Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница103/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
1   ...   99   100   101   102   103   104   105   106   ...   197


GAMTA

KRANTAI. Jutlandijos pusiasalio ir salų krantai labai vingiuoti, daug įlankų, fiordų (Limfiordas, Nissumo, Ringk0bingo, Vejies, Horsenso, Randerso, Mariagerio), nerijų. pusiasalio vakarų krantai lėkšti, rytiniai statesni, yra klifų. P.vakarų krantai dukart per parą apsemiami jūros potvynių. S.vakarų krante įlankas nuo jūros skiria nerijos, jose yra pajūrio kopų.

RELJEFAS daugiausia lyguminis, būdingas Vid. Europos žemumai, suformuotas pleistoceno ledynų. Lygumos moreninės ir zandrinės. Jutlandijos pusiasalio šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas moreninis, aukščiausi - galinių morenų kalvagūbriai: Yding Skovh0jaus (aukščiausias Danijoje, 173 m), Ejer Bavneh0jaus, Himmelbjerg Gardo, Agri Bavneh0jaus. Tarp kalvagūbrių plyti banguotos dugninių morenų lygumos, jose yra keimų, ozų, drumlinų. Jutlandijos pusiasalio šiaurėje, rytuose ir salose yra jūrinių terasų. Bornholmo saloje kai kur iš po ledyninių nuogulų kyšo mutonai (kristalinių uolienų kalvos ledynų nugludintu paviršiumi).

KLIMATAS vidutinių platumų jūrinis. Vyrauja orų pernaša iš vakarų ir pietvakarių. Žiemos švelnios, vasaros vėsios. Ilgi pereinamieji metų laikai - pavasaris ir ruduo. Sausio vid. temperatūra O-l “C (žemiausia - 27 °C), liepos 15-17 °C (aukščiausia 35 °C). Per metus iškrinta nuo 800 mm (vakaruose) iki 45Ü mm (rytuose) kritulių, daugiausia rudenį ir žiemą. Sninga retai, sniego danga nesilaiko. VIDAUS VANDENYS. Upės trumpos, vandeningos, vingiuotos, patvinsta žiemą. Ilgiausios (km) : Gudena (160 m. ), Stora (105 m. ), Varde (100 m. ), Skjernas (95 m. ) . Upių slėniai pla tus, negilus, Ežerai maži, daugiausia rininiai, daugelis sujungti protakų, didžiausi (km ) : Arrest» (39 m. ), Ersum S0 (17 m. ), Moss0 (16 m. ), - 1ss0 (I3 m. ) .


2 lent. Danijos gyventojų skaičius (surašymų duomenys)

Metai

(iyvcntojų (tūkst.)

1769




797, 5«

1801




929.00

1X50

1

414, 65

1901

2

449, 54

1950 m.

4

281, 28

1990

5

135, 41

2002

s

368, 35

4 lent. Danijos did/, miestai (tuksi, gyv., 2003 m. )

Kopenhaga

1 094, 4

Arhusas

220, 7

Odense

144, 6

Alborgas

120, 6

Esbjcrgas

72, 7

Randersas

56, 5

Koldingas

54, 2

Vejle

49, 2

Horsensas

49.1

Roskilde

43, 6

5 lent. Danijos svarb. ekonominiai rodikliai

Metai BVPpo- In - 1iacikytis, % ja, %

1991 +1, 0 2, 4

1993 +1, 2 1, 5

1995 +2, 1 2, 7

2000 +3, 1 3, 0


DIRVOŽEMIAI. AUGALIJA. GYVŪNIJA. Dirvožemiai: Jutlandijos pusiasalio vakaruose ir šiaurėje - daugiausia jauražcmiai ir durpžemiai, pusiasalio rytuose, Zelandijos, Fyno ir Morso salose - rudžemiai, pusiasalio pietryčiuose ir Lollando saloje - išplautžemiai, š. ir v. pajūryje - pradžiažemiai, žemumose prie Limfiordo - šlynžemiai, buvusių pelkių vietose - durpžemiai. Natūralios augalijos plotų nedaug (vyrauja agrarinis kraštovaizdis). Miškai užima 11% teritorijos. Juose auga bukai, ąžuolai, sodinamuose miškuose - eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmėtųjų ir tauriųjų elnių, briedžių, šernų, barsukų, lapių, kiškių, voverių. Gausu vandens ir pelkių paukščių (kormoranų, garnių, ibių, ančių, žąsų, gulbių), daugelio rūšių paukščiai atskrenda iš šiaurės žiemoti. 5% A teritorijos saugoma gamtos rezervatuose. GYVENTOJAI Dauguma A gyventojų - danai. S. Fryzu salose gyvena fryzai, Farerų salose - fareriečiai, Grenlandijoje - eskimai. 2001 m. Danijoje gyveno 266 730 imigrantu: 160 690 iš Europos (daugiausia bosniai, norvegai), 63 030 iš Azijos, 26 020 iš Afrikos, 6600 iš Šiaurės Amerikos, 4000 iš pietų Amerikos, 1280 iš Okeanijos. 95% gyventojų yra evangelikai liuteronai, dauguma priklauso Danijos evangelikų liuteronų bažnyčiai, kurią remia vyriausybė. apie 3% - kiti krikščionys. 2% - musulmonai (2002 m. ). Pirmasis A gyventojų surašymas įvyko 1769 (pirmasis pasaulyje). Gyventojų skaičiaus dinamika-2 lentelėje. apie 66% A gyventojų yra nuo 15 iki 65 metų, apie 19% - iki 15 metų (2002 m. ). 2003 m. vyrų buvo 49, 5%, moterų - 50, 5%. A svarb. demografiniai rodikliai-3 lentelėje. Gyventojų vid. tankumas 125 žm./knf. Tankiausiai gyvenama Zelandijos saloje, rečiausiai - M0no, Langclando ir Falsterio salose. apie 86% A gyventojų gyvena miestuose (išjų apie 48% - miestuose nuo 1000 iki 100 000 gyventojų, apie 20% - Kopenhagoje). Didž. miestai-4 lentelėje. Ekonomiškai aktyvių gyventojų 2.8 mln. (2001 m. ). Dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ck. veiklos sritis parodytas diagramoje. Bedarbiai 2001 m. su darė 5, 2% ekonomiškai aktyviu gyventojų (vyrai - 4, 5% moterys - 6, 0%).


3 lent. Danijos svarb. demografiniai rodikliai (tūkstančiui gyventoju)




1971

1980

1990

2001

|n gimstamumas

15, 2

1 1 2

12, 3

12, 2

i mirtingumas

9, 8

10, 9

11, 9

10, 9

NGP

5, 4

0, 3

0, 4

1, 3

kūdikių mirtingumas







6, 0

5, 0

“tūkstančiui kūdikių













VALSTYBE IR TEISE

Paga11953 m. konstituciją, A - konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas - karalius. Įstatymus leidžia karalius ir vienų rūmų parlamentas (Folketing), kurį sudaro 179 nariai (175 nuo Danijos, po 2 narius nuo Grenlandijos ir Farerų salų), renkami 4 metams tiesioginiais visuot. rinkimais proporcinio atstovavimo sistema. Rinkimų leisc turi piliečiai, sulaukę 18 m. ir nuolat gyvenantys Danijoje. Vykd. valdžia priklauso karaliui ir jo skiriamam ministrų kabinetui, kuris atskaitingas parlamentui. Vietos valdžia amtuosc priklauso renkamoms taryboms, miestuose - burmistrams ir taryboms. Teismu sistema: 82 teismo apygardose veikia po 1 žemesnįjį teismą, 2 aukštesnieji teismai. Aukščiausiasis Teismas, Jūrų ir komercinis teismas, Darbo teismas. Nacionalinė šventė - birželio 5 - Konstitucijos diena.

PARTIJOS IR PROFSĄJUNGOS. Svarb. polit, partijos: Danijos liberalų partija Vemlre (įkurta 1870 m. ), Danijos socialdemokratų partija (jk. 1871 m. ), Konservatorių liaudies partija (įkurta 1916 m. ), Socialistų liaudies partija (įkurta 1959 m. ), populistinė Danijos liaudies partija (įkurta 1985 m. ), socialliberali Radikalioji Venstre (įkurta 1905 m. ) .

Dauguma šalies profsąjungų priklauso Danijos profsąjungų susivienijimui (įkurta 1898, 2000 m. turėjo-1, 5 mln. narių). GINKLUOTOSIOS PAJĖGOS. Sudaromos iš šauktinių (tarnybos trukmė 7 mėn.) ir mobilizuotų rezervo atsarginių. Vyr. vadas - gynybos ministras. Sausumos pajėgas (13 000 žm., 5000 jų - šauktiniai) 2000 m. sudarė 1 pėstininku divizija ir 4 brigados. Ji turėjo 276 tankus, 598 šarvuotąsias kovos mašinas, 12 ginki, sraigtasparnių, 76 savaeigius, 229 velkamosios, 36 zenitinės art. pabūklus, 4 reaktyvines salvines ugnies sistemas, 90 raketų žemė-oras leidimo įrenginių. Kar. jurų pajėgos (4000 žm.) : 5 povandeniniai laivai, 3 korvetės, 30 mažesnių laivų. Jūrų pagrindinės bazės - Frederikshavnas ir Kors0ras. Karinės oro pajėgos (4300 žm.) turėjo 68 kovos lėktuvus ir 12 bendrojo naudojimo sraigtasparnių. 2000 m. A ginki, pajėgos turėjo apie 65 000 rezervo atsarginių ir 59 300 vietinės gynybos būrių savanorių. Karinės išlaidos 2, 4 mlrd. JAV dol. (2001 m. ), 1, 62% BVP (1999 m. ) . A NATO narė nuo 1949 m. , nuo 1992 turi stebėtojo statusą V. Europos gynybinėje sąjungoje. Grenlandijoje yra JAV karinių oro pajėgų bazė, ankstyvojo įspėjimo radiolokacijos stotys. N. B. ŪKIS ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. 2001 m. BVP sudarė 161, 5 mlrd. JAV dol. (pagal perkamosios galios paritetą apie 164 mlrd. JAV dol.), BVP dalis 1 gyventojui - 30 136 JAV dol. (pagal perkamosios galios paritetą apie 30 600 JAV dol.). A BVP struktūra parodyta diagramoje, svarb. ekonomikos rodikliai - 5 lentelėje. užsienio skola 21, 7 mlrd. JAV dolerių (2000 m. ).

PRAMONĖ. Apdirbamoji pramonė sukuria 16, 3%, kasyba apie 1, 2% BVP. Nafta (III vieta pagal gavybą V. Europoje po Norvegijos ir Didžiosios Britanijos ) ir gamtinės dujos gaunamos Danijai priklausančiame Siaurės j. sektoriuje. Akmens druska ir kalio karbonatas kasama Jutlandijos pusiasalyje. T.p. kasama kreida, kaolinas, molis, diatomitas, klintis, limonitas, smėlis, žvirgždas, lignitas, durpės, 1989 Jutlandijos pusiasalio šiaurės vakarų dalyje rasta smėlio su gausiais titano, cirkonio ir itrio ištekliais. A svarb. naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai - 6 lentelėje. -


6 lent. Danijos svarb. naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai




1990

2001

nafta, mln. barelių

45, 4

88, 1

gamtinės dujos, mln. m3

5 140, 0

9 700, 0

klintis, tūkst. t

1 685, 0

950, 0

kreida, tūkst. t

341, 0

410, 0

druska, tūkst. t

522, 0

650, 0

durpės, tūkst. t

225, 0

200, 0

Didžiausią elektros energijos dalį pagamina ŠE, kūrenamos nafta ir jos perdirbimo produktais, gamtinėmis dujomis, akmens anglimis (jų daugiausia Kopenhagoje, Arhuse, Alborge, Odensėje), apie 15% - vėjo jėgainės. Be to, elektros energijai gaminti naudojama saulės, vandens, hidroterminė energija. Maisto pramonei tenka 22%, mašinų ir buitinių įrankių gamybai apie 13%, chem. ir farmacijos pramonei - 8%, metalurgijai apie 7%, baldų pramonei - 4% apdirbamosios pramonės produkcijos vertės (1998 m. ) . Maisto pramonės svarb. šakos: mėsos, pieno, alaus (Carlsberg, Tuborg), tabako (Skandinavisk Tabakskumpagni), cukraus pramonė, žuvų perdirbimas. Cukraus pramonės svarb. įmonės yra Lollando ir Falsterio salose. Pram, spiritas, alkoholiniai gėrimai, mielės gaminama Kopenhagoje, Alborge, Randerse, alus - Kopenhagoje, Odensėje, Arhuse, Randerse. Arhuse, Kopenhagoje, perdirbant atvežtines aliejinių augalų sėklas, gaminama margarinas, muilas, dažai. Chemijos pramonės svarb. šakos: naftos chemijos, farmacijos pramonė, dar gaminami plastikai, dažai, gumos gaminai. Elektrotechn. pramonės įmonės gamina žemės ūkio mašinas, siurblius (Grundfoss), termostatus (Danfoss), šaldytuvus, telekomunikacinę įrangą (Tele Danmark). Transporto pram, įmonėse daugiausia gaminami lokomotyvai, vagonai, dviračiai. Laivų statyklų daugiausia Kopenhagoje, Helsing0re, Odensėje, Svendborge. Metalurgijos pramonė perdirba atvežtinę žaliavą (produkcija tenkinatlk mažą dalį A reikmių). Stat. medžiagų įmonės gamina diatomitines, raudonas ir geltonas plytas (Jutlandijos pusiasalio pietuose ir Fyno saloje), cementą (Alborge), čerpes. Tekstilės ir siuvimo pramonės įmonių daugiausia Kopenhagoje, Odensėje, Vejlėje (medvilnės), Alborge, Helsing0re (trikotažo), Grena, Fredericijoje, Zelandijos salose. Miško ruošos, baldų, žaislų (Lėgo Mindrstroms Communities), poligrafijos, porceliano, keramikos, popieriaus pramonė. A pramonės svarb. rodikliai - 7 lent. 454 psi. BIOPRODUKCINIS ŪKIS intensyvus, jo svarb. šaka - gyvulininkystė. žemės ūkio naudmenos užima 61% A teritorijos (28 600 km2 drėkinama), iš jų apie 57% - javų pasėliai. apie 40% A ūkių yra iki 20 ha, apie 30% - didesni kaip 50 ha (jie duoda didesnę augalininkystės produkcijos dalį). 2000 m. žemės ūkio produkcija sudarė 18, 1% viso A eksporto. Fyno, Arhuso amtuose ir Kopenhagos apylinkėse - daržininkystė (agu 7 lent. Danijos pramonės svarb. produkcija aguročiai, žirniai, morkos, svogūnai, porai). Šiltnamių daugiausia (-52%) Fyno saloje, Kopenhagos, Arhuso apylinkėse. Sodų (obelys) daugiausia Fyno saloje, t.p. Kopenhagos apylinkėse, V. Zelandijos, Arhuso amtuose. Iš javų daugiausia sėjama kviečiai (Jutlandijos pusiasalio rytuose, Zelandijos salos vakaruose, Fyno saloje), rugiai (Jutlandijos pusiasalio vid. ir v. dalyse), avižos (Jutlandijos pusiasalio š. ir v. dalyje), miežiai (pašarams, alui gaminti), kukurūzai (galvijų pašarams gaminti), kvietrugiai. Bulvių daugiausia išauginama Jutlandijos pusiasalio (kiaulių pašarams, miltams ir pram, spiritui gaminti), maistinių ir cukrinių runkelių - Danijos salyne. A augalininkystės svarb. produkcijos rodikliai - 8 lentelėje. Gyvulininkystės svarb. produkcija - mėsa ir pienas, 1 karvė 2001 m. davė vid. 7240 kg pieno. Didesnė pieno dalis sunaudojama eksportinės reikšmės prekėms (sūriams, sviestui, grietinėlės ir pieno milteliams) gaminti. Galvijai daugiausia veisiami P. Jutlandijos, S. Jutlandijos, Ribės, Ringk0bingo, Viborgo amtuose, kiaulės ir naminiai paukščiai - Ringk0bingo, Viborgo, Š. Jutlandijos, P. Jutlandijos, Arhuso, Vejies, Fyno amtuose. A užima I vietą pasaulyje pagal kiaulienos eksportą. Be to, veisiama avys, arkliai. apie 3/4 mėsos eksportuojama. A gyvulių ir naminių paukščių skaičius - 9 lentelėje, gyvulininkystės svarb. produkcijatl0 lentelėje.
1   ...   99   100   101   102   103   104   105   106   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом