (Amalgamated Clothing Workers of America) lietuvių skyrius. Redaktoriai: K. Jurgelionis, A. Bimba, L. Prūseika ir kiti.

2. Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos laikraštis, ėjęs 1919-1920 m. Kaune 2 kartus per savaite. Leido bendrovė Varpas. Informavo apie vidaus ir užsienio politiką, visuom., ekonomikos įvykius, siekė įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Redaktoriai: m. Brasytė, A. Klimas.

3. Urugvajaus lietuvių savaitraštis, ėjęs 1935-1975 m. Montevidėjuje (1936 m. nėjo). Iki 1942 m. dvisavaitinis. Rašė apie Urugvajaus lietuvių gyvenimą, visuom. veiklą, įvykius LSSR. Platintas ir Brazilijoje. Redaktoriai: A. Lukinskas, A. Vaivutskas, A. Zokas ir kiti. tir. apie 2000 egz. (1970 m. ) .

4. Savaitraštis, ėjęs 1936-1940 m. Kaune. Iki 1938 m. ėjo 3 kartus per savaitę. Leido Darbo rūmai vietoj laikr. Darbo Lietuva a Darbo žinios. Rašė apie Darbo rūmų veiklą, darbininkų gyvenimą, švietimą, kultūrą, Lietuvos politinius įvykius, spausdino grož. literatūros kūrinių. Priedai: Darbininkė (1938-39 m. ), Darbo praktika (1938-40 m. ) ir kiti. Redaktoriai: A. Bružas (1936 m. ), m. Ilgūnas (1936-40 m. ).

5. JAV lietuvių kultūros ir politikos žurnalas, ėjęs 1947-1960 m. Bostone. Leido Lietuvių darbininkų draugija. Deš. socialdemokratų nuostatų. Redaktoriai: S. Strazdas, J. Kaminskas, S. Kairys, J. Repečka, J. Kiznis. Išėjo 45 numeriai. Vytas Urbonas


darbazis, senovinis Užkaukazės (dažn. P. ir rytų Gruzijos) tautų gyv. būstas. Buvo statomas kalnų atšlaitėse, dažniausiai visas po žeme. Sienos su ūk. paskirties nišomis mūrijamos iš akmenų. Kvadratinių, aštuonkampių, dvylikakampių perdangų konstrukcija, daroma iš rąstų ant atraminių stulpų, sudaro pakopinius skliautus. Skliautų susikirtime yra anga dūmams išeiti. Atitinka armėnų glchatūną ir azerbaidžaniečių karadamą.


darbdavys, darbo sutartį su darbuotoju sudariusi įmonė, įstaiga, organizacija ar kt. organizacinis padalinys, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, neatsižvelgiant į jo nuosavybės formą, rūšį bei veiklos pobūdį. A turi darbo teises ir prisiima darbo pareigas. Jas įgyvendina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas ir administracija, kuri sudaroma ir veikia pagal įstatymus, organizacijos steigimo bei veiklos dokumentus. Darbovietės vadovas atstovauja darbdaviui kolektyviniuose ir individualiuose darbo santykiuose. A t.p. gali būti ne jaunesnis kaip 18 metų veiksnus fiz. asmuo, kai jis su kitais fiz. asmeniu sudaro darbo sutartį. Individualiu (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai ir fiz. asmenys darbo teises ir pareigas gali įgyvendinti patys. Lietuvoje A teises ir pareigas reglamentuoja 1 Darbo kodeksas. Pelms Algirdą Čiočys


Darbėnai, miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurę nuo Kretingos, prie Klaipėdos - Skuodo glžk., seniūnijos, parapijos centras. 1599 gyv. (2001 m. ). Per A teka Darba ir Tenžė (Danės intakas). Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (past. 1782 m. ) . Skaldos gamybos įmonė (nuo 1962 m. ), girininkija (1920 m. ) . Paštas, ambulatorija, ligoninė, vid. mokykla (XIX a. pr.-1855 m. parapinė, 1855-1944 m. pradinė, 1944-1949 m. progimnazija, 1949-1950 m. septynmetė), vaikų darželis (nuo 1945 m. ), Kultūros namai (1958 m. ), biblioteka (1920 m. ) . ARCHITEKTŪRA. A senoji dalis radialinio plano (susidarė iki XX a. pr.) su klasicistinio plano elementais. Vyrauja XIX a. pab.-XX a. pr. vienaukščiai (centre daugiau šia mediniai) gyvenamieji namai. Romantizmo laikotarpio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1842 m. , perstatyta 1886 m. ), medinė varpinė (XIX a.). Prie Darbos - vandens malūnas (1820 m. ) . Algimantas Miškinis ISTORIJA. Įsikūrė greičiausiai 1566, per Valakų reformą. 1591 minima A kaimas ir dvaras. 1621 J. K. Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę bažnyčią. 1701 A gavo prekybos privilegiją. XVIII a. vid. kitame Darbos upelio krante ėmė kurtis A miestelis. 1739 m. buvo 20 sodybų, 1794 - 77 dūmai, 1816 - 108 sodybos. Nuo 1824 priklausė Tiškevičiams, 1838-1842 m. J. Tiškevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Per 1831 m. sukilimą Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos (-3000 žm.), kovojančios dėl Palangos, ties A vyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės 2 susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. 1848 m. A nukentėjo nuo choleros. Nuo XIX a. pr. iki 1950 m. A buvo valsčiaus centras. 1882, 1908 ir 1923 A degė, 1913 sudegė. Draudžiamąją lietuvių spaudą Darbėnuose platino kun. K. Eitutavičius, daraktorius J. Bendikas, T. Jurkevičius, J. Klova, J. Kuprys, K. Tamošauskas, A. Vitkauskas ir kiti. 1906 atidarytas paštas. 1908^1 veikęs Blaivybės draugijos A sk. išlaikė prieglaudą. Nuo 1920 dvaras priklausė valstybei, žemė išdalyta savanoriams ir bežemiams. 1941-1952 m. iš A ištremta 19 šeimų. Per II pasaul. karą miestelyje ir jo apylinkėse nužudyta apie 1000 Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinių ir vietinių gyventojų, 1941 m. išžudyta A žydų bendruomenė (-540 žm.). 1944-1952 m. A valsčius Vaineikių miške buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas. Sovietinės okupacijos metais A - apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė skaldos gamybos bazė (įkurta 1962 m. ) . Kaime 1832 m. gimė tautodailininkas grafikas A. Vinkus, 1887 - teatro režisierius, aktorius A. Vitkauskas, 1907 - rašytoja N. Mazalaitė. 1833 m. buvo 431, 1860-1865 m. - 1026, 1897 - 2059, 1923 - 1018, 1959 m. - 1070, 1979 - 1427, 1989 - 1536 gyv. Julius Kanarskas, Algimantas Miškinis
1   ...   106   107   108   109   110   111   112   113   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом