Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница106/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   102   103   104   105   106   107   108   109   ...   197

Į lietuvių kalbą anksčiausiai pradėta versti H. C. Anderseno kūryba. 1895 išleistas pirmasis jo pasakų vertimų rinkinys, vėliau pasakos buvo daug kartų leidžiamos. Išversta m. Anderseno Ncx0, H. Bango, K. Blixen, A. Bodelseno, C. B0dker, H. C. Brannerio, H. H. Harmerio, W. Heineseno, P. H0ego, J. P. Jacobseno, J. V. Jenseno, H. L. Jepseno, m. Korcho, m. Larseno, K. Michaelis, L. Panduro, H. Pontoppidano, B. Reuterio, K. Rifbjergo, O. Sarvigo, V. S0renseno ir kt. rašytojų kūrinių. Išleista novelių rink. Pirmas rytas (1973 m. ), Danų novelės (1987 m. ) . L: H. Marie, W. Svendsen Geschichte der danischen Literatur Neumünster 1964, S. H. Rössel A History of Danish Literature London 1992, Dansk ittteraturhistorie 9 t. K0benhavn 2000 m. Ieva Steponavičiūtė

ARCHITEKTURA. A teritorijoje yra neolito ir bronzos amžiaus dolmenų (žymių vikingų laivo formos antkapinių paminklų), kromlechų. Išliko žiedinių įtvirtinimų liekanos (Trelleborgo karinė stovykla Zelandijos saloje). Liaudies architektūrai buvo būdinga mediniai gyvenamieji namai su 1 - 3 - 1ygeliais, šiaudų arba nendrių stogais. 10-XI a. susivienijus valstybei ir plintant krikščionybei statytos medinės ir mūrinės bažnyčios, XII a.-XIII a. pr. jos romaninio stiliaus, lotyniškojo kryžiaus plano, trinavės, sumūrytos iš akmenų (Viborgo katedra, apie 1140 m. , monumentali Kalundborgo katedra, apie 1200, Roskildės katedra, - 193, - Pasaulio paveldo paminklas, Bornholmo salos bažnyčios). Pastatyta ir mažų vienanavių bažnyčių. Statyti gynybiniai įrenginiai: išliko Dannevirkės gynybinės sienos (buvo 3700 m ilgio) fragmentai, Bastrupo gynybinis bokštas, Vordingborgo tvirtovė Zelandijos saloje. XIII a. Danijoje jau įsigalėjo gotika (romaninėje Roskildės katedroje įrengtas gotikinis interjeras, pastatyta Šv. Knuto katedra Odensėje, Šv. Petro bažnyčia Malmö). 15-XVI a. statytos didikų pilys, tarp jų - Sp0ttrupo, Borrebyu, Egeskovo. XVII a. (Renesanso epochoje) plėtėsi miestai - Kopenhaga, Alborgas, Koldingas, pastatyta rūmų (Rosenborgo Kopenhagoje, 1634 m. ), pilių (Frederiksborgo, 1620 m. ) . Kopenhagoje suformuoti taisyklingo plano Christianshavno gyv. kvartalai su gynybiniais bastionais, karo laivyno jūreivių gyv. kvartalas. Turtingi pirkliai statydinosi fachverkinius (kai kurie net 5 aukštų) gyv. namus su medžio raižiniais gausiai puoštais fasadais, daug jų suprojektavo architektai tėvas ir sūnus Hansas Vyresnysis (1545-1601 m. ) ir Jaunesnysis (1587-1639 m. ) Steenwinckeliai. XVII a. pab.-XVIII a. pr. Danijoje plito baroko stilius, kuriam (ypač dekorui) įtakos turėjo Italijos ir Prancūzijos barokas (Charlottenborgo rūmai, 1677, architektas L. Havenas, 1630-95, Christiansborgo pilis). XVIII a. pastatyta puošnūs Fredensborgo karalių rūmai su prancūziškuoju parku, Amalienborgo ansamblis Kopenhagoje (1749 m. , architektas N. Eigtvedas, 1701-54, N. H. Jardinas), Ermitažo rūmai Diurehavno parke (1736 m. , architektas L. de Thurah). 1754 m. Kopenhagoje įkūrus Dailės akademiją Danijoje suklestėjo klasicizmas. Žymiausi jo architektai- K. F. Harsdorffas (1735-99 m. ) ir K. F. Hansenas (1756-1845 m. ), jie Kopenhagoje pastatė dvi Dievo Motinos bažnyčias, rūmų su klasikiniais orderiais. Pagal architektas m. G. Bindesb011io projektus Kopenhagoje pastatyta Thorvaldseno muziejus (1848 m. ), funkcionaliai suplanuotų ligoninių, gyv. namų. XIX a. II pusėje įsivyravo eklektika ir istorizmas, statyti prekybiniai pastatai, vilos, restoranai: Kopenhagoje - Nacionalinis bankas (1870 m. ), universiteto biblioteka, (1861, architektas I. D. Herholdtas, 1818-1902 m. ), Šv. Frederiko bažnyčia (1894, architektas F. Meldfahlis, 1827-1908 m. ), renesansinis Karališkasis baletas (1874, architektas E. V. Dahlerupas, 1836-1907 m. ), prekybos namai (1894, architektas A. H. Jensenas). architektas m. Nyropo (1849-1921 m. ) pastatydinta Kopenhagos naujoji rotušė (1892-1905 m. ) - pirmasis nacionalinio romantizmo krypties pastatas, kuris pradėjo formuoti miesto centro naują vaizdą. Nacionalinio romantizmo krypties ir Grundtvigo bažnyčia (1921-40 m. ) Kopenhagoje. architektas P. V. Jensenas - Klintas (1853-1930 m. ) ir jo sūnus K. Klintas (1888-1984 m. ) suprojektavo monumentalių pastatų su viduramžių architektūros motyvais. Nacionalines tradicijas plėtojo architektas I. Bentsenas (1876-1943 m. ) ir Heningsenas (1884-1931 m. ), projektavę miestus sodus, vienaukščius ir mansardinius blokuotus gyv. namus. Blokuoti (iki 5 aukštų) gyvenamieji namai statyti daugelyje Danijos miestų iki 1950 m. , vėliau pradėta daugiaaukščių gyv. namų mikrorajonų statyba. A architektūroje trumpai reiškėsi neoklasicizmas (Policijos valdybos rūmai, 1924, architektas H. Kampmannas, 1856-1920, irO. Rafnas, 1890-1953 m. , muziejus Foborge, architektas K. Petersenas, 1874-1923 m. ) . XX a. I pusėje Danijoje įsigalėjo funkcionalizmas, žymiausias jo architektas - V. Lauritsenas (1894-1984, universiteto pastatų kompleksas Arhuse, oro uosto pastatas Kopenhagoje, sporto klubas Gladsake). Statyti 8-12 aukštų bokštiniai gyvenamieji namai (archit. K. O. Fiskeris, 1893-1965 m. ), plito individualių gyv. namų statyba. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstruota ir atstatyta Kopenhaga, Odense, R0nne, kt. miestai. Pastatyta funkcionalistinių visuom. pastatų, daugiaaukščių gyv. namų, tiltų (archit. E. Thomsenas, 1884-1980 m. ) . Žymiausias XX a. A architektas A. Jacobsenas suprojektavo rotušę R0dovre, 22 aukštų viešbutį Rayai, teatrą Bellevue, Danijos nacionalinį banką (visi trys Kopenhagoje). Žymesni XX a. pab.-XXI a. pr. A urbanistai: S. Ramussenas, C. F. Mölleris, C. S0rensenas, H. Gunnbogsonas. Pasaulio paveldo paminklas - Kronborgo pilis Helsing0re (16-18a.). Vytenis Rimkus DAILE, lš ikiistorinių laikų išliko uolų piešinių Bornholmo saloje, gintaro statulėlių (8 tūkstantmetis p.m.e.), papuošalų (bronzos amžiaus), sidabro ir aukso dirbinių (geležies amžiaus). Gausus vikingų palikimas (VIII a. pab.-XI a. vid.) - akmeninės stelos su runų įrašais ir ženklais prie Vejies miesto (jos ir X a. bažnyčia - Pasaulio paveldo paminklai).

A dailei turėjo įtakos gretimų Skandinavijos šalių, Vokietijos, Nyderlandų, kai kuriais laikotarpiais - Anglijos ir Prancūzijos dailė. Romanikos ir gotikos laikotarpiu bažnyčios puoštos paauksuotais medžio drožiniais, vario kalstiniais (Lisbjergo bažnyčios altorius, apie 1150 m. ), sienų tapyba (Saeby bažnyčios freskos, - 175 m. ) . Romaninį dekorą veikė Bizantijos menas. Gotikinėje dailėje (XIII a. vid.-XVI a.), ypač sienų tapyboje (Roskildės, XII-XVII a., Odensės, 14-XV a., katedrų, Helsing0ro, 14-XV a., Skibby, 1335 m. , bažnyčių), greta simbolinių, atsirado ir realistinių elementų. Paveikslų, liturginių reikmenų buvo atsivežama iš šiaurės Vokietijos ir kitų Hanzos miestų.

Renesanso epochoje (XVI a.-XVII a. pr.) sustiprėjo pasaulietinė dailė. Daugiausia reiškėsi užsieniečiai dailininkai. XVII a. II pusėje - XVIII a. pr. paplito barokas. Kūrė oi., vok., pranc., švedų dailininkai. Plėtota molbertinė portretinė ir dekoratyvinė tapyba, mažiau - skulptūra.

XVIII a. II pusėje klasicizmo principų plitimas susijęs su 1754 m. Kopenhagoje įkurtos Dailės akademijos veikla. akademijai vadovavo užsieniečiai - prancūzų skulpt. J. Saly (1717-76 m. ), vėliau švedų tapytojas C. G. Pilo (1711-93 m. ) . tik XVIII a. pab. susiformavo nacionalinė dailės mokykla. Žymiausi to laikotarpio tapytojai: V. Erichsenas (1722 ar 1732 m. -1782, portretai), J. Juelis (1745-1802, peizažai), F. Pauelsenas (1749-90, Danija. E. Weie s peizažai), N. Abildgaardas (1743-1809, ist. paveikslai), C. G. Kratzensteinas - Stubas (1783-1816, mit. paveikslai). Ypač intensyviai plėtota skulptūra (J. Wiedeweltas, 1731 m. -1802, S. K. Stanley, 1703-61 m. ), vienas ryškiausių skulptorių klasicistų - B. Thorvaldsenas - darė didelę įtaką XIX a. A ir visos Europos skulptūros raidai. Plėtota ir taikomoji dekoratyvinė dailė - dailioji tekstilė (austiniai kilimai, siuviniai, mezginiai, nėriniai), juvelyrika, keramika, ypač porcelianas (nuo 1760 m. ). XVIII a. garsėjo F. H. Müllerio (1732 m. -1820 m. ) porceliano manufaktūra (servizai, vazos, polichromuotos statulėlės). 19-XX a. porceliano dirbinių puošyboje dažni nacionaliniai siužetai, kurtos dekoratyvinės skulptūrėlės (skulpt. C. Thomsenas, 1860-1921 m. ) . XIX a. I pusėje vyravo realistinių tendencijų tapyba. Portretus, peizažus kūrė C. W. Eckersbergas (1783-1853 m. ), turėjo daug sekėjų (C. K0bke, 1810-48 m. , W. Bendzas, 1804-1832 m. , J. T. Lundbye, 1818-48 m. , m. R0rby, 1803-48 m. , C. Jensenas, 1792-1890 m. ) . XIX a. vid. įsivyravo akademizmas (tapytojai C. C. C. Hansenas, 1804-80, J. Sonne, 1801-84, N. W. Marstrandas, 1810-73, P. C. Skovgaardas, 1817-75, J. Exneris, 1825-75, C. Dalsgaardas, 1824-1907, F. Vermehrenas, 1823-1910 m. ) . XIX a. pab. kilo pasipriešinimas akademizmui, pradėta domėtis prancūzų dailės tendencijomis. 1891 susibūrusios grupuotės Laisvoji paroda nariai plėtojo plenarinę tapybą, vaizdavo kasdienį gyvenimą. Šias nuostatas perėmė ir Skageno bei Fyno salos dailininkai. Kūrė tapytojai P. S. Kr0yeris (1851-1909 m. ), V. Johansenas (1851-1935 m. ), A. Ancher (1859-1935 m. ), m. Ancheris (1849 m. -1927 m. ), J. Larsenas (1867-1926 m. ), F. Sybergas (1862-1939 m. , abu animalistai), tapytojas ir skulptorius T. E. Philipsenas (1840-1920 m. ) .

XIX a. pab.-XX a. pr. A tapybos raidai didelę įtaką darė K. Zahrtmanas (1843-1917, raiškaus kolorito, psichologiškos, emocionalios buit., ist. kompozicijos), K. Nielsenas (1882-1924, portretai, religinės tematikos skulpt. grupės). Emocionalumas, kartais dramatizmas, simbolizmo tendencijos, stilizacija reiškėsi tapytojų V. Hammersh0i aus (1864-1916 m. ), E. A. Nielseno (1872-1957 m. ), tapytojo ir skulptoriaus E. F. Willumseno (1863-1958 m. ) kūryboje. XX a. pirmaisiais dešimtmečiais padaugėjo stilizacijos tendencijų (N. Larsenas - Stevnsas, 1864-1941 m. , J. Skovgaardas, 1856-1933 m. , N. Skovgaardas, 1858-1938 m. ). XX a. I pusėje A dailė išsišakojo į daugybę krypčių, ėmė rastis trumpalaikių dailininkų susivienijimų (Ruduo, Koloristai ir kt.), rengtos bendros parodos. Realistinių nuostatų laikėsi grupės Greningen dailininkai. Modernistinę dailę kūrė H. Giersingas (1881-1927 m. ), E. Veie (1875-1943 m. ), J. Christensenas (1896-1940 m. ), R. Mortensenas (1910-93 m. ), A. Jornas (1914-73 m. ) . XX a. II pusėje reiškėsi J. H. S0rensenas (g. 1934 m. ), H. Heinsenas (g. 1935 m. ), E. S0rensen (g. 1940 m. ), B. N0rgaardas (g. 1947 m. ), m. P. Janusas - lpsenas (g. 1936 m. ), H. C. Rylanderis (g. 1939 m. ), S. Br0ggeris (g. 1941 m. ), A. Kierkegaardas (g. 1946 m. ), P. Lundas (1966 m. ), H. P. Jakobsenas (g. 1967 m. ) . XX a. 5-6 dešimtmetyje susiformavo A baldų dizaino mokykla, kuri pelnė tarpt, pripažinimą (A. Jacobsenas, N. ir J. DTtzeliai).

Plėtota taikomoji dekoratyvinė dailė - dailioji tekstilė (austiniai kilimai, siuviniai, mezginiai, nėriniai), juvelyrika, keramika, ypač porcelianas (nuo 1760 m. ). XVIII a. garsėjo F. H. Miulerio (1732 m. -1820 m. ) porceliano manufaktūra (servizai, vazos, polichromuotos statulėlės). 19-XX a. porceliano dirbinių puošyboje dažni nacionaliniai siužetai, kurtos dekoratyvinės skulptūrėlės (skulpt. C. Thomsenas, 1860-1921 m. ) . Vytenis Rimkus MUZIKA. Žinių apie danų liaudies muziką išliko nedaug. Ji yra viena seniausių germaniškųjų muzikos kultūrų. Iki šių dienų populiarų muzikos instrumentą lurą (pučiamasis aerofonas) archeologai priskiria 3-I a. pr. Kristų. Iki V a. jis vartotas per apeigas. Skandinavų sagose minimas ir muzikos instrumentas krota (chordofonas).

Svarbiausias viduramžių danų raštijos paminklas Sakso Gramatiko Gesta Danorum (Danų darbai, par. po - 185, išsp. 1514 m. ) pateikia žinių ir apie danų liaudies muziką. Liaudies dainos daugiausia herojinės epinės (kampeviser ) arba lyrinės. Jas dainuodavo rūmų dainiai skaldai. Buvo apdainuojami karo žygiai, įv. legendiniai įvykiai, riterių gyvenimas, melodika artima švedų ir š. vokiečių muzikos folklorui. Danų liaudies šokiai glaudžiai susijē su dainomis, jiems būdinga strofinė dainų struktura, dainavimas šokant. Šokdavo klajojantys muzikantai juokdariai (g0glere) ir špylmanai (legere). Dainuojamieji šokiai (fblkeviser) populiarūs Farerų salose ligi šių dienų.

960 m. Danijos bažnyčiose paplito grigališkasis choralas, anglų, vokiečių rel. himnai, sekvencijos. XII-XIII a. danų dvasininkai studijavo Paryžiuje, mokėsi Paryžiaus katedros mokyklos stiliaus polifonijos. Atsirado profesionalioji bažnytinė muzika, pradėtos steigti instr. ir vokalinės kapelos. XV a. Danijos karaliaus rūmuose gyvavo varinių pučiamųjų muzikos instrumentų kapela, kurioje griežė 12 muzikantų, XVI a. pab. - styginių ir medinių pučiamųjų muzikos instrumentų kapelos (jose griežė daugiausia svetimšaliai muzikantai, dažniausiai anglai). 1618 Danijos karaliaus rūmų instr. kapelai priklausė daugiau, kaip 30 dainininkų, 16 trimitininkų, 30 kt. instrumentais griežiančių muzikantų. XVI a. pradėta rinkti liaudies dainas, išspausdinta rel. ir pasaulietinės muzikos kūrinių: H. Tomissenso Psalmių knyga (Salmebog 1569 m. ), N. Jesperseno Gradualai (Graduate 1573 m. ), A. S. Vedelio Šimtas rinktinių danų dainų (Et hundrede udvalgte danske Viser 1591 m. ), H. Lūbecko ir m. Thomseno Trimitininko knyga (Trompeterbuch 1598, 1605 m. ) . XVI a. pab.-XVII a. muzikos raidai turėjo įtakos Danijoje gyvenusių svetimšalių kompozitorių veikla. 1598-1606 Karaliaus rūmuose Kopenhagoje dirbo anglų liutnininkas ir komp. J. Dowlandas, vokiečių kompozitoriai H. Schützas, m. Weckmannas, D. Buxtehude, pastarasis kelerius metus dirbo vargonininku Helsingborge ir Helsing0re, turėjo įtakos vietinių kompozitorių ir vargonininkų (M. Hako, m. Borchgrevincko ir kt.) kūrybai.

XVII a. pr. madrigalų, motetų, bažn. muzikos sukūrė pirmieji danu kompozitoriai, italų kompozitoriaus G. Gabrieli mokiniai m. Pederssonas ir H. Nieisenas. Jų kūriniuose ryšku Venecijos mokyklos kompozitorių įtaka. Nuo XVII a. vid. Danijoje susidomėta sceniniais veikalais, ypač prancūzų baletu, italų ir vokiečių opera, atsirado operos teatrų. 1689 pastatyta danų komp. P. C. Schindlerio opera pagal antikinį siužetą Vieningas dievų ginčas (Der vereinigte Götterstreit). 1721-1723 m. Kopenhagoje gastroliavo Hamburgo opera, jos vadovas komp. R. Keiseris Kopenhagos operos teatrui sukūrė operą Ulisas (Ulysses 1726 m. ) . Mirus karaliui Kristijonui VI, kuris buvo bažn. muzikos šalininkas ir draudė statyti operas bei baletus, nuo 1746 m. Kopenhagoje gastroliavusi P. Mingotti italų operos trupė pastatė komp. G. Sarti, A. Sacchini, D. Cimarosos, G. Paisiello, C. W. Glucko, F. A. Philidoro operų. Pirmąją operą pagal danų nacionalinį siužetą Blogis ir sielos išgelbėjimas (Gram og Signe 1756 m. ) sukūrė G. Sarti ir N. K. Bredalis.

Danų muzikos nacionalinis savitumas išryškėjo XVIII a. ir XIX a. pr. kompozitorių kūryboje. 1787-1795 m. Kopenhagoje dirbant vokiečių kompozitoriui J. A. P. Schulzui Karališkajame teatre įsteigta danų operos trupė (1789 m. ), pastatyta vokiečių kompozitoriaus F. L. A. Kunzeno (1761-1817 m. ) opera Holger Danske. Schulzo zingšpyliuose pagal originalius libretus Derliaus šventė (H0stgildet 1790 m. ) . Peterio vedybos (Peters Bryllup 1793 m. ), E. Du Puy zingšpylyje Jaunystės beprotybė (Ungdom og Galskab 1806 m. ) ryški danų muzikos ir prancūzų komiškosios operos bruožų sintezė. XVIII a. pab. buvo populiarios J. E. Hartmanno operos pagal nacionalinius siužetus, tarp jų - Balderio minis (Balders D0d 1777 m. ), Žvejai (Fiskeme 1779 m. ) ir kitos. Liaudies muzikos intonacijų gausu ir XIX a. I pusės kompozitorių F. Kuhlau (1786-1832 m. ) ir ypač C. E. F. Weyse s (1774-1842 m. ) kūryboje - operoje Ludams Hule (1816 m. ), zingšpyliuose Sapno žaluma (Sovedrikken 1809 m. ), Nuotykiai Rosenborgo sode (El Eventyr i Rosenborg have 1872 m. ), kantatose, dainose. Žymiausi romantizmo laikotarpio kompozitoriai N. W. Gade (sukūrė simfonijų, uvertiūrų, reiškėsi kaip koncertinio gyvenimo organizatorius), J. P. E. Hartmannas (sukūrė operų, baletų, baladžių, romansų), P. A. Heise (1830-79 m. ) . H. C. Lumbye kūrė valsus ir operetes.

Šiuolaikinės danų nacionalinės muzikos pradininku laikomas C. Nieisenas. Jo kūriniai (operos, simfonijos, instr. koncertai, vokalinė muzika) turėjo įtakos vėlesnės kompozitorių kartos T. Laubo, T. Aagardo, O. Ringo, P. Schierbecko kūrybai. Tarptautinio pripažinimo sulaukė komp. K. Riisagerio (1897-1974 m. ) kūriniai - opera Susanne (1950 m. ), baletai, simfonijos, kamerinė muzika. J. Bentzonas (1897-1951 m. ) sukūrė operą Saturnalija (Saturnalia 1944 m. ), simfonijų, kamerinės muzikos kūrinių, dainų. Operų, chorinės muzikos kūrinių sukūrė komp. F. H0ffdingas (1899-1997 m. ) . prancūzų impresionistų, I. Stravinskio, B. Bartoko, A. Schönbergo, P. Hindemitho kūryba turėjo įtakos S. E. Tarpo (g. 1908 m. ), J. Jersildo (g. 1913 m. ), V Holmboe (1909-96 m. ) muzikai. Atonaliosios muzikos principais savo kūryboje rėmėsi E. Hamerikas (operos, simf. muzikos kūriniai). XX a. I pusėje kūrė L. Emborgas (1876-1957 m. ), P. Gramas (1881-1956 m. ), B. Lewkowitchas. Elektroninę muziką kuria B. Lorentzenas (g. 1935 m. ), P. N0rgardas (g. 1932 m. ), A. Borupas - Jorgensenas. Neoromantizmo tendencijų yra I. Nerkolmo kūryboje. Dainininkai: L. Melchioras (1890-1973 m. ), H. Roswaenge (1897-1972 m. ), muzikologas K. Jeppesenas (1892-1974 m. ) .
1   ...   102   103   104   105   106   107   108   109   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом