Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница105/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   101   102   103   104   105   106   107   108   ...   197


11 lent. Danijos karaliai Valdymo metai

Sigfredas minimas 782

Haraldas VIII a. pab.

Gudfredas iki 804-8 10

Hemingas 810-812Haraldas Klakas ir Reginfrcdas 812-813Horikas I 813-854 m. Horikas II Vaikas 854 — 870 Halvdanas apie 870—890 Gurmas Senasis iki apie 940 m. Skjoldungų dinastija Haraldas I Mėlyndanlis apie 940—985 Švėnas I Šakiabarzdis apie 985-1014 Haraldas 11 1014-1018 Knutas II Didysis 1018-1035 m. Knutas III (Hardcknulas) 1035-1042 m. Magnusas I Gerasis 1042-1047 m. Estridsenų dinastija Švėnas II Estridsenas 1047-1074 Haraldas III Menas 1074-1080 Knutas IV Šventasis 1080-1086 OlafasI Badas 1086-1095 Erikas I Gerasis 1095-1103 Nilsas 1104-1134 Erikas II Emunė 1134-1137 m. Erikas III Lamas (Ėriukas) 1137-1146 m. Švėnas III ir Knutas V 1146-1157 Valdemaras I Didysis - 157-1182 Knutas VI - 182-1202 Valdemaras II Nugalėtojas 1202-1241 m. Erikas IV Plovpeningas 1241-1250 m. Abelis 1250-1252 Kristoforas I 1252-1259 Erikas V Klipingas 1259-1286 Erikas VI Menvedas 1286-1319 Kristoforas II 1320-1326, 1330-1332 m. Valdemaras III 1326-1330 m. Valdemaras IV Aterdagas 1340-1375 Olafas II (Norvegijoje IV) 1376-1387 Margaritai 1387-1412 Erikas VII Pamarėnas (iki 1412 valdė su Margarita I) 1397-1439 m. Kristoforas III Bavaras 1439-1448 m. Oldenburgų dinastijaKristijonas 1 1448-1481 lonas 1481-1513 Kristijonas II 1513-1523 Frederikas 1 1523-1533 m. Kristijonas III 1534-1559 m. Frederikas II 1559-1588 Kristijonas IV 1588-1648 m. Frederikas III 1648-1670 Kristijonas V 1670-1699 Frederikas IV 1699-1730 m. Kristijonas VI 1730-1746 m. Frederikas V 1746-1766 Kristijonas VII 1766-1808 Frederikas VI 1808-1839 m. Kristijonas VIII 1839-1848 m. Frederikas VII 1848-1863 Gliuksburgų dinastija Kristijonas IX 1863-1906 Frederikas VIII 1906-1912 Kristijonas X 1912-1947 m. Frederikas IX 1947-1972 Margarita II nuo 1972^dinastijai nepriklausė


1948 m. suteikta autonomija Farerų saloms, 1979 - Grenlandijai). Po Antrojo pasaulinio karo A atsisakė neutralios užsienio politikos. 1949 m. įstojo į NATO, 1950 m. ir 1951 m. pasirašė kar. sutartis su JAV, nors paskelbė, kad jos teritorijoje, išskyrus Grenlandiją, nebus užsienio kar. bazių ir brand, ginklo (1977-1978 m. A rėmė nebranduolinės Šiaurės zonos sukūrimo idėją). Šalis buvo įtraukta i Marshallo planą (1948-51 m. ), tapo Europos ekonomikos bendradarbiavimo organizacijos (nuo 1961 ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) nare. Pokario Danijos vidaus polit, gyvenimui būdinga partijų gausa, nėra vienos vyraujančios partijos (tarp įtakingiausių - socialdemokratai, kuriuos remia 25-45% rinkėjų). 1953 m. Konstitucija įteisino vienų rūmų Folketingą ir referendumo instituciją, pakeitė sosto paveldėjimo tvarką (gali užimti ir moterys). 1947-1982 m. (su pertraukomis 1968-1971 m. ir 1973-75 m. ) valdė socialdemokratai, kelis kartus koalicijoje su liberalais ar radikalais (ministrai pirm. H. Hedtoftas, H. C. Hansenas, V. Kampmannas, J. O. Kragas, A. J0rgensenas), 1982-1993 m. - centro deš. koalicija (T Konservatorių liaudies partija ir liberalai, ministras pirm. P. Schlüteris, atsistatydino po skandalo dėl imigracinių vizų). 1993-2001 m. valdė socialdemokratų vadovaujamos koalicijos (nuo 1996 su socialliberalais - Radikaliąja Venstre), ministras pirm. P. Nyrupas - Rasmussenas. Per 1993 m. gegužės referendumą danai pritarė (su tam tikromis išlygomis - nacionalinė valiuta, pilietybė, užsienio politika, gynybos sistema) Maastricht» sutarties ratifikavimui (per 1992 referendumą buvo atmetę), per 2000 m. rugpjūčio referendumą nepritarė euro įvedimui. 2001 m. lapkričio rinkimus laimėjo liberalai (Venstre, Folketinge turi 56 vietas iš 179 m. ), kurie su Konservatorių liaudies partija suformavo vyriausybe (ministras pirm. A. F. Rasmussenas). Nuo 1972 (mirus 1947-1972 m. karaliavusiam Frederikui IX) A karalienė-Margarita II. Nuo 1945 m. A priklauso JT. A artimai bendradarbiauja su Skandinavijos šalimis, nuo 1952 m. priklauso Siaurės Tarybai. Nuo 1973 EEB, nuo 1992 ES narė. 1960-1972 m. priklausė EFTA. L: T. K. Derry Skandinavijos istorija Vilnius 1995,W Czaplinski, K. Górski Historia Danii Wroclaw 1965, S. Oakley The Story of Denmark London 1972, Gyldendal og Politiken Dcinmurkshistorie Bd. 1-6 K0bcnhavn 1989-91. Anelė Butkuvienė SANTYKIAI SU LIETUVA. 8-XIII a. normanai iš A puldinėjo baltų žemes. Sakso Gramatiko duomenimis (XII a. pab.), vadovaujami Starkaterio VIII a. surengė žygių į Sembą, IX a. I pusėje A valdovas Regnaras Lodbrokas - ir į Kuršą. IX a. vid. įvyko nesėkmingas žygis į Apuolę. XIII a. danų Riujės (Ryes) analuose minimi sėkmingi danų X a. pr. žygiai į Prūsiją, Žiemgalą ir Kuršą. Knuto I Didžiojo (995-1035 m. , jis buvo pasiskelbęs Sembos karaliumi) vadovaujamas A laivynas 1014 puolė prūsus ir kuršius (už pastangas juos nukariauti Knutas I Didysis paskelbtas šventuoju). Valdemaro I (1157-82 m. ) kariuomenė - 161 buvo užėmusi Palangos pilį. Knutas VI (1182-1202 m. ) parėmė būsimąjį vyskupą ir Kalavijuočių ordino įkūrėją Albertą. Valdemaras II (1202-41 m. ) 1210 puolė Prūsiją ir Sembą. A duoklininkų XIII a. sąraše tarp duoklę mokančių Prūsijos žemių minima Lietuva (Littonia). 1218-1265 m. popiežiai Danijoje skelbė kryžiaus žygius prieš prūsus ir lietuvius. 1260 Durbės mūšyje kalavijuočių kariuomenėje buvo ir danų. 1270 Karusės mūšyje Lietuvos kariuomenė kovėsi su Livonijos ordinu, Talino žemės danų vietininko kariuomene. 1323 [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] karo veikėjas Dovydas Gardiniškis padėjo Pskovui atremti Livonijos ir danų riterių puolimus. 1323 Gediminas pasirašė taikos sutartį su Livonijos ordinu, Talino žemės danų vietininku, vyskupais ir Ryga. Jogaila ir Vytautas Didysis 1419 buvo sudarę su A karaliumi Eriku VII Pamarėnu sąjungą prieš Vokiečių ordiną. Šiaurės karuose (1655-1660 m. ir 1700-21 m. ) A, kaip Švedijos konkurentė, dažniausiai buvo LDK, po 1569 - Abiejų Tautų Respublika sąjungininkė. 1563 Abiejų Tautų Respublika pasirašė sutartį dėl sąjungos su A. 1585 A už 30 000 talerių atsisakė Abiejų Tautų Respublika naudai savo teisių į Piltenės (Kuršo) vyskupiją (ją nuo 1559 m. valdė A karaliaus Kristijono III brolis Magnusas).

1921 m. rugsėjo 30 d. A pripažino Lietuvą de jure. 1923 sudaryta laikina A ir Lietuvos prekybos sutartis. 1926 pasirašyta taikinamoji ir arbitražo sutartis nustatė abiejų šalių ginčų sprendimo tvarką. 1930 m. prekybos ir laivininkystės sutartimi šalys numatė taikyti didž. palankumo principą tarpusavio prekybai, laivininkystei ir tranzitui, 1937 m. A užėmė 10 vietą Lietuvos užsienio prekyboje. 1934 pasirašytas susitarimas dėl prekių ženklų apsaugos ir nusikaltėlių išdavimo sutartis.

1990 A vyriausybė parėmė Baltijos inform, biuro atidarymą Kopenhagoje (pirmoji tokio pobūdžio Baltijos šalių įstaiga V. Europoje). A antroji pasaulyje pripažino nepriklausomą Lietuvą: 1991 m. vasario 28 d. A ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą protokolą, kuriuo A pripažino Lietuvą de facto ir abi šalys įsipareigojo, esant palankiai galimybei, atkurti dipl. santykius. Dipl. santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 24. Šalys atstovaujamos nepaprastųjų ir įgaliotųjų ambasadorių, reziduojančių Vilniuje ir Kopenhagoje. Lietuvos garbės konsulatai veikia Koldinge (konsulas m. Duusas, nuo 1998 m. ), Kopenhagoje (K. Štormas Pallesenas, 1998 m. ), Alborge (E. Caspersen, 2000 m. ).

A kaip Šiaurės Tarybos (Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija) narė rėmė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pastangas įstoti į NATO, kt. tarpt, organizacijas, vyksta vad. Penki plius trys Siaurės Tarybos ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimai. A prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės pertvarkymo pagal NATO standartus, Baltijos bataliono (Baltbat, 1994-2001 m. A atstovai pirmininkavo jo kūrimo grupėms), Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistemos (ĪBahnet, įkurta 1998 m. ), Baltijos šalių Baltijos jūros eskadros (ĪBaltron, įkurta 1998 m. ), Baltijos gynybos koledžo (įkurta 1999, pirmasis komendantas A gen. m. H. Clemmesenas) įkūrimo. NATO pajėgų, kurios padėjo sunorminti vidaus padėti Bosnijoje, Danijos batalionui 1996-1998 m. priklausė ir Baltbat kuopa, o joje - lietuvių karių būrys.

A ir Lietuvos vyriausybių pasirašytos sutartys: Bendradarbiavimo ekonomikos, pram, ir technikos srityse, Investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, Vizų panaikinimo (visos 1992 m. ), Pasikeitimo informacija ir bendradarbiavimo branduolinio saugumo ir radiacinės saugos srityse, Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, Oro susisiekimo (visos 1993 m. ) . Susitarimai: Abipusės prekių ženklų ir kolektyvinių ženklų apsaugos, Savitarpio žvejybos santykių tarp Farerų salų ir Lietuvos, Keleivių ir krovinių tarpt, vežiojimų automobiliais (visi 1993 m. ), Tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (1997 m. ) . KULTŪRA ŠVIETIMAS. A teritorijoje 826 įsteigta pirmoji mokykla. XII-XIII a. pradėtos steigti gramatinės mokyklos, priklausančios bažnyčioms. Iki XVIII a. švietimą tvarkė Bažnyčia (miestuose vaikai buvo mokomi skaityti ir rašyti). 1708 priimtas įstatymas steigti kaimo mokyklas (iki 1720 įkurta 240 mokyklų). 1736 m. įvestas pirmasis privalomas šešiametis (vaikams nuo 5 m. ), 1814 - septynmetis pr. mokymas (vaikams nuo 6 m. ). Nuo 1791 mokytojai buvo rengiami seminarijose. mokyklas išlaikė parapijų gyventojai (nuo 1856 m. rėmė ir valstybė). XVIII a. pab. pradėjo veikti berniukų ir mergaičių priv. mokyklos miestuose, nuo 1850 m. - kaimuose. 1820 įsteigta pirmoji privati, 1919 - valstybinė ikimokyklinė įstaiga. 1903 mokyklų reforma sudarė švietimo sistemos, veikusios iki XX a. 6 dešimtmečio, pagrindą. 1971 įvestas privalomas nemokamas devynmetis mokymas 7-16 m. vaikams, pradėtos steigti liaudies mokyklos. Švietimui vadovauja Švietimo ministerija. Liaudies mokyklą sudaro neprivalomos parengiamosios klasės (vaikams nuo 5 m. , 2000 m. lankė 94% šio amžiaus vaikų), pagrindinis mokymas (9 m. ) ir 1 m. neprivalomas kursas. Baigę 9 arba 10 klasių gali mokytis aukštesniosiose bendrojo lavinimo vid. mokyklose (trimetėse gimnazijose arba 2-3 m. kursuose) arba profes. rengimo mokyklose. 2001 m. buvo 2580 ikimokyklinių įstaigų (194 640 vaikų, 32 500 pedagogų), 31 110 parengiamųjų klasių (78 540 mokinių, 3700 mokytojų). 2000 m. buvo 1730valst. liaudies mokyklų, 450 priv. mokyklų (673 140 mokinių, 59 510 mokytojų), 150 valstybinių ir 18 privačių aukštesniųjų bendrojo lavinimo vid. mokyklų (63 970, 8900 m. ), 230 profes. mokyklų (84 120, 9000 m. ) . Suaugusiųjų švietimo ir papildomo ugdymo sistemą sudaro aukštesniosios liaudies mokyklos, municipalinės jaunimo, žemės ūkio mokyklos. Aukštasis mokslas įgyjamas universitetinėse ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose. 2000 m. buvo 190 aukštųjų mokyklų, iš jų 5 universitetai (202 820 studentų, 1 O 000 dėstytojų). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Kopenhagos universitetas (įkurta 147 m. 9 m. ), Technologijos (įkurta 1829 m. ), Farmacijos (įkurta 1857 m. ), Veterinarijos ir žemės ūkio (įkurta 1858 m. ) aukštosios mokyklos (visos Kopenhagoje), Arhuso (įkurta 1928 m. ), Odensės (įkurta 1964 m. ), Roskildės (įkurta 1972 m. ), Alborgo (įkurta 1974 m. ) universitetai. Moksliniai tyrimai buvo pradėti XV a. Astronomas T. Brahe 1576 Hveno saloje įkūrė Uranienborgo observatoriją (pirmąjį mokslo centrą Europoje). XVII a. mokslo centru tapo Kopenhagos universitetas. Svarbiausios mokslo įstaigos: Danijos karališkoji mokslų ir literatūros akademija (įkurta 1742 m. ), Gamtos mokslo skatinimo (įkurta 1824 m. ), Šiaurės senienų (įkurta 1825 m. ), Gamtos istorijos (įkurta 1833 m. ), A istorijos (įkurta 1839 m. ), Botanikų (įkurta 1840 m. ) draugijos, Technologijos akademija (įkurta 1937 m. ) ir kita. Didž. bibliotekos: Kopenhagoje - universiteto (įkurta 1482 m. ), Danijos karališkoji biblioteka (įkurta 1653 m. ), Botanikų draugijos (įkurta 1752 m. ), Arhuso nacionalinė (įkurta 1902 m. ), Odensės universiteto (įkurta 1965 m. ) . Svarb. muziejai: Nacionalinis (įkurta 1807 m. ), menų (įkurta 1896 m. ), šiuolaikinio meno (įkurta 1996, visi Kopenhagoje), Danų etnografinis (įkurta 1885 m. ) . LITERATŪRA. Seniausi A raštijos paminklai - runų įrašai ant ginklų, papuošalų (iš 1-IV a.). XII-XIII a. plito raštai lot. kalba. Saksas Gramatikas sukūrė tautos istoriją Gesta Danorum (par. po - 185, kt. duomenimis, - 1200 m. ), kurioje perpasakojama kai kurie skandinavų mitai ir sagos. Vėlyvaisiais vid. amžiais buvo kuriamos baladės. Pirmoji spausdinta knyga danų kalba - Eiliuotoji kronika (1495 m. ) . XVI a. prasidėjus reformacijai paspartėjo literatūros danų kalba plėtotė. Reikšmingas C. Pederseno (-1480-1554 m. ) Biblijos vertimas (1550 m. , vad. Kristijono III Biblija), davės pradžią rašomajai danų kalbai. Buvo leidžiami poleminiai traktatai, pamokslai, giesmynai. Pradėjo formuotis pasaulietinė literatūra, ypač dramaturgija. Žymiausias baroko epochos atstovas - psalmių kūrėjas T. Kingo (1634-1703 m. ) . Danų nacionalinės literatūros pradininkas - Šviečiamojo amžiaus idėjų reiškėjas dramaturgas L. Holbergas. XVIII a. II pusėje buvo kuriama sentimentalizmo literatūra (J. Ewaldas, J. Baggesenas). XIX a. I pusėje danų literatūra suklestėjo. Veikiamas vokiečių literatūros susiformavo romantizmas, žymiausias romantikas - poetas ir dramaturgas A. G. Oehlenschlageris. Literatūroje vyravo skandinavų mil. motyvai, tautiškumo problema. Tuo laikotarpiukūrė švietėjas ir rašytojas N. F. S. Grundtvigas, skandinavų lit. pasakos pradininkas H. C. Andersenas, filosofas ir rašytojas S. Kierkegaardas. Realizmo tendencijos žymu S. S. Blicherio, J. L. Heibergo, m. A. Goldschmidto kūryboje, satyr, poeziją rašė F. Paludanas - Mülleris. XIX a. 8 dešimtmetyje natūralizmui atsirasti turėjo poveikio judėjimas Modernusis proveržis, kurio pradininkas buvo literatūros istorikas G. Brandesas. H. Pontoppidanas - žymiausias danų auklėjimo romano kūrėjas. J. P. Jacobseno kūriniams būdinga intelektualumas, psichologiškai motyvuoti charakteriai. H. Bango romanuose ir novelėse vaizduojama tragikomiška žmogaus egzistencija. Kiti ryškesni šio laikotarpio rašytojai: H. Drachmannas, K. A. Gjellerupas. XIX a. pab. vyravo simbolistinė poezija (svarb. poetai S. Ciaussenas ir J. J0rgensenas). XIX a. pab.-XX a. pr. A literatūroje kaip protestas prieš dekadentizmą iškilo sambūris Liaudies proveržis. Jo rašytojų (daugelis buvo kilę iš provincijos) kūryboje aukštinamas žmogaus ir gamtos ryšys, vyravo valstiečiu ir darbininkų realistiniai gyvenimo bei buities vaizdai, social, problematika: J. Knudsenas, J. m. Skjoldborgas, J. Aakjieris, m. Andersenas Nex0, J. V. Jensenas, T. Larsenas. Tarpukario literatūrai būdinga avangardiniai ieškojimai, ekspresionizmo poetika žymi E. B0nnelycke s (1893-1953 m. ), A. T. Kristenseno kūriniuose. - 1930 m. ryšku danų teatro pakilimas. Eksperimentines dramas rašė C. E. m. Soya, K. Munkąs, K. Abellis. Prozoje vyravo social, tematika (K. Beckeris, J. Paludanas, H. Kirkas, H. Scherfigas). Iškilo rašytojų iš Farerų salų (W. Heinesenas, J. F. Jacobsenas, 1900-1938 m. , H. Bru, 1901-87 m. ) . Po Antrojo pasaulinio karo literatūroje ryšku egzistencializmo (H. C. Branneris, m. A. Hansenas) ir psichoanalizės (A. Donsas, H. C. Branneris, T. Ditlevsen) Įtaka. XX a. vid. susiformavo modernizmas, kurio atsiradimas sietinas su lit. žrn. Heretica (1948-53 m. ) . Buvo reikalaujama literatūros atnaujinimo, poezija keliama kaip atskira estetinė vertybė, protestuojama prieš intelekto, sukėlusio kultūros krizę ir karą, kultą. Apie žurnalą būrėsi poetai P. La Couras, T. Bj0rnvigas, O. Sarvigas, O. Wivelis (g. 1921 m. ), F. Jasgeris, prozininkai K. Blixen, m. A. Hansenas irkt. - I960 m. iškilo nauja karta kūrėjų, kurių kūrybai būdinga absurdo literatūros, prancūzų naujojo romano įtaka, subjektyvaus prado iškėlimas. Buvo leidžiamas žrn. Vindrosen. Jame bendradarbiavo rašytojai P. Seebergas, V. S0rensenas, K. Rifbjergas. XX a. paskutiniųjų dešimtmečių literatūra pasižymi temų ir meninių raiškos priemonių įvairove. Poezijoje ryšku moderniosios kalbotyros įtaka, kuriama eksperimentinė ir konkrečioji lyrika, eil. rinkiniai sudaromi sisteminės ir simetrinės konstrukcijos principu. Žymesni poetai: P. H0jholdtas (g. 1928 m. ), I. Christensen, P. Tafdrup, S. U. Thomsenas (g. 1956 m. ). Modernias dramas rašo A. Saalbach, P. Asmussenas (g. 1957 m. ), L. Knutzon (g. 1965 m. ) . Prozoje derinami dok., biogr. ir grož. literatūros elementai (T. Hansenas, 1927-89, H. Stangerupas, E. KI0vedalis Reichas, g. 1940 m. ). Rašytojų H. m. Svendsen (g. 1933 m. ), S. A. Madseno kūriniams būdinga fantastinių ir real, bruožų sintezė. Svarbią vietą A literatūroje užima moterų kūryba: D. Willumsen, K. Thorup, S. Br0gger. Kuriama minimalistinė proza (C. Hesselholdt, g. 1962 m. ) . Populiarūs kriminaliniai bei nuotykių romanai, kuriuose gvildenamos svarbios polit, ir social, problemos (A. Bodelsenas, P. H0egas). Vaikams rašo C. B0dker, L. H. Olsenas (g. 1946 m. ), B. Reuteris (g. 1950 m. ).
1   ...   101   102   103   104   105   106   107   108   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом