Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница104/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   100   101   102   103   104   105   106   107   ...   197

2000 m. paruošta 3, 1 mln. m3 medienos (tai tenkinatlk 1/3 A poreikių), apie 30% jos naudojama kurui, kita dalis - apdirbamojoje pramonėje (pabėgiams, lentoms, fanerai gaminti). 2001 m. sugauta 1, 39 mln. žuvų, iš jų 226 600 (silkės, šprotai, skumbrės, menkės, plekšnės) suvartota maistui, kita dalis - žuvų miltams, taukams gaminti.




1990

2000

kiauliena:







šviežia, atšaldyta ir saldyta, tūkst. t

705

1 176

sūdyta, džiovinta ir rūkyta, tūkst. t

106

119

paukštiena ir jos atliekos, tūkst. t

118

198

žuvų file (šviežia, atšaldyta







ir šaldyta), tūkst. t

100

45

saliamiai, dešros ir kt, tūkst. t

86

87

mėsa vakuuminėse pakuotėse:







kumpiai, tūkst. t

65

30

kt. mėsa, tūkst. t

30

141

cukrus (cukriniu runkelių ir







cukranendrių), tūkst. t

536

443

alus, tūkst. hi

9 363

7455

žuvų miltai ir pasta, tūkst. t

272

328

cigaretės, mln.

11 387

11413

cementas, tūkst. t

1 656

2639

benzinas, lūksl. 1

1514

2829

tepalai, tūkst. t

5192

1726

asfalto milteliai, tūkst. t

1896

1203

skalbikliai, tūkst. t

165

35

šaldytuvai (buitiniai), tūkst.

152

96

elektros energija, mln. kWh

30 776

34146

Daugiausia žuvų sugaunama Šiaurės ir Baltijos jurose, Skagerako sąsiauryje. Žvejybos produkcija sudaro 3, 7% viso A eksporto (2000 m. ). 2001 m. buvo 2324 žvejybos laivai, laivyno tonažas 96 971 bruto tona (daugumos žvejybos laivų tonažas daugiau, kaip 100 t). Svarb. žvejybos uostai: Esbjergas, Thybor0nas, Hirtshalsas, Skagenas, Hanstholmas. TURIZMAS. 2000 m. Daniją aplankė 9, 6 mln. užsienio turistų (daugiausia iš Skandinavijos ir Vokietijos), pajamos iš turizmo sudarė apie 4 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai turistų lankoma Kopenhaga ir jos apylinkėse esantys pajūrio kurortai ir poilsiavietės.

TRANSPORTAS. Geležinkelių yra 2550 km, iš jų 495 km privatūs (2000 m. ). Geležinkeliai jungia beveik visus daugiau, kaip 10 000 gyv. turinčius miestus. Automobilių kelių yra 71 890 km, iš jų 970 km - greitkeliai, 1660 km - krašto keliai (2001 m. ). geležinkelio tinklo tankumas 5, 4 km/100 km2, automobiliu kelių tinklo - 16, 6 km/100 km2. Zelandijos ir Fyno salas jungia 18 km ilgio, Kopenhagą ir Malmö (Švedija) - 15, 9 km ilgio automobilių ir geležinkelio tiltas tunelis. 23 oro uostai (2001 m. ), didžiausias - tarptautinis Kastrupo (10 km nuo Kopenhagos). Danijos oro linijos priklauso SAS bendrovei. Daugiausia krovinių pervežama jūrų transportu. 2001 m. buvo įregistruoti 904 jūrų laivai, iš jų 94 tanklaiviai, 73 konteineriniai laivai. Prekybos laivyno tonažas 6, 91 mln. bruto tonų (2001 m. ). Metinė visų A jūrų uostų krovinių apyvarta apie 96, 5 mln. (2000 m. ). Didž. jūrų uostai (krovinių apyvarta tūkst. t, 2000 m. ) : Fredericia (16 172 m. ), Arhusas (9874 m. ), Kalundborgas (9605 m. ), Kopenhaga (8223 m. ) . Daug keltų (jie jungia salas ir A su gretimomis valstybėmis). Vidaus vandens kelių apie 420 km. apie 110 km naftotiekių, apie 580 km naftos produktotiekių, apie 700 km dujotiekių.


BANKAI. 2001 m. veikė apie 190 bankų, iš jų - 19 užsienio (daugiausia Europos šalių, 2 JAV). Šalies fin. Institucijų priežiūrą atlieka ekonomikos santykių ministerijos agentūra Finanstilsynet (būstinė Frederiksberge). Centr. bankas - Danijos nacionalinis bankas (įkurta 1818, būstinė Kopenhagoje). Didž. komerciniai bankai (Kopenhagoje) : Danske Bank (įkurta 1871 kaip Danske Landsnandsbank, 1990-2000 m. Den Danske Bank, daugiau, kaip 11 100 darbuotojų) ir Nordea Bank Denmark (įkurta 1990, iki 2001 m. pab. Unibank, daugiau, kaip 9800 darbuotojų). Nuo 1990 veikia bankininkų organizacija Finansradet (2001 m. - 173 nariai). Kopenhagos vertybinių popierių birža įkurta 1861. A piniginis vienetas - A krona, lygi 100 erių, įvesta 1875. UŽSIENIO PREKYBA. užsienio prekybos balansas neigiamas. 2001 m. eksportuota prekių už 369, 6 mlrd., importuota už 422, 9 mlrd. Danijos kronų. Daugiausia eksportuojama mašinos ir įv. įrankiai, transporto priemonių įranga, kuras, apdirbamosios pramonės produkcija (chcm. pramonės gaminiai, baldai, tekstilės ir siuvimo pramonės gaminiai, metalai ir jų gaminiai, cukrus, alus), gyvulininkystės produkcija (kiauliena, jautiena, pienas, sūriai), žuvys, vėžiagyviai, moliuskai, augalininkystės produkcija (gėlės, vaisiai, daržovės, javai), laivai, lėktuvai, gręžimo įranga. Daugiausia importuojama žaliavos įv. pramonės rūšims (transporto priemonių dalys, plienas, žaliava stat. medžiagų gamybai, chemijos pramonei, pašarai, trąšos), maistas, gėrimai, tabakas, buities reikmenys, mašinos (elektrotechnika, stat. pramonės mašinos), transporto priemonės ir jų įranga (keleiviniai automobiliai, geležinkelio riedmenys, lėktuvai, laivai), kuras. A užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.

2002 m. Lietuva į A eksportavo prekių už 1009, 2 mln. Lt (5% viso Lietuvos eksporto), importavo iš A už 834, 2 mln. Lt (3% viso Lietuvos importo). tiesioginės A investicijos į Lietuvos ūkį 2001 m. sudrė 1, 7 mlrd. Lt.


456

ISTORIJA

Ikivalstybinis laikotarpis. Pirmieji gyventojai, medžiotojai ir žvejai, dab. A teritorijoje apsigyveno 12 tūkstantmetyje prieš Kristų. apie 3900 p.m.e. pradėjo plisti žemdirbystė ir gyvulininkystė, apie 1700 p.m.e. pradėta naudoti bronzos, ~V a. p.m.e. - geležies įrankius. Nuo I tūkstantmečio p.m.e. kėlėsi germanų gentys: kimbrai, teutonai, vėliau jutai, anglai, saksai, kurie per Didįjį tautų kraustymąsi 5-VI a. užėmė Britų salas. Į jų vielą iš Skandinavijos pusiasalio pietų - V a. atkeliavo š. germanai danai, dab. danų protėviai. 8-XI a. jie dalyvavo Tnoimanif žygiuose (puldinėjo Prancūzijos, Anglijos, t.p. Baltijos jūros p. pakrantes).

Viduriniai amžiai. Nuo VIII a. dąb. A teritorijoje kūrėsi nedideli valst. junginiai. Jutlandijos pusiasalio pietuose VIII a. vid. pradėta statyti įtvirtinimus (Dannevirke), apie 800 čia susikūrė svarbus prekybos centras Haithabu (Hedeby). IX a. susikūrė Gudfredo, kuris toliau statydino įtvirtinimus ir atrėmė frankų karaliaus Karolio Didžiojo veržimąsi, valstybė. X a. valdant Gormui Senajam (iki apie 940 m. ) ir jo sūnui Haraldui I Mėlyndančiui (-940—985 m. ) susikūrė bendra Danijos karalystė. Renkamo karaliaus valdžia tuo metu iš esmės ribojosi vadovavimu kariaunai (sustiprėjo tik XI a. 2pusėje).~960 m. HaraldasI Mėlyndantis apsikrikštijo, danai pakrikštyti 10-XI a.Valdant Svenui II Estridsenui (1047-74 m. ) A teritorija, kuri apėmė Jutlandijos pusiasalį, gretimas salas, Skandinavijos pusiasalio p. dalį, suskirstyta) 7 vyskupijas (1103 įkurta Lundo arkivyskupija). 10-XI a. danai veržėsi į Norvegiją, Knuto II Didžiojo laikais (1018-1035 m. ) valdė Angliją. XII a. I pusėje pradėjo skverbtis į Baltijos jūros p. pakrantes: užėmė Rugeno s., Holšteiną, Meklenburgą, Pomeraniją, S. Estiją su Saaremos s. (daugumą šių žemių prarado 1227 pralaimėję vokiečiams Borhövedo mūšį). Valdemaras II Nugalėtojas (valdė 1202-41 m. ) paskelbė pirmuosius rašytinius įstatymus, vad. Jutlandijos teisyną (1241 m. ). Nuo XI a. didėjant Bažnyčios, žemvaldžių, riterių įtakai, dėl dinastinių kovų karaliaus valdžia XIII a. II pusėje vėl nusilpo. 1282 Erikas V Klipingas (valdė 1259-86 m. ) paskelbė chartiją, ribojančią karaliaus valdžią, įsipareigojo kasmet šaukti didikus į Danehofą (įstatymų leidžiamąjį ir teisminį susirinkimą). 1320 Kristoforas II (valdė 1320-1326 m. ir 1330-1332 m. ) įsipareigojo be Danehofo žinios neįvedinėti naujų mokesčių, valdyti kartu su Valstybės taryba (Danmarks Riges Rad, vėliau Rigsrodas), kurią sudarė didikai ir vyskupai. Valdemaras IV Aterdagas (valdė 1340-75 m. ) karaliaus valdžią vėl sustiprino. Nors 1346 m. A pardavė Š. Estiją ir Saaremos s. Vokiečių ordinui, o po karo su Hanza (1367-70 m. ), pasibaigusio Stralsundo taika (1370 m. ), prarado prekybos pirmavimą Baltijos jūroje, regione jos įtaka didėjo. 1380 A sudarė asmeninę uniją su Norvegija, 1397 - Kalmaro uniją (joje vyravo) su Švedija (iki 1523 m. ) ir Norvegija (iki 1814, nuo 1537 m. Norvegija buvo A provincija), 1460- asmeninę uniją su Šlėzvigu ir Holšteinu. XV a. pab.-XVI a. šalį iš tiesų valdė Rigsrodas (30 didikų šeimų priklausė apie 80% visos bajorų žemės). Karaliai skatino miestų plėtotę (1433 m. sostine tapo Kopenhaga), suteikė miestiečiams daugiau teisių, tačiau luomams atstovaujantis Rigsdagas (pirmąkart sušauktas 1468 Kristijono I, valdė 1448-81, pirmasis iš TOldenburgų dinastijos) didesnės įtakos neturėjo. Kristijonas II (valdė 1513-23 m. ) buvo didikų nuverstas ir išvytas.

Naujieji amžiai. Kristijonas III (valdė 1533-59 m. ), numalšinęs Grafų kivirčo sukilimą (1533-1536 m. ), 1536 m. įvedė liuteronybę, sekuliarizavo Katalikų bažnyčios turtus. Reformacija paskatino danų kultūros plėtrą (1550 m. į danų k. išversta Biblija, religinių giesmių ir pamokslų gimtąja kalba poreikis paskatino raštijos plėtote, suklestėjo Kopenhagos universitetas, įkurta 1479 m. ) . XV a. pab. A įtaka regione pradėjo silpti. Po 1563-1570 m. (TDanijos - Švedijos karas), 1611-1613 m. (TKaimam karas), 1643-45 m. , 1657-58, 1658-1660 m. karų su pagrindine varžove Švedija, kuri 1523 tapo nepriklausoma karalyste, A prarado kai kurias valdas Skandinavijos pusiasalyje (Skonę, R. Norvegiją). XVII a. 2 dešimtmetyje įgijo pirmąsias kolonijas - Trankvebarą Indijoje, kelias Mergelių (Virginijos) salas. 1660 m. Rigsdagas paskelbė A sostą paveldimu. 1665 Frederikas III (valdė 1648-70 m. ) įvedė absoliutinę monarchiją, panaikino Rigsrodą, nebešaukė ir Rigsdago. Panaikintos kai kurios bajorų privilegijos, valdžios pareigūnais imta skirti ir miestiečius, kuriems suteikta teisė pirkti žemę. 1683 priimtas A, 1687 - Norvegijos įstatymų sąvadas. Per Šiaurės karą (1700-1721 m. ) A, kariaujanti su Švedija, nieko nelaimėjo. 1721 pradėta Grenlandijos kolonizacija. Nuo XVIII a. 8 dešimtmečio apšviestojo absoliutizmo politiką vykdė J. H. E. Bernstorffo, I. F. Struensės, A. P. Bernstorffo vyriausybės. Panaikinta baudžiava (1788, valstiečiams suteikta asmens laisvė, lažas pakeistas činšu, leista išsipirkti žemę), sudarytos laisvos konkurencijos sąlygos amatams, vidaus ir užsienio prekybai (panaikintos cechų ir prekybos bendrovių privilegijos), 1736 m. įvestas privalomas šešiametis, 1814 - septynmetis pradinis mokymas. Reformos lėmė ūkio pagyvėjimą, jį skatino ir neutrali užsienio politika. 1800 A sudarė su Švedija, Rusija ir Prūsija neutraliteto sutartį, kurią Didžioji Britanija laikė sau priešiška. 1801 ir 1807 ji apšaudė Kopenhagą, užgrobė A laivyną. Po Napoleono I karų (1807-14, Danijos - Didžiosios Britanijos karas, 1807-14, Danijos - Švedijos karas, 1813-14 m. ) Prancūziją per juos rėmusi A pagal Kylio taiką (1814 m. ) neteko Norvegijos (išlaikė jos buv. valdas - Islandiją, Grenlandiją, Farerų sala) ir Helgolando salos (už ją gavo Lauenburgą). Sumažėjo A tarpt, įtaka, smuko ūkis. Pram, revoliucija XIX a. I pusėje paskatino liberalų judėjimą, nukreiptą prieš absoliutizmą. 1835-1836 m. sušaukus 4 provincijų luomų susirinkimus įtvirtinta vietos savivalda. 1840 m. įkurta Nacionalinė liberalų partija (veikė iki XIX a. 8 dešimtmečio), 1846 m. - Valstiečių draugų partija (viena Venstre partijos steigėjų 1870 m. ), 1849 m. - konservatyvi Ttf0jre partija. Kaip atsvara ryškėjančiam Šlėzvigo ir Holšteino (po 1815 liko unijoje su A) separatizmui Danijoje stiprėjo Tskandinavizmas. Polit, permainas paskatino Tautų pavasaris (1848 m. ). Frederikas VII (valdė 1848-63 m. ) paskelbė konstituciją (1849 m. 06 m. ) . A tapo konstitucine monarchija su dvejų rūmų - žemųjų (Folketingas) ir aukštųjų (TLandstingas) - parlamentu (Rigsdagu). Gyventojams suteikta žodžio, tikėjimo, susirinkimų laisvė. Po 1848-1850 m. Danijos - Prūsijos karo A teritorija nepasikeitė, tačiau po 1864 fDanijos karo su Austrija ir Prūsija ji neteko Šlėzvigo, Holšteino, Lauenburgo. Nuo 1864 buvo neutrali. 1866 priimtos konstitucijos pataisos padidino Landstingo, kuris atstovavo turtingiesiems sluoksniams, įtaką. Polit, gyvenime varžėsi dvi srovės - konservatyvioji (H0jre), vyravusi iki XX a. pr. (1875-1894 m. ministru pirmininku buvo J. B. S. Estrupas), ir liberalioji (Venstre). 1871 susikūrė Danijos socialdemokratų partija. XIX a. paskutiniais dešimtmečiais sparčiai plėtota žemės ūkis, prekyba, pramonė (maisto, mašinų gamybos), transportas, stiprėjo fin. sistema, didėjo eksportas (85-90% sudarė z.U. produktai). Itin rūpintasi švietimu (nuo 1844 m. steigti liaudies universitetai).

Nuo 1901, kai konstitucijos pataisos išplėtė rinkimų teisę irvyriausybę imta formuoti remiantis Folketingo dauguma, A polit, gyvenime įsivyravo liberalioji Venstre (valdė 1901-1920 m. ir 1920-24 m. ) . 1915 konstitucija įteisino visuotinę (ir moterims) rinkimų teisę. Per Pirmąjį pasaulinį karą A buvo neutrali. 1916 pardavė JAV turėtas Mergelių (Virginijos) salas. 1918 nuo A atsiskyrė Islandija (iki 1944 m. galiojo unija su A). Pagal Versalio taikos sutartį, po plebiscito 1920 prie A prijungtas Š. Šlėzvigas. 1920 A priimta į Tautų sąjungą. Nuo 1924 socialdemokratų vadovaujamos koalicinės vyriausybės (1924-1926 m. ir 1929-42 m. , ministras pirm. T. Stauningas) vykdė ekonomikos, fin., social, reformas. Jos ne tik sušvelnino pasaul. ekonomikos krizės poveikį, bet ir pradėjo kurti social, gerovės valstybę (tęsė po Antrojo pasaulinio karo). 4 dešimtmetyje plėtota mašinų gamybos, chemijos pramonė, eksportuoti dyzeliniai varikliai, laivai. Neutrali užsienio politika ir 1939 m. pasirašyta nepuolimo sutartis su Vokietija nepadėjo išvengti jos įsiveržimo (1940 m. balandžio 9 d. ) ir okupacijos (formaliai A liko nepriklausoma). 1940 m. Didžiosios Britanijos kariuomenė išsilaipino Farerų s. ir Islandijoje, 1941 m. JAV kariuomenė - Islandijoje ir Grenlandijoje. Nuo 1940 m. Londone veikė emigracinė Danijos taryba. 1941 m. A pasirašė Antikominterno paktą. Iki 1943 m. rugpjūčio veikė A parlamentas ir vyriausybė, vėliau, vyriausybei atsistatydinus (kilus streikams atsisakė įvesti ypatingąją padėtį), valdžią perėmė vokiečių kar. administracija. Buvo paleista A kariuomenė. Dalį šalies laivyno danai paskandino, kitus laivus nuplukdė į Švediją. Pasipriešinimo judėjimui 1943-1945 m. vadovavo Laisvės taryba. Jos pastangomis 7000 A žydų 1943 m. spalio išvežta į Švediją. 1945 m. pavasarį Bornholmo salą užėmė TSRS kar. pajėgos. 1945 m. gegužės 5 d. Vokietijos kariuomenė Danijoje pasidavė britams.
1   ...   100   101   102   103   104   105   106   107   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом