Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m




ИмеIv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m
страница1/197
Дата на преобразуване13.12.2012
Размер6.9 Mb.
ТипДокументация
източникhttp://archyvas.qu.lt/VLE/4ChaDi.doc
  1   2   3   4   5   6   7   8   9   ...   197
IV t. Cha – Di patikrinta iki - 1830 m.


Chakasija, Chakasijos Respublika (Respublika Chakasija), yra RF, Rytų Sibiro pietuose, Jenisiejaus kairiajame krante. Plotas 61 900 km2. 581 200 gyv. (2002 m. ), gyvena rusai, chakasai, ukrainiečiai, vokiečiai, totoriai, baltarusiai. Sostinė - Abakanas (170 200 gyv., 2001 m. ), kiti Didžiausi miestai (tūkst. gyv., 2001 m. ): Černogorskas (80,5 m. ), Sajanogorskas (75,5 m. ). Miesto gyventojų 71,2% (2001 m. ). Chakasija suskirstyta į 8 rajonus.

Chakasijos šiaurės vakaruose - Kuznecko Alatau, vakaruose - Abakano kalnagūbrių rytų šlaitai, pietuose - Vakarų Sajano šiaurės šlaitai (didžiausias aukštis 2930 m, Karagošo k.), tarp jų - Minusinsko duburio vakarų dalis. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo-15 iki-21 °C, liepos 17-20 °C. Per metus iškrinta 300-700 mm kritulių. Didžiausios upės: Jenisiejus, jo kairysis intakas Abakanas (laivuojamos). Gėli ežerai: Čiornojė, Fyrkolis, Itkulis, druskingi ežerai: Bele, Šira. Stepės, miškastepės, kalnuose - spygliuočių (maumedžių, kedrų) miškai, kalnų tundra, subalpinės ir alpinės pievos. Chakasijos rezervatas įkurtas 1999 m. , sujungus Mažojo Abakano ir Čiazų rezervatus.

Chakasijai priklauso didesnioji Minusinsko anglių baseino dalis. Kasama akmens anglis (5,l mln. t, 1998 m. ), geležies (2,3 mln. t, 1999 m. ), vario, molibdeno rūdos, auksas, laužiamas marmuras, yra naftos, gamtinių dujų telkinių. Sajanų Šušenskojės ir Mainos HE. Spalvotoji metalurgija, mašinų (vagonų, konteinerių, automobilinių kranų) gamyba, miško ruošos, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės (vilnos) ir trikotažo, odos, avalynės, maisto pramonė. Auginami javai, daugiausia kviečiai, pašariniai augalai, bulvės, daržovės. Galvijininkystė, avininkystė. Geležinkeliai iš Abakano į Ačinską, Irkutską, Novokuznecką, plentai iš Abakano į Krasnojarską ir Kyzylą. Abakane yra oro uostas. Širos balneologijos ir purvo terapijos kurortas. 2002 m. Abakane veikė Chakasijos universitetas, įkurtas 1944 m. , turi 3 filialus kt. miestuose, Technologijos institutas (Krasnojarsko technologijos universiteto filialas), Kalbos, literatūros ir istorijos mokslinių tyrimų institutas įkurtas 1944 m. , Žemės ūkio plėtros institutas, 218 bibliotekų (Abakane - Nac. N. Domažako), Respublikinis kraštotyros muziejus. Mindaugas Pažemys ir kt.

Istorija. Chakasijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. 2-I a. p.m.e. atsikėlė chunai sumušė vietinius europidus dinlinus ir sumišo su jais. Apie VI a. susikūrė chakasų protėvių Jenisiejaus kirgizų, senovės kinų vadintų chjagas, valstybinis junginys. Jį 1207 m. užkariavo mongolai. Jie sugriovė irigacinius kanalus (sunyko chakasų ariamoji žemdirbystė, įsivyravo pusiau klajoklinė gyvulininkystė). XIII-XVI a. regiono gyventojai buvo pavaldūs mongolų Aukso ordai ir kt. chanams. XVII a. susikūrusios Tūbos, Altysaro, Altyro ir Jezero kunigaikštės sudarė Chongorajaus valstybinį junginį, kuris 1667 m. tapo Džungarų chanato vasalu. 1727 m. Chongorajų prisijungė Rusija. Vietos gyventojai mokėjo duoklę (jasaką). Rusų kolonistai ilgainiui užgrobė geriausias žemes. XVIII-XIX a. chakasai, tuomet vadinti Ačinsko, Minusinsko arba Abakano totoriais, tapo sėslūs, dauguma prievarta (oficialiai apie 1876 m. ) apkrikštyti pagal stačiatikių apeigas. Nuo XVIII a. formavosi vidaus rinka, įkurtos pirmosios kasyklos, XIX a. 2 pusėje nutiestas Sibiro geležinkelis, susikūrė akmens anglių pramonė, plėtėsi aukso gavyba. Daugėjo rusų kolonistų. Chakasija virto RI, XX a. - TSRS tremties ir kalinimo vieta. 1918-1819 m. regioną buvo užėmusi Baltoji gvardija. Nugalėjus bolševikams 1923 m. Rusijos SFSR sudaryta Chakasijos nac. apskritis (tuomet oficialiai įsitvirtino Chakasijos vardas). 1921 m. ji pertvarkyta į apygardą, 1930 m. - į Autonominę sritį. 1991 m. pasiskelbė suverenia, nuo 1992 m. RF respublika (atitinkama sutartis pasirašyta 1992 m. kovo 31 d. m. ).

Lietuviai. 1948-1952 m. į Chakasiją iš TSRS okupuotos Lietuvos atvežti keli ešelonai tremtinių, vėliau tremtinių dar buvo atkelta iš kitų Sov. Sąjungos regionų. Jie buvo išskirstyti beveik po visą A: kirto mišką, gabeno, krovė rąstus, plukdė juos Abakano, Maturo, Čiornyj Ijuso, Jenisiejaus upėmis, tiesė ir prižiūrėjo kelius bei geležinkelius, dirbo lentpjūvėse, tarybiniuose ūkiuose, statybose, fabrikuose. Daug tremtinių (ypač vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių) mirė nuo išsekimo ir ligų, žuvo ar buvo sužaloti miško darbuose. Nuo 1954 m. į Lietuvą buvo leista grįžti vaikams, nuo 1957 m. ir suaugusiesiems. Nemažai jų grįžo ir 1962-1965 m. Daugelyje Chakasijos gyvenviečių yra lietuvių kapų. 1989-1990 m. dalis palaikų parvežta į Lietuvą. 1990 m. į Chakasiją buvo nuvykusi ekspedicija iš Lietuvos. Kai kurie lietuviai, sukūrę mišrias šeimas, tebegyvena Chakasijoje.


Chaki kambeliai (pagal anglų paukštininko Campbellio pavardę), ančių veislė. Išvesti XIX a. pab. Didžiojoje Britanijoje kryžminant vietos antis su Indijos greitosiomis, kuoduotosiomis, Ruano ir laukinėmis antimis. Nedidelės, judrios. Liemuo cilindriškas, ilgas, iškilokas, galva pailga, nugara lygi, plati. Sparnai dideli, prigludę prie kūno. Kojos trumpos. Plunksnos rudos, gelsvai rudos (chaki). Antinų galvos plunksnos tamsiai rudos su žalsvu atspalviu, kaklo ir krūtinės - rudos, bronzinio atspalvio. Antinų masė 2,5 kg, ančių 2,0 kg. Vid. dėslumas 180-200 kiaušinių (80 g) per metus. Kiaušinio lukštas baltas. greitai auga. 2 mėn. ančiuko vid. masė 1.7 kg. Mėsa skani. Paplitę daugelyje pasaulio šalių.


Algirdas Chaladauskas (g. 1949 m. gegužės 9 d. Jonava|Jonavoje) – Lietuvos mokslo ir karinis veikėjas, nuo 1993 m. pulkininkas.

1966-1967 m. studijavo [[KPI|Kauno politechnikos institute]] |Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultete, 1970 m. baigė Daugpilio karo aviacijos technikos mokyklą, 1978 m. - Maskvos N. Žukovskio karo aviacijos inžinerijos akademiją. Technikos mokslų kandidatas, 1985 m. technologijos mokslų daktaras.

1970-1974 m. tarnavo TSRS oro erdvės apsaugos aviacijoje. 1978-1990 m. dirbo Centriniame aviacijos ir kosmoso technikos mokslo tyrimo institute. 1990-1992 m. dėstė Rygos aukštojoje karo aviacijos inžinerijos mokykloje, 1992-1994 m. LR Krašto apsaugos ministerijos aviacijos tarnybos inžinerijos skyriaus viršininkas. 1994-1999 m. Karinių oro pajėgų vado pavaduotojas ginkluotei ir technikai. Nuo 2000 m. vasario mėn. dirba UAB Helisota, generalinio direktoriaus pavaduotojas. Moksliniai darbai apie karo aviacijos plėtros pagrindines kryptis, ginkluotę, bazavimo organizaciją, priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą.


Chalafo kultūra, Tell el Chalafo kultūra, eneolito archeologinė kultūra, 6 tūkstantmečio 2 pusėje - 5 tūkstantmečio viduryje p.m.e. paplitusi šiaurės Irake ir šiaurės rytų Sirijoje. Pavadinta 1899 m. ir 1912-1913 m. vokiečių archeologų tyrinėtos Tcll Chalafo vietovės šiaurės rytų Sirijoje vardu. Žmonės gyveno didelėse gyvenvietėse, vienas šalia kito pastatytuose apskrito plano moliniuose pastatuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. būdinga įvairiomis spalvomis dažyta keramika, puošta geom. ornamentais, augaliniais ir gyvuliniais motyvais. Gyvenvietėse rasta molinių (terakotinių) moterų ir žvėrių figūrėlių, akmeninių spaudų su geom. piešiniais bei gyvūnų atvaizdais, varinių žiedų ir įvairių buities reikmenų.


Chalapa: 1. Meksikos miestas Jalapa. 2. Gvatemalos miestas fjalapa.


Chalapian Zorair (Zorairas Chalapianas 1933 m. rugpjūčio 1 d. Talis, (Kalnų Karabachas), armėnų rašytojas. Apysakose Srautas (1963 m. ), romanuose Kur buvai, Dievo žmogau? (1966 m. ), Ir gražindamas jūsų portretą. (1978 m. ), pjesėse Lopšinė (1972 m. , lietuvių kalba pastatyta 1974 m. , 1976 m. ), rinkinyje Vunderkindas (1973 m. ) keliamos etinės problemos. Apysakoje Ramunės žiedlapiai (1969 m. , lietuvių kalba 1985 m. ) vaizduojama karo metų kaimas, skaudūs žmonių išgyvenimai. Romane Mirštantis ir prisikeliantis (1975 m. ) atkuriamas senovės armėnų mitinis pasaulėvaizdis, gausu etnografijos detalių, romane Citadelė (1991 m. ) perteikiama žmonių pasaulėjauta istorinių lūžių metu.


chalatas (arab. chil'at - garbės drabužis), viršutinis vyrų ir moterų drabužis. Siuvamas iš vilnos, medvilnės, šilko. Ilgas, platus, laisvas, per visą ilgį perkirptas. Gali būti susegamas arba tik sujuosiamas per liemenį. Dėvimas kambaryje, darbe, ligoninėje, paplūdimyje. Art. Rytuose, Centr. ir Vid. Azijoje nešiojamas kaip išeiginis drabužis. Persijoje, Turkijoje, arabų kraštuose buvo garbės ženklas, iki XIX a. pab. dovanotas pasižymėjusiems žmonėms. Į Lietuvą pateko per totorius.


chalaza(gr. krušos ledėkas), sėklapradžio branduolėlio pamatinė dalis.


chalcedonas (pagal m. Azijos senovės miesto Chalkedono vardą), oksidų klasės mineralas SiO kvarco atmaina. Blizgesys vaško arba matinis. Kietumas 6-7. Tankis 2550-2690 kg m”. Pagal spalvą skiriamos atmainos: karneolis (raudonas), chrizoprazas (žalias), heliotropas (žalias su raudonomis dėmėmis), sarderis (rudas), agatas, oniksas (juostuoti). Susidaro dehidratuojantis silicio geliui. Randamas dažniausiai vulkaninių uolienų tuštumose, plyšiuose (gyslų, varveklių, žeodų pavidalo), pasitaiko nuosėdinėse uolienose. Abrazyvas, apdailos akmuo, iš gaminama papuošalai, mechaninių laikrodžių guoliai.


Chalchai, Azijos tauta, priklausanti mongolams, kartais laikoma mongolų etnografijos grupe.


Chalchin Gol (mong. Chalchin-gol, kin. Halhin Gol, Chalchin Golas), upė Kinijoje ir Mongolijoje. Ilgis 233 km. Prasideda Kinijoje, Didžiojo Chingano kalnagūbryje. Žemupys skyla į 2 šakas: kairioji įteka į Buir Nuro ežerą Mongolijoje, dešinioji - į Oršun Golo upę, jungiančią Buir Nuro ežerą su Chulun Nuro ežeru Kinijoje. Chalchin Golo slėnyje 1939 m. vyko Japonijos kariuomenės mūšis su TSRS ir Mongolijos kariuomene.


chalcidai (Chalcides), scinkinių (Scinciclae) šeimos driežų gentis. 19 rūšių. Paplitę Šiaurės Afrikoje, pietų Europoje. Vienų kūnas panašus į driežų, galūnės penkiapirštės, kitų sandara panaši į žalčių, galūnės sutrumpėjusios arba redukuotos, pirštų mažiau arba jų visai nėra. Kūnas apaugęs smulkiais žvyneliais, kurie ant galvos suaugę į skydelius. Dantys kūgiški. Liežuvis plokščias, strėliškas. Akių apatinis vokas judrus, turi skaidrų langelį. Gyvavedžiai. Minta smulkiais varliagyviais, vabzdžiais. Dažnos rūšys: dėmėtasis chalcidas (Ch. ocellatus) ir tripirštis chalcidas (Ch. chalcides).


chalcididai (Chalcididue), plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžių šeima. apie 2000 rūšių. paplitę visame pasaulyje. Juodos, rusvos ar gelsvos spalvos, be blizgesio. Būdingos storos užpakalinės šlaunys su dantytu apatiniu kraštu, juo patelė, dėdama kiaušinius, įsikimba į šeimininką. Vieni minta vabzdžių lėliukėmis, kiti (trichogramos) auga vabzdžių kiaušiniuose. Dauguma parazitai.


Chalcondylas Atheniensis Laonicus L. Chalkokondyles.


Chaldėja (Chaldea), istorinė sritis pietų Babilonijoje (dab. pietų Irakas). Kraštas, kurio gyventojų dauguma buvo chaldėjai l, pirmą kartą pavadintas Asirijos valdovo Ašurnasirpalo II (valdė 884 m. ar 883-859 m. p.m.e.) analuose, senesniuose dokumentuose buvo vadinama Jūrų žeme. Dažnai minima Senajame Testamente.


chaldėjai (lot. Chaldaei) – semitai|semitų gentys, I tūkstantmetyje p.m.e. gyvenusios Persijos įlankos šiaurės vakarų pakrantėje. Chaldėja pirmąkart paminėta Asirijos valdovo Ašurnasirpalo II (valdė 884 m. ar 883-859 m. p.m.e.) dokumentuose. Persijos įlanka tada vadinta Chaldėjų jūra. Vertėsi gyvulininkyste. Prasiskverbę į Mesopotamijos pietinę dalį tapo sėslūs, sukūrė keletą kunigaikštysčių. IX a. p.m.e. sudarė sąjungą su Elamu ir dėl Babilonijos kariavo su Asirija. VIII a. II pusėje - VII a. p.m.e. pradžioje ne kartą užėmė Babiloną, bet būdavo asirų išstumiami, mokėdavo jiems duoklę. 626-538 m. p.m.e. klestėjo chaldėjų kilmės Babilono valdovų (žymiausi - Nabopalasaras, (626-604 m. p.m.e.), Nabuchodonosaras II, (604-562 m. p.m.e.) sukurta Babilonija|Naujosios Babilonijos karalystė.


2. senovės Graikijoje ir Romoje babiloniečių kilmės žyniai ir būrėjai (daugiausia astronomai ir astrologai).


3. Chaldėjų apeigų krikščionys.


4. XIX a. pab.-XX a. pr. istorinėje literatūroje vartotas neteisingas šumerų pavadinimas.


Chaldėjų apeigos, Babilono chaldėjų patriarchato (chaldėjų bažnyčios) apeigos. Priklauso Rytų apeigų liturgijos tradicijai. Unitai chaldėjai, 1553 m. atsiskyrę nuo Asirų rytų bažnyčios, jos apeigas pakeitė. svarbiausi skirtumai: Eucharistijoje Teodoro Mopsuestiečio ir Nestorijaus anaforos nevadinamos jų vardais, komunijai vartojami neraugintos duonos paplotėliai, atliekama žodinė išpažintis, krikštijama ne panardinant į vandenį, o jo užpilant, Sutvirtinimo, Ligonių patepimo sakramentai ir nuodėmių leidimas atliekami pagal Romos apeigyną.


Chaldėjų apeigos, rytų sirų apeigos, Asirų rytų bažnyčios (chaldėjų bažnyčios) apeigos. Priklauso Rytų apeigų liturgijos tradicijai. Chaldėjų liturgija pradėjo klostytis I a. Mesopotamijos žydų diasporoje (manoma, kad krikščionybę čia skleidė apaštalas Tomas) ir sirų bendruomenėje, sukrikščionintoje vieno iš 72 Jėzaus Kristaus mokinių Tado (Adajo) ir jo pagalbininko Morkaus (Mario). Seniausi išlikę liturginiai tekstai - Tado ir Morkaus anaforos III a. vid. ir IV a. pab. nuorašai. Liturgija, veikiama sirų ir graikų kultūrų, Šv. Efraimo Siro mariologijos bei Teodoro Mopsuestiečio kristologijos ir nestorijonybės (V a. pab.), galutinai susiklostė VI-VII a. Asirų rytų bažnyčioje, keista VIII-IX ir XII-XIII amžiuje.

Eucharistijos šventimo ypatybės: 2 skaitiniai iš ST ir 2 iš NT, 3 anaforos (Tado ir Morkaus, Teodoro Mopsuestiečio, Nestorijaus), Mišių tekstai paveikti ST, artimi Didachei ir Ipolito Romiečio (-170-235 m. ar 236 m. ) veikalams, komunija teikiama dviem pavidalais (raugintos duonos ir vyno), vietoj žodinės išpažinties atliekama tyli atgaila. Krikšto apeigos sudarytos pagal Eucharistijos modelį, santuokos apeigos panašios į stačiatikių, dvasininkų šventimai yra trijų laipsnių - diakonatas, kunigystė ir vyskupystė, žegnojamasi dviem pirštais iš dešinės į kairę. Iš Jeruzalės apeigų perimtos kanoninės valandos papildytos naujais tekstais, skirtais visoms savaitėms ir šventėms, VIII a. pab.-IX a. pr. įterpta malda Tėve mūsų, XII a. pab.-XIII a. pr. pridėta naujų dalių, o dėl pirmykščio papročio jas švęsti kartu su Mišiomis Šv. Rašto skaitiniai įtraukti tik į Velykų tridienį.

Liturginiai metai suskirstyti į laikus: Apreiškimo (atitinka adventą), Jėzaus Kristaus apsireiškimo, gavėnios, Velykų, apaštalų, vasaros, Elijo ir kryžiaus (visi po 7 savaites), Mozės ir pašventinimo (abu po 2 savaites). Dauguma Jėzaus Kristaus švenčių kaip kitų krikščionių, Švč. Mergelei Marijai skirtos dvi šventės (gegužės 15 d. ir rugpjūčio 15 m. ), iš visuotinei Bažnyčiai bendrų šventųjų minimi tik keli (Jonas Krikštytojas, Petras ir Paulius, Tadas, Andriejus, Jokūbas, Steponas), apie 30 dienų skirta vietiniams šventiesiems, yra graikų ir sirų Bažnyčios tėvų, kankinių, išpažinėjų, visų mirusiųjų minėjimo dienos, švenčiamos Dievo vaišės (krikšto vandens šventė). Svarbiausios liturginės knygos: kunigų knyga (atitinkanti stč. euchologijų), kanoninių valandų knyga, Psalmynas, skaitinių knyga ir kitos. Chaldėjų apeigose vartojamos sirų ir arabų kalbos. Kunigo liturginiai drabužiai - sujuosta alba su trimis raudonais arba juodais kryžiais ant peties, sukryžiuoti orarijus ir lininė mantija, diakono - alba ir per kairįjį petį permestas orarijus. Bažnyčios paprastų archit. formų, be vidaus puošybos ir klauptų, moterys ir vyrai stovi atskirai.


chaldėjų bažnyčios, Rytų bažnyčios, kuriose laikomasi chaldėjų apeigų. Nuo XV a. sudaro Asirų rytų bažnyčia ir Babilono chaldėjų patriarchatas. Asirų rytų bažnyčia (Šventoji apaštališkoji katalikiškoji asirų rytų bažnyčia) yra senovės Rytų stačiatikių bažnyčia, aukščiausias vadovas - katolikas patriarchas, nuo 1976-Dincha IV, reziduoja Čikagoje. Yra apie 400 000 tikinčiųjų (Irake, Irane, Sirijoje, Libane, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Indijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje), 3 metropolijos - Čikagos, Beiruto irTričuro (Indija, Keralos valstija), 6 vyskupijos - Phoenixo ir San Josės (abu JAV), Fairfieldo (Australija), Norsborgo (Švedija), Etobicoko (Kanada), Teherano. 1968 atskilo Senoji asirų rytų bažnyčia, aukščiausias vadovas - katolikas patriarchas, nuo 1969 m. Tadas II (Mar Adajas), centras Bagdade, yra 2 arkivyskupijos Irake ir Sirijoje, vyskupija Šiaurės Amerikoje.


Pasak tradicijos, Chaldėjos teritorijoje (Babilonijos pietuose) krikščionybę paskleidęs apaštalas Tomas. Iš pradžių bažnyčios organizacija buvo pavaldi Antiochijos patriarchui. Centralizuota apie 310, vadovavo Seleukijos - Ktcsifonto vyskupas (vėliau suteiktas katoliko, nuo 410 katoliko patriarcho titulas). Iki 850 m. centras - Seleukija-Ktesifontas (dab. ai Madainas), 1282-1285 m. - Bagdadas, 1283-1317 m. - Arbilis. 1332-1364 m. - Karamlesas, 1365-1437 m. - Mosulas, 1437-1497 m. ir 1504-1804 m. - Rabban Hormizdas, netoli Alkošo, visi Irake), 1497-1504 m. - Gazarta-Bet Zabdajas (dab. Cizre, Turkija). V a. pab. Asirų rytų bažnyčia, priėmusi nestorijonybę, tapo savarankiška. 7-VIII a. vykdė misijas Indijoje, - 1bete, Kinijoje, Mongolijoje (XIV a. pr. buvo 30 metropolijų, apie 200 vyskupijų), po Timūro antpuolių išliko nedidelė bendruomenė dab. Turkijos rytuose. 1553 m. dalis tikinčiųjų perėjo į katalikybę, 1662 m. dalis jų grįžo į Asirų rytų bažnyčią, iki 1804 m. vadovavo du patriarchai, 1662-1672 m. centras Urmija, 1672-1918 m. Kodšanis, netoli dab. Jolemeriko, abu Turkijoje), 1918-1940 m. Mosulas, 1940-1975 m. San Francisco, nuo 1976 m. Čikaga. Per Pirmąjį pasaulinį karą daug tikinčiųjų išžudyta Turkijoje, XX a. 4 dešimtmetyje - Irake, nemažai emigravo į JAV ir į Europą. Babilono chaldėjų patriarchatas - asirų vietinė Bažnyčia, atsiskyrusi nuo Asirų rytų bažnyčios ir prisijungusi prie Katalikų bažnyčios, aukščiausias vadovas - Babilono chaldėjų patriarchas, nuo 1989 m. - Rapolas I (Mar Rouphael I), reziduoja Bagdade. Yra apie 500 000 tikinčiųjų (Irake, Irane, Turkijoje, Egipte, Sirijoje, Libane, Izraelyje, Prancūzijoje, JAV), 4 metropolijos (2 Irake ir 2 Irane), 5 arkivyskupijos (3 Irake, po 1 Irane ir Turkijoje), 11 vyskupijų (5 Irake, po 1 Irane, Libane, Egipte, Sirijoje, Turkijoje ir JAV), 1 patriarchiškasis vikariatas (Izraelyje).


Nuo XIII a. tarp asirų veikę pranciškonai ir dominikonai paskatino dalį tikinčiųjų pereiti į katalikybę. 1553 m. jiems sudarius uniją su Katalikų bažnyčia, pirmuoju patriarchu tapo archimandritas Jonas Sulaka (Simonas VIII). Patriarchato centrai - 1553-1555 m. Diyarbakiras, 1555-1580 m. Siirtas (abu Turkijoje), 1580-1638 m. Šalmas (Iranas), 1638-1649 m. Kodšanis, 1650-1662 m. Urmija. 1577-1580 m. unija nutrūko, tačiau Diyarbakire veikusių kapucinų įtikintas ją atnaujino Juozapas I. 1681 m. iš naujo įkurtas chaldėjų patriarchatas, 1696 m. pavadintas Babilono patriarchatu, 1830 m. - Babilono chaldėjų patriarchatu, 1681-1828 m. centras Diyarbakiras, 1830-1838 m. Rabban Hormizdas, Mosulas, Bagdadas, 1848-1947 m. - Mosulas, nuo 1947 m. - Bagdadas. Žymesni patriarchai: Juozapas V Audas (valdė 1848-1878 m. , 1853 m. sušaukė patriarchiškąjį sinodą, kuris sutvirtino dogminius pagrindus ir bažnyčios drausmę, 1869-1870 m. su 7 vyskupais dalyvavo Vatikano į susirinkime, paskelbė jo nutarimus), Elijas XIV (XIII) Abuljonamas (valdė 1879-1894 m. reformavo liturgines knygas), Juozapas VI Emanuelis II Tomas (valdė 1900-1947 m. , 1902 m. sudarė dalies Kurdistano nestorijonų uniją, įkūrė vyskupijų).

Popiežiaus Jono Pauliaus II ir Dinchos IV kristologiniu susitarimu 1994 m. užmegzti Asirų rytų bažnyčios ir Katalikų bažnyčios ryšiai, nuo 1996 gerinami Asirų rytų bažnyčios ir Babilono chaldėjų patriarchato santykiai (1997 m. įkurta pastoracinio bendradarbiavimo komisija, 1997 m. pradėtas Asirų rytų ir Antiochijos sirų stačiatikių bažnyčių dialogas. Petras Kimbiys


Chaldis, vyriausiasis Urartu karalystės dievas. Kartu su griaustinio ir saulės dievais buvo valdovo globėjas. pagrindinė šventykla - Musasyre (šen. miestas Urartu ir Asirijos pasienyje). Iš vardo kildinamas chaldėjų pavadinimas. Vaizduojamas stovintis ant liūto.


Chaleb (Halab, Chalebas), Alepas (Aleppo), miestas Sirijos šiaurėje, muchafazos centras. 1,9 mln. gyv. (2003, aglomeracijoje 2,5 mln. gyv.), didžiausias Sirijos miestas. Automobilių magistralė ir geležinkelis į Damaską. Tekstilės (šilkinių, medvilninių, sintetinių audinių, kilimų), maisto (cukraus, aliejaus, tabako), odos, metalo apdirbimo, cemento, chemijos (muilo, dažų) pramonė. Siuvinėjimo amatai. Turizmas. universitetas (įkurtas 1960 m. ). Aukštoji muzikos mokykla. Musulmonų teologijos mokyklos. Archeol. muziejus.


Architektūra. Iš antikos laikų išliko taisyklingas planas, gynybinės sienos (iš dalies atstatytos) griuvėsiai,vartų fragmentai (1390 m. - XVI a. pr.). Citadelė ovalaus plano, juosiama storų sienų su 50 m aukščio bokštais, yra rūmų, 2 mečečių, pirčių liekanų. Didžioji mečetė statyta apie 715 m. , vėliau sudegė, XII-XIII a. atstatyta su minaretu 1095 m. , mečetės - medresės XII-XIII a., prekybos kompleksai XVI a.


Istorija. Žinomas nuo 3 tūkstantmečio prieš Kristų. VI-IV a. p.m.e. valdė Achaimenidai, vėliau Seleukidai. Nuo 64 m. p.m.e. priklausė Romai, vėliau Bizantijai. 637 m. užkariavo arabai, pavadintas Chalebu. Nuo 1070 m. valdė seldžiukai, XII a.-XIII a. I pusėje tapo svarbiu amatų, prekybos ir kult. centru. 1260 m. užėmė mongolai, XIII a. pab. - mameliukai. Nuo 1516 m. priklausė Osmanų imperijai. 1822 m. nukentėjo nuo žemės drebėjimo, 1797 m. , 1827 m. , 1832 m. - nuo epidemijų, nusmuko. 1918 m. užėmė Didžiosios Britanijos kariuomenė. 1920-1945 m. priklausė Prancūzijos Sirijos mandatui.


  1   2   3   4   5   6   7   8   9   ...   197

Свързани:

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconРазложение аспирина в поляризованном свете, увеличение 200 раз
Политехнической школы, с 1830 – директор Парижской обсерватории. В 1830-1848 – член палаты депутатов. Его работы относятся к астрономии,...
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconProtocole (No 1) tenu à Londres le 3 Février 1830

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconKoyu renkli bölümler her iki metin arasında ayniyet taşıyan ifadeleri göstermektedir

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconOpening Poems by Emily Dickinson (1830-1886)

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconAtsiminimų knyga „Dievų miškas buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconBiri milli diğeri dini iki bayramı aynı takvim içinde yaşıyoruz. Kutlu ve mübarek olsun. Daha da güzel günlerde görüşmek umuduyla esen kalın

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconTelekomünikasyon hukukunda evrensellik ilkesinin iki anlamı vardır. İlk olarak, telekomünikasyon alanındaki hizmetlerin tüm dünya ile bağlantıyı sağlayabilecek

Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m icon      Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г. Печатался роман по
Пушкин подсчитал время работы над романом с точностью до одного дня: «7 лет, 4 месяца, 17 дней», с мая 1823 г по сентябрь 1830 г....
Iv t. Cha Di patikrinta iki 1830 m iconЕвропейски парламент 2004 2009
Ес в областта на генетично модифицираните организми, по-специално Директива 2001/18/eо и Регламенти (ЕО) №1829/2003 и 1830/2003
Поставете бутон на вашия сайт:
Документация


Базата данни е защитена от авторски права ©bgconv.com 2012
прилага по отношение на администрацията
Документация
Дом